Naujausios
– Teisėju išdirbote 23 metus. Ar dar prisimenate dieną, kai pirmą kartą pravėrėte Radviliškio rajono apylinkės teismo duris?
– Prieš tapdamas teisėju maždaug metus dirbau Telšių policijos komisariate kriminalistu, vėliau apie šešerius metus – tardytoju ir vyriausiuoju tardytoju, o dar dvejus – prokuroru. Tad teisėjo mantija buvo tarsi natūrali tolesnė stotelė mano teisininko karjeroje. Dirbant prokuroru neretai tekdavo lankytis teisme, todėl, kai teisėjai pakvietė prisijungti prie jų, nebeliko nieko kito, kaip tik žengti šį žingsnį. Taip prasidėjo įdomus, bet nelengvas, iššūkių kupinas teisėjo kelias.
Pirmą dieną atvykęs dirbti į Radviliškio teismą susidūriau su pirmaisiais iššūkiais. Tą dieną nebuvo nei teismo pirmininko, nei dar dviejