Iš 11 vaikų – į 10 vaikų šeimą

Iš 11 vaikų – į 10 vaikų šeimą

Zosei Steponavičienei pirmadienį sukanka 90 metų. Savo jubiliejų ji sutinka su dešimties vaikų šeimomis: 16 anūkų, 23 proanūkiais ir keturiais proproanūkiais. Jubiliatė kilusi iš 11 vaikų šeimos, todėl gausus būrys namiškių jai artimas.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Kartojo mamos likimą

Su ponia Zose ir jos dukromis – vyriausia Jadvyga Akučkiene, jaunėle Janina Šiuipiene ir Zose Kulevičiene – susitinkame jų vaikystės name Kuršėnuose (Šiaulių rajonas). Greta triūsia ketvirtoji sesuo, šiuo metu mama besirūpinanti Zita Riklikienė. Sėdime maždaug 20 kvadratinių metrų kambaryje, kurį ištekėjusiai Zosei, jos vyrui ir 10 vaikų atidavė tėvai.

„Vakarais mūsų kambarys primindavo ligoninę: greta dieną įprastų dviejų lovų atsirasdavo dar šienu prikimštų čiužinių. Tačiau ant žemės nė vienas nė karto nemiegojome“, – pasakoja ponios Zosės dukros.

„Vargo buvo daugiau nei džiaugsmo“, – savo vaikystę daugiavaikėje šeimoje prisimena jubiliatė. Ji baigė keturias klases, sąlygų mokytis toliau nebuvo. Dėl vargingos buities, nepritekliaus aštuonerių Zosę tėvai išleido į turtingų žydų namus vaikų prižiūrėti ir kambarių tvarkyti.

17-os ji ištekėjo už Tado Steponavičiaus ir susilaukė pirmo sūnaus, po kurio pasaulį išvydo dar dešimt vaikų. Tačiau moteris užaugino tik 10 pametinukų, vienas mirė 8 mėnesių. „Tarsi pakartojau savo mamos likimą – ir jos vienas vaikelis per karą mirė“, – liūdnai lygina gausios šeimos mama.

Užgrūdino ir užaugino darbu

Sunkiai sirgęs dvejus metus Tadas Steponavičius 1961-aisiais mirė, palikęs našlę su būriu vaikų, kurių vyriausias tada tarnavo kariuomenėje, o jauniausiai dukrai tebuvo ketveri.

Vyriausia Jadvyga tapo pagrindine mamos pagalbininke namuose. „Nebuvo kada nė su draugėmis išeiti: tai skalbdavomės, tai daržus ravėjome, tai namus tvarkėme“, – pasakoja vyriausioji dukra.

Tačiau nei ji, nei jos seserys tokia darbinga vaikyste nesiskundžia, atvirkščiai, vienbalsiai tikina, kad būtent darbas visus 10 vaikų gerais žmonėmis užaugino: „Mama blogo nemokė, ruošė mus gyvenimui.“

Darbas vaikus ir grūdino. „Menu, kaip skalbinių žiemą-vasarą plikomis rankomis ėjome skalauti į Ventos upę. Ir nieko, nesirgome. Visi fiziškai stiprūs buvome“, – pasakoja kita sesuo Zosė.

Didžiausias dėmesys – maistui ir švarai

Seserys pasakoja, kad didžiausią dėmesį mama skyrė maistui ir švarai. Pati pradėjo dirbti 48-erių, nes iki tol visą dėmesį turėjo skirti namams ir vaikams. Tačiau skurdžios kasdienybės vaikams ponia Zosė pajusti neleido.

„Visuomet buvome sotūs. Mama iš namų neišleisdavo, kol sriubos nepavalgydavome“, – prisimena dukros. Kiekvieną rugsėjo 1-ąją vaikai buvo lepinami cepelinais, su mama prilipdydavo 60–70. Jei buvo laukiama svečių – visą 100.

„O kaip pyragus kepdavome! Mažiausiai iš 10 kilogramų miltų“, – pasakoja dukros.

Iš namų mergaitės negalėjo išeiti ir netvarkingos ar neatlikusios buities darbų. „Kol grindų neišplaudavau, galėjau nė nesvajoti išeiti su draugėmis“, – prisimena Jadvyga.

„O manęs mama kartą į šokius neišleido tol, kol neprisiuvau prie uniformos švarios baltos apykaklės, nors tądien iš ryto jau su švaria buvau mokykloje“, – kitą situaciją prisimena Zosė.

Šių laikų žmogui sunku įsivaizduoti, kad namo langus galima plauti kiekvieną šeštadienį, o šluostant dulkes ir plaunant grindis, būtinai valyti ir stalo kojas. „Tačiau mes būtent taip buvome auklėjami. Kasmet rugsėjį savo kambarėlyje bendromis pastangomis darėme remontą“, – pasakoja seserys.

Anksti suaugę, užaugo dori

Daugiavaikės šeimos vaikai anksti suaugo, išmoko tarpusavio pagarbos, suvokė moralinių vertybių svarbą. Mama vaikus skatino mokytis ir įgyti specialybes. „Nė vienas jų nebuvo atsidūręs milicijos įskaitoje“, – sako ponia Zosė.

Vargu, ar galėjo joje atsidurti vaikai, kurie gavę iš mamos ar užsidirbę (dirbti turėjo pradėti taip pat anksti) pinigėlių ir nusipirkę kelis saldainius, apelsinų, jais pirmiausia dalijosi su sergančiu tėvu ir kitais broliais, seserimis. Savo skanėstų dalį suvalgydavo tik tada, kai įsitikindavo, kad kiti ją gavo.

„Žinoma, būdavo, kad kažkuris vienas suvalgydavo kito paslėptą saldainį“, – vaikiškų išdaigų prisimena sesuo Zosė.

Tačiau vieni kitais vaikai rūpinosi. Visuomet padėdavo maistą šiltai, kad jį rastų pavėlavęs prie pietų stalo.

Seserys viską darė kartu: viena pradeda siuvinėti, kita – pratęsia, trečia – užbaigia. „Visi sportavome lengvąją atletiką, vieni kitiems padėjome moksluose. Mama ypač gerai mokėjo matematiką, tad namuose spręsdavome daug uždavinių“, – prisimena seserys.

Tiesa, popieriaus uždavinių sprendimams trūko, bet tiko laikraščių paraštės. „Padėdavo kaimynas laiškininkas, kuris mums pigiai laikraščių parduodavo“, – mena seserys.

Laikai pasikeitė

„Dabar jau viskas kitaip. Va, dukra nusipirko indaplovę, pažiūrėjau – geras daiktas ir aš nusipirkau. Nei vystyklų dabar nereikia, nei skalbinių į upę skalauti nebeeina“, – sako sesuo Zosė.

O kodėl seserų šeimos netapo daugiavaikėmis? Sesuo Janina sako: „Iš daugiavaikių mamų šiais laikais juokiamasi. Pačiai 1979 metais, kai pirmam vaikui tebuvo metai ir 10 mėnesių, buvo sarmata pasakyti darbe, kad laukiuosi antro.“

Tačiau trims seserims ne gėda, kad jos turi dar dvi seseris ir penkis brolius (gyvi likę aštuoniese). Dar yra 16 anūkų, 23 proanūkiai ir 4 proproanūkiai. Kitąmet pirmai anūkei sukaks 50 (vyriausias anūkas jau išėjo anapilin), jauniausiai iš jų – 25-eri.

Gausus būrys Z. Steponavičienės artimųjų, kaip ir kasmet skubės aplankyti mamą, močiutę, promočiutę ir propromočiutę. Jos gimtadienis rudenį ir Motinos diena pavasarį – progos, kurių dėkingi artimieji stengiasi nepraleisti.

RECEPTAS: Netrukus 90-metį švęsiančios Zosės Steponavičienės ilgaamžiškumo receptas: „Reikia daug dirbti.“

Jono TAMULIO nuotr.

MAMA: Zosė Steponavičienė kilusi iš 11 vaikų šeimos, todėl pačiai auginti penkias dukteris ir penkis sūnus jai buvo įprasta.

ZOSĖ: Zosė Kulevičienė iš mamos paveldėjo ne tik vardą, bet ir darbštumą. Jai daugiausiai teko rūpintis sergančiu tėčiu, kuris ją pramynė „bitele“.

JANINA: Jaunėlė Janina Šiuipienė prisimena pirmą daiktą asmeniškai sau – paltą – nusipirkusi tik 10 klasėje. Iki tol, kaip ir kiti jaunesni vaikai, nešiojo vyresniųjų išaugtus drabužius, avalynę. „Nsijautėme prastesni ar kažkuo nuskriausti. Atvirkščiai – augome draugiškoje aplinkoje, tokie ir užaugome“, – sako Janina.

JADVYGA: Vyriausiai iš dukterų Jadvygai Akučkienei teko daugiausia padėti mamai: „Nebuvo kada nė su draugėmis išeiti.“

Asmeninio albumo nuotr.

JUBILIEJUS: Toks gausus vaikų, anūkų, proanūkų ir proproanūkų būrys buvo atskubėjęs į Zosės Steponavičienės 85-metį.