Izraelis sugrįžta į įprastą gyvenimą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jokūbas Kacas padėjo, kad gegužę į Šiaulius atvyktų Izraelio regbio rinktinė.
Izraelyje gyvenantis Jokūbas Kacas (Jakov Katz) į Lietuvą atskrido kone iš karto, kai po vakcinacijos vėl buvo atnaujinti skrydžiai. Sekmadienį viešėjo Šiauliuose, lankėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje. J. Kacas prisidėjo, kad gegužę į Šiaulius atskristų Izraelio regbio rinktinė paminėti „BaltRex“ komandos 30-mečio, o kartu ir Šiaulių sporto šimtmečio. Planuojama, kad kitąmet, per Žydų kultūros dienas, Šiauliuose bus pristatyta trijų šeimos narių – J. Kaco, jo sesers ir dukters tapybos bei fotografijų paroda.

Atlaisvėjęs gyvenimas

Lietuvos-Izraelio draugystės grupės „Israelita“ vadovas J. Kacas – dažnas svečias Lietuvoje. Dėl pandemijos teko padaryti pauzę, o dabar pasiskiepijęs vyras vėl gali laisvai keliauti – galimybes atvėrė Izraelyje gautas vadinamas „žalias pasas“ – QR kodas. Jį užtenka turėti telefone arba atsispausdinti.

„Kai buvau atskridęs praėjusį kartą, Izraelyje padėtis buvo labai bloga, o Lietuvoje visi šventė Bartolomėjaus naktį, Palanga buvo perpildyta – paskui reikia užsimokėti“, – sako J. Kacas.

Šį kartą į Lietuvą per Ukrainą vyras atskrido kovo 28 dieną. „Aukščiau mano prognozių“, – įvertina kelionę.

Gyvenimas oficialiai grįžta į įprastas vėžes.

„Žmonės kvėpuoja, gali eiti į kavines, prekybos centrus, gali užsiiminėti sportu. Gyvenimas beveik visai atlaisvėjo, yra dar šiokių tokių suvaržymų, bet tokių, kurių niekas nesilaiko. Sakysime, gali susirinkti dvidešimt žmonių, susirenka trisdešimt – ar kas nors mato?“ – apie Izraelio kasdienybę, vykstant sparčiai vakcinacijai, sako J. Kacas.

Izraelyje, pasak J. Kaco, žmonės skiepijasi ženkliai lengviau – konspiracijų teorijų netrūksta, bet ne tiek, kiek Lietuvoje. Lietuvoje jis pasigenda racionalaus mąstymo.

„Supratau, kad Lietuva dar neišėjusi iš pagonių laikų. Dar kai mažas buvau, sakydavo, amerikonai ateis po savaitės, visus konservus išpirkdavo – ir tai tęsiasi, – sako J. Kacas. – Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, bus lengviau, bet kol kas... Dar čia visi „specai“, „AstraZeneca“ – ne, šita vakcina – taip, šita – taip. Juk yra tam tikros tarnybos, kurios kontroliuoja – ne taip, kad duoda po blatu.“

J. Kacas karantino sprendimuose ir Izraelyje, ir Lietuvoje įžvelgia nelogiškų dalykų. Kaune buvo „Senukuose“, žmonių – pilna, o šalia esančios parduotuvės uždarytos.

„Koks skirtumas, ar eiti į „Senukus“, ar kostiumą nusipirkti? – stebisi. – Bet ir kitur tas pats, kažkas nusprendžia ir visas pasaulis – kaip beždžionės. Jeigu manęs, kaip inžinieriaus, paklaustumėte, sakyčiau, jog iš pradžių reikia tyrimą padaryti, kaip korona išsiplečia, ką uždrausti, ko ne. Jei kažkur Prancūzijoje pasako, neleisime į prekybos centrus, nusirita per visą pasaulį banga ir niekas nebeina į prekybos centrus.“

Grynas kaunietis

Izraelyje, sako J. Kacas, kai buvo „uždarytas“ namuose, turėjo labai daug projektų, veiklos netrūko.

„Užsiimu radiacijos matavimais. Esu inžinierius elektrikas, dirbau šaldymo įrengimų srity, užsiėmiau įvairia veikla – ir su politikais, dabar – pensijos metas.“

J. Kacas – grynas kaunietis. Kaune gimė, užaugo, baigė studijas. Keliones į Lietuvą dabar lemia netoli Kauno, Birštone, įsigyti namai.

„Kaunas yra Kaunas ir dabar tik Kaune noriu būti, netgi Vilnius manęs visiškai netraukia“, – sako J. Kacas.

Lietuvoje J. Kacas gyveno iki 1971 metų rudens. Atvykęs į Izraelį, paskyrimą gavo Kirjat Šmona mieste, prie pat Libano sienos, vėliau persikėlė gyventi į netoliese esantį kaimą. Kirjat Šmona reiškia „Aštuonių miestas“ – vietovė taip pavadinta aštuonių pilies gynėjų garbei, kai 1920 metais vietos arabai užpuolė tvirtovę.

Regbio magija

Dar mokydamasis Kauno politechnikos institute (KPI), J. Kacas gyvenimą susiejo su regbiu. Regbis patraukė iškart, užteko šį žodį pamatyti „Sporto“ laikraštyje. Iki tol J. Kacas buvo irkluotojas.

„Inžinieriai gaudavo paskyrimus, dalis jų – mano draugai, mes visi kūrėme regbį. Aš – Izraelyje, likę Lietuvoje. Visi iš to paties šaltinio – KPI klubo.“

Populiarinti regbį, sako J. Kacas, nebuvo lengva, geriausia dirva pasirodė besanti Šiauliuose.

„Izraelyje žymiai sunkiau nei Šiauliuose. Entuziastai daugiausia – atvykę į Izraelį iš anglosaksų šalių, Australijos, Naujosios Zelandijos, Anglijos, o atvykusiųjų iš buvusios Tarybų Sąjungos – vienetai, tarp jų ir aš. Yra suburta ir Izraelio rinktinė, lyga, bet viskas laikosi ant entuziastų. O taip nedomina, tik futbolą paduok.“

Artėjant Šiaulių regbio „BaltRex“ klubo 30-mečiui ir Šiaulių sporto šimtmečiui (1921 metų birželio 23 dieną Šiauliuose buvo įsteigtas „Makabi“ sporto skyrius – red.), J. Kacas sulaukė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio prašymo padėti, kad Izraelio regbininkai atvyktų į Šiaulius.

J. Kaco išsakyti motyvai, laiškai ir skambučiai suveikė – Izraelio rinktinė planuoja gegužės 15 dieną dalyvauti tarptautiniame turnyre „Šiauliai 7s“. Bet klaustukų tebekelia pandemija.

„Tik dėl koronos iš anksto negalime sakyti, kad viskas pavyko, matysime, kaip viskas bus. Iš Izraelio pusės visi paskiepyti, o kaip čia, Lietuvoje, klausimas“, – svarsto.

Kol pandemija nejaukė planų, J. Kacas kaskart sulaukdavo draugo iš KPI laikų V. Vasilenkos kvietimo į regbio rungtynes Šiauliuose.

„Atsidūriau regbyje ir nė kiek nesigailiu, nors yra pilna sulaužytų kaulų, bet ta draugystė, ryšiai su žmonėmis! Įsivaizduojate, ką reiškia su komanda nuvažiuoti į Jeruzalę ir grįžti atgal pralošus – koks malonumas autobuse. Sunku suprasti, čia – mazochistai. Regbio žaidėjai – visiškai kitokie žmonės, visai kitas pasaulis. Pagarba teisėjui – nėra nė ko lyginti su futbolu, niekas nekeikia, dviejų skirtingų komandų žiūrovai gali sėdėti kartu. Galiu atsisėsti būryje priešininkų ir mane tikrai gerbs.“

Planuoja parodą

J. Kacas ne vienerius metus padeda stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Izraelio įvairiose srityse. Puikiai sutaria ir su Šiaulių apskrities žydų bendruomene, atskridęs į Lietuvą, aplanko, pabendrauja, aptaria planus.

J. Kacą su Šiauliais sieja ne tik regbis – planuojama, kad kitų metų rugsėjį „Laiptų galerijoje“ bus eksponuojama jo bei sesers ir dukros kūrybos paroda.

Savamokslis dailininkas tapo aliejiniais dažais, o įtaką jo kūrybai padarė ir „privertė mąstyti“ du dailininkai: M. K. Čiurlionis ir V. van Gogas.

„Sunku nusakyti, ką kuriu, vienos temos nėra. Kai vieną parodą surengė Kaune regbistai, laikraštyje buvo parašyta „paveikslų įvairovė“, – sako dailininkas.

Paroda 2018 metais veikė Kauno įvairių tautų kultūrų centre, autorius joje pristatė aštuonerių metų kūrybą.

Surengti parodą J. Kacas svarsto ir Skuode, kur turi draugų, kur netoliese visos šeimos šaknys – abu J. Kaco tėvai buvo kilę iš Mosėdžio.

J. Kaco kūrybos credo – kad paveikslas pats kalbėtųsi su žmogumi, jei nekalba, jis miręs.