
Naujausios
Iš Kinijos – nepamirštami įspūdžiai
Kelmiškių Ramutės ir Alfredo Kurlinkų šeima neseniai grįžo iš Kinijos, kur aplankė ten gyvenančią ir anglų kalbos mokytoja dirbančią savo dukrą Ingridą. Miestai perpildyti žmonių, kai vienas į kitą tiesiog remiasi alkūnėmis, Rytų Kinijos jūra, kiniškas masažas, pasivaikščiojimas stikliniu tiltu, arbatos laukai ir kiti nepakartojami įspūdžiai, kuriais kelmiškių medikų šeima sutiko pasidalyti su skaitytojais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Jau keleri metai Ramutės ir Alfredo Kurlinkų dukra Ingrida gyvena ir dirba Kinijoje. Po studijų Didžiojoje Britanijoje mergina svarstė, ką daryti ar grįžti į Lietuvą, ar dar pakeliauti po pasaulį. Gavo darbo pasiūlymą dėstyti anglų kalbą privačioje mokykloje Kinijoje.
Pasibaigus sutarčiai Šiaurės Kinijoje mergina gavo darbo kitame mieste, Pietų Kinijoje, kur sąlygos – dar palankesnės.
Mokykla mokytojams, atvykusiems iš kitų kraštų, skiria butą. Dviejų kambarių butą su virtuve 24 aukštų dangoraižyje Ningbo mieste, kuriame 7 milijonai gyventojų, gavo ir Ingrida.
Pietų Kinijoje beveik nėra minusinės temperatūros, butuose įrengtas tik šildymas kondicionieriumi. Mergina už komunalinius patarnavimus moka tik apie 10 eurų per mėnesį. Be to, darbo metu mokytojai nemokamai maitinami. Anglų kalbos mokytojų atlyginimai privačiose mokyklose – gana aukšti, siekia beveik du tūkstančius eurų.
Kurlinkai skrido į Šanchajų su persėdimu Paryžiuje. Nuo Paryžiaus iki šio miesto skrydis truko 12 valandų.
Pora valandų kelio iki geležinkelio stoties. Paskui dar pora valandų traukiniu iki Ningbo. Kelionės tikslas pasiektas maždaug per parą.
Virtos daržovės ir kietos kiniškos lovos. Tai du dalykai, kurie buitiniu lygmeniu kelmiškiams labiausiai krito į akis. Jie stebėjosi, jog visose viešojo maitinimo įstaigose patiekiamos tik virtos daržovės. „Galbūt dėl higienos reikalavimų?“ – svarstė.
Vanduo Kinijoje taip pat geriamas tik virintas. Kurlinkų šeima ne kartą pietavo ir kavinėse bei restoranuose. Patiekalų porcijos – labai didelės. Pavyzdžiui, pietums patiekiamas šaltas kumpis, karštos krevetės, troškinta kiauliena, cukranendrių stiebai bei daržovės troškintos su grybais, desertui – karštas pyragas.
Prieš išvykdama atgal šeima norėjo apžiūrėti Šanchajų, todėl čia įsikūrė viešbutyje. Triviečiame viešbučio kambaryje buvo ne tik higienos reikmenys, bet ir supakuoti dantų šepetėliai kiekvienam svečiui, net šukos.
Nepatiko tik lovos labai kietais čiužiniais. Tačiau laikinai iškęsti tokį nepatogumą buvo įmanoma.
Stebino ir žmonių tirštuma. Gatvėse jų tiek daug, kad vos telpa. Kartais su kitu praeiviu tiesiog susilieti alkūnėmis. Iš metro stoties yra apie 20 išėjimų ir kiekviename apstu žmonių.
R. Kurlinkienė kasdien fiksavo savo įspūdžius – rašė kelionės dienoraštį.
Tomis valandomis, kai dukra dirbdavo, juos paglobodavo dukros pažįstamas verslininkas. Lydintis asmuo, mokantis kinų kalbą labai praverčia, nes mažuose miesteliuose niekas iš kinų nemoka anglų kalbos.
Per porą savaičių kelmiškiai pamatė tikrai nemažai. Prie Tiani muziejaus ir bibliotekos nustebino daugybė šokančių žmonių. Zoologijos sode stebėjo pandų ristynes – imtynes.
Kai dukrai buvo laisva diena, traukiniu nuvyko į Hangzou, o iš ten autobusu į Meidžiau arbatos laukus, kur teko „pamaitinti“ puolančius uodus. Aplankė Lingjin šventyklą, pavaikščiojo Vakarų ežero pakrante, kur koncertavo savanoriai, stebėjo šviesos fontanų šou. Beje, nematė nė vieno išgėrusio žmogaus. Jaunimas ir neberūko. Dūmą traukia tik senjorai.
Vieną dieną kelmiškiai praleido Sonlanšan pajūrio kurorte. Teko pabraidyti po Rytų Kinijos jūrą. Vanduo – šiltesnis negu Baltijos jūroje. Oro temperatūra Pietų Kinijoje kai kuriomis gegužės pradžios dienomis siekė 32 laipsnius karščio.
Pajūryje nustebino tai, kad kinų maudymosi kostiumėliai labai uždari, moterų – netgi su sijonėliais.
Teko pavaikščioti po žvejų kaimelį, pasigrožėti In sodais, kuriuos 1600 metais įkūrė imperatorius, plaukioti kanalais irkline valtimi.
Vieną dieną kelmiškiai praleido Jandenšanio kalnuose. Užkopė į Lingijon viršukalnę. Teko pereiti du kalnus jungiančiu kabančiu tiltu, vaikščioti stikliniu taku palei kalno šlaitą. Sužavėjo žydinčių sakurų parkas.
Kelmiškiai patyrė ir kiniško masažo malonumus.
„Kabinete dirba trys jauni vyrukai. Klientas pasodinamas ant kėdės, jo kojos pamerkiamos į karštą vandenį. Masažuotojas darbuojasi su kliento pečiais ir stuburu. Masažas labai stiprus, kartais taip suskauda, jog norisi rėkti“, – savo įspūdžius pasakoja ponia Ramutė.
Stuburą ir pečius masažuoja apie pusvalandį. Tuomet klientas pavaišinamas vaisiais ir arbata.
Kabineto darbuotojas kliento akivaizdoje spiritu ir ugnimi nudezinfekuoja įrankius, nugrando visus sukietėjimus ir surambėjimus, nuplovęs nusausina servetėle, ištepa kremu, tuomet išmasažuoja kojas nuo pėdų iki kelių ir padaro pedikiūrą.
Abi procedūros trunka valandą ir 20 minučių. Kainuoja 13 eurų. Arbatpinigiai nei kirpyklose, nei masažo kabinetuose, nei viešojo maitinimo įstaigose ar taksi Kinijoje – nepriimtinas ir neįprastas dalykas. Daugelis nė nesinešioja grynųjų pinigų. Atsiskaito per specialią mobiliojo telefono programą.
R. Kurlinkienė rodo natūralių perlų auskarus. Jie kainavo tik kiek daugiau nei du eurai. Perlai Kinijoje – pigūs. Juos ir arbatą atvykėliai dažniausia perka lauktuvėms.
Maisto produktai Kinijoje – pigesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, kepaliukas forminės duonos kainuoja tik eurą. Nebrangūs vaisiai ir uogos. Pusę kilogramų saldžių prinokusių braškių kelmiškiai pirko už du eurus. Palyginti nebrangu valgyti ir kavinėse ar restoranuose. Pavyzdžiui, Ningbo mieste trise pavalgę po taip vadinamą karštą puodą sumokėjo tik kiek daugiau negu 20 eurų.
Tankiai apgyvendintos šalies žmonės išnaudoja kiekvieną laisvą žemės plotelį. Prie upių aptverti nedideli lopinėliai žemės – ten auginami moliuskai.
Saugoma gamta ir oras. Ningbio mieste, kur gyvena Kurlinkų dukra, leidžiama važinėti tik su elektriniais dviračiais.
Didelė ir didelių kontrastų šalis, nepamirštami – ir kelionės įspūdžiai.
Asmeninės nuotr.
Sužavėjo šventyklos.
Dukra Ingrida (viduryje) pasirūpino, kad Ramutė ir Alfredas Kurlinkai pamatytų Šanchajų.
Kelmiškį gydytoją Alfredą Kurlinkų nustebino gausūs kiniški pietūs.
Septynis milijonus gyventojų turinčiame Ningbo mieste daug dangoraižių.
Kabantis tiltas jungia du Jandenšanio kalnus.
Meidžian arbatos laukuose.
Ningbo miestas pilnas elektrinių dviračių.