Naujausios
Islandijoje šiaulietis kalbėjo esperanto kalba
Esperantininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys dalyvavo 98-ajame esperantininkų kongrese Islandijoje. Lietuvai atstovavo apie dvidešimt esperantininkų, iš Šiaulių – vienintelis Z. Sabalys.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Oras lenkė statistiką
Esperantininkų kongresuose Z. Sabalys pradėjo dalyvauti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pernai kongresas vyko Vietname, šiemet persikėlė į Islandijos sostinę Reikjaviką.
Kongrese Reikjavike užsiregistravo 1034 esperantininkai iš 55 pasaulio šalių. Tema – „Salos be izoliacijos: už teisingus santykius tarp kalbinių bendruomenių.“
Į Islandiją Z. Sabalys vyko pirmą kartą. „Tragiškai brangi šalis“, – apibendrina esperantininkas, saloje praleidęs dešimt dienų.
Tik prieš pat kelionę susizgribo pažiūrėti, koks Islandijoje oras. Statistika pasufleravo: liepos mėnesio vidutinė temperatūra – 13–15 laipsnių. Teko paskubomis į lagaminą dėti šiltų drabužių, lietpaltį.
Bet šalis nustebino oru: viešnagės metu buvo šilta, o vieną dieną temperatūra pasiekė net 26 laipsnius.
„Islandai juokėsi, kad mes atvežėme šilumos“, – šypsosi Z. Sabalys. Tik išvykimo dieną temperatūra nukrito iki 13 laipsnių.
Sveikino prezidentas
Leidžiantis lėktuvu oro uoste, Islandijos gamtovaizdis priminė mėnulio paviršių. Krūmai auga tik kur ne kur. Medžiai pasirodė artėjant prie Reikjaviko.
Esperantininkų kongresas vyko naujuose Harpa rūmuose. „Pamatęs šį pastatą, pamaniau – turtinga šalis, kad pastatytų tokį kultūrinį centrą“, – sako Z. Sabalys. Jį nustebino architektūrinės konstrukcijos iš stiklo elementų.
Pastate – daugybė posėdžių salių, puikios akustikos koncertų salė, joje telpa apie 1,5 tūkstančio žmonių.
Z. Sabalys kongresą sveikino Lietuvos delegacijos vardu: „Lietuviai nuoširdžiai dėkoja mažai drąsiai valstybei Islandijai, kuri pirmoji pasaulyje pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Lietuviai esperantininkai nuoširdžiai sveikina šį kongresą.“
„Jaučiau pareigą padėkoti. Mano širdis pasidarė rami“, – pasakojo grįžęs.
Kongreso dalyvius pagerbė ir pasveikino Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas.
Kongreso dalyvių laukė ir priėmimas merijoje. Merija pastatyta prie ežero, o grindys yra žemiau ežero lygio. Iš toliau atrodo, kad Savivaldybė skęsta.
Priėmime esperantininkus sutikusi už ryšius su užsieniu atsakinga darbuotoja kalbą perskaitė esperantiškai.
Didžiuojasi praeitimi ir kalba
Islandijoje gyvena apie 300 tūkstančių gyventojų, iš jų Reikjavike – apie 160 tūkstančių. Emigrantų skaičiuojama apie 40 tūkstančių. Daugiausia – lenkų. Lietuvių yra apie 600–700.
Islandai daugiausia verčiasi iš žvejybos ir turizmo. Šalis nėra Europos Sąjungos narė.
„Man labai patiko, kad islandai didžiuojasi savimi ir Islandija, savo kalba. Jų raštas atsirado maždaug XII amžiuje. Jie didžiuojasi, kad ir dabar gali jį perskaityti. O pas mus sako, kad moksleiviai nebesupranta, ką rašo Vaižgantas ar Žemaitė. Nors šalis yra pusiaukelėje tarp Europos ir Amerikos, gatvėje iškabos – tik islandų kalba“, – sako Z. Sabalys.
Į akis krito gausybė skulptūrų, paminklų, meninių akcentų mieste.
Netoli viešbučio, kuriame apsistojo Z. Sabalys, stovi akmens akcentas su Janio Rainio žodžiais – latvių dovana-padėka islandų tautai.
Įdomus paminklas vikingui, kuris atrado Ameriką. Kolumbas islandams neegzistuoja.
Netoli Savivaldybės stovi šmaikštus akmens paminklas biurokratui, einančiam su diplomatu.
Prie jūros – skulptūra, simbolizuojanti laukiančius grįžtančių iš jūros.
Z. Sabalys nufotografavo žemėlapį, kuriame pažymėti per Antrąjį pasaulinį karą Islandijos pakrantėse nuskendę laivai – tikros laivų kapinės.
Meldžiasi keliomis kalbomis
Vaikščiodamas po Reikjaviką, šiaulietis nematė nė vieno policininko. Visur jautėsi saugiai.
Reikjavikas per karą nebuvo sugriautas. Mieste išlikusi įdomi architektūra. Galiausiai gatvės atsiremia į vandenį, kur uostas, laivai.
Islandijoje dominuoja liuteronai, bet yra ir keturios katalikų bažnyčios, iš jų dvi – Reikjavike.
