Naujausios
Guli ant mano kambario stalo storoka – 544 puslapių – knyga, parašyta penkių autorių kolektyvo, menanti mano jaunystę (man 87 metai), buvusi tais metais labai reikalinga patarimais, išleista 1959 metais Vilniuje 10 000 vienetų tiražu. Knygos pavadinimas – „Turisto vadovas“.
Atverčiu knygos viršelį ir matau savo jaunystės metais gautą olimpiečio Antano Vaupšo, grįžusio iš Tokijo 1964 metų olimpiados ir vykstančio iš Vilniaus į Žagarę, trumpam sustojusio Šiauliuose aplankyti savo klasės draugo inžinieriaus Antano Maksevičiaus.
Žagarietis kartu su kolega iš Gruzijos (dabar Sakartvelas) olimpinėje rinktinėje dalyvavo šuolio į tolį rungtyje ir gynė tuometės Tarybų Sąjungos sportinę šlovę. Su pasiektu rezultatu 8,01 m užėmė ar tik ne 13-tą vietą.
Aš tą 1964 m. rudens dieną buvau komandiruotėje ir bendrabučio kambario draugas iš mano knygų lentynos autografui pasirašyti padavė knygą „Turisto vadovas“. Įdomi autografo konstrukcija: lapo viršuje – A. Vaupšo beveik įskaitomas parašas, po parašu – šokančio į tolį sportininko siluetas su į priekį ištiesta koja, o po koja – šuolio rezultatas „8 m 01 cm“.
Žymiai vėliau, Atgimimo pradžioje, ar tik ne 1988 m. vasarą, Žagarės parke vyko savaitę trukę parko tvarkymo darbai, prižiūrint žymiems parkų dizaineriams.
Talkos dalyviai pašalino menkaverčius krūmus ir nedidelius medžius. Sovietmečiu neprižiūrimame parke užaugo ir nemažai didelių medžių, kuriems buvo nugenėtos šakos ir viršūnės. Kamienai buvo palikti savaitgalį pakviestiems talkininkams. Tarp jų teko būti ir man su kambario draugu. Į savaitgalio tvarkymo talką pakviesti buvę žagariečiai, gyvenę kitose Lietuvos vietovėse. Per darbo pertraukėlę talkoje dalyvavęs olimpietis Antanas Vaupšas parodė šalia tako į miesto centrą parke įrengtą šuolių į tolį taką ir duobę, kur treniruodavosi, būdamas moksleiviu.
Talkos metu ir po jos vyko ir kiti įdomūs susitikimai. Prie mūsų – besišnekučiuojančių – priėjo pagyvenusių žmonių pora ir paklausė – ar jie gali atsinešti Sibiro tremtyje išsaugotą lietuvišką (senąją) trispalvę vėliavą? Mes pritarėme jų norams. Po darbų talkininkai buvo vaišinami cepelinais. Po to – susirinkimas, pirmasis vėliavos pakėlimas ir minėjimas. Prieš minėjimą besislapstę milicijos pareigūnai apšniukštinėjo visą parką ir garantavo saugų Joniškio rajono komunistų partijos pirmojo sekretoriaus atvykimą. Atvykus sekretoriui operos solistas Vaclovas Daunoras net tris kartus jo klausė: „Joniškio rajone yra ne vienas mėsos kompleksas. O kada Žagarėje bus parduotuvėje mėsos?“