Reikjaviko dominantė – evangelikų katedra. Z. Sabalys buvo nuėjęs į joje vykusį vargonų festivalio koncertą.
Buvo užėjęs ir į katalikų bažnyčią. „Pirmą kartą pajutau, kad įvairių tautų katalikai gali melstis vienoje bažnyčioje. Pamaldos pagal grafiką vyksta angliškai, lenkiškai, ispaniškai“, – pasakoja šiaulietis.
Sutiko lietuvį
Pasak Z. Sabalio, kur Reikjavike eini, visi namai – viešbučiai.
Viename iš jų apsigyveno. Tokiame brangiame viešbutyje dar nebuvo gyvenęs. O gyveno kambariuke vienam žmogui, jame stovėjo tik mažutis praustuvėlis. Patogumai – koridoriuje.
Viešbučio savininkas atstojo visus darbuotojus: pats klojo lovas, tvarkė patalpas, priimdavo svečius.
„Islandai nedejuoja, nesiskundžia, o siūlo paslaugas“, – sako Z. Sabalys.
Daugybė ir nedidukių kavinukių. Nors Z. Sabalys nėra žuvies mėgėjas, Islandijoje valgė žuvį – gardžią, šviežią. „Kaip Islandijoje nevalgysi žuvies!“ – šypsosi.
Islandijoje net kiauliena pigesnė už žuvį. Kartą už žuvį ir alaus buteliuką vakarienei šiaulietis paklojo apie 100 litų.
Viename iš žuvies restoranėlių Z. Sabalys sutiko lietuvį, prieš metus baigusį Kauno „Aušros“ gimnaziją. Vaikinukas mano nebegrįšiąs į Lietuvą. Turi ir draugę – lenkaitę.
Vaikino sesuo jau treji metai Islandijoje – studijavo ir dirba. Vaikinas kol kas tik dirba. Pradėjęs nuo pagalbininko pareigų, dabar jau – virtuvės šefas.
Gamtos jėga
Esperantininkams buvo organizuotos trys ekskursijos: „Auksinis žiedas“, „Sagos žiedas“, „Ugnies žiedas“.
Didelį įspūdį šiauliečiui paliko vieta, kur „susiduria“ Europos ir Amerikos žemynai. Z. Sabalys juokauja, kad be vizos pabuvojo Amerikoje. Žemei judant, kada nors šios uolos susijungs.
Įspūdinga krioklių Gullfoss, Hraunfossar vandens jėga, galybė. Į Hraunfossar krioklių kompleksą vanduo atbėga iš ledynų, tolumoje kyšo baltos viršūnės.
Esperantininkai aplankė ir garsiuosius geizerius. Z. Sabalys nuotraukose įamžino kas 10 minučių į maždaug 15 metrų aukštį šaunančią srovę. Publika ovacijomis, šūksniais pasitinka šį reginį.
Vanduo karštas – net kunkuliuoja, burbuliuoja. Yra ir įspėjantys ženklai: „100 laipsnių Celsijaus!“
„Jei įšoktum į vandenį, mėsa po 10 minučių nuo kaulų nusinertų“, – sako Z. Sabalys. Bet Reikjavike yra daug maudyklų, jose vandens temperatūra – 22–26 laipsniai.
Vienoje iš kavinukių šiaulietis matė turistams pritaikytą gamtos teikiamą karštą vandenį – „žemės virtuvę“. Jei turi puodą, gali pats išsivirti kiaušinį.
Žemės energija
Islandai turtingi geotermine energija – šiluma žemėje. Šiluma iš geizerių rajono į Reikjaviką vamzdynais tiekiama apie 70 kilometrų.
Vamzdynai yra viršžeminiai, tik po keliais užkasti po žeme.
Šiaulietis lankėsi geoenergetikos katilinėje. Jos pajėgumas: elektros energijos – 300 megavatų, šiluminės energijos – 400 megavatų.
Z. Sabalys Islandijoje suskaičiavo keturias hidroelektrines, viena iš jų pastatyta dar prieš karą.
Zenono SABALIO nuotr.
ĮSPŪDIS: „Vandens jėga, galybė“, – apibūdina Islandijos krioklius Zenonas Sabalys.
PASTATAS: Esperantininkų kongresas vyko naujuose Reikjaviko Harpa rūmuose. Šiaulietį nustebino architektūrinės konstrukcijos iš stiklo elementų.
IRONIJA: Paminklas biurokratui prie Reikjaviko savivaldybės.
SROVĖ: Aukštyn šaunanti geizerio srovė.
SANDŪRA: Vieta, kur „susiduria“ Europos ir Amerikos žemynas.
VERSLAS: Viešbučiai įsikūrę visoje gatvėje. Viename iš šių namų apsistojo ir Zenonas Sabalys.
IDĖJA: Prie kavinės įkurta „Žemės virtuvė“.
MODERNAS: Zenonas Sabalys sako, kad moderniame Harpa pastate tik žmonės padeda suvokti, kur yra grindys.
ĮSPĖJIMAS: Lenta su įspėjimais apie 100 laipsnių karšio vandenį geizerių rajone..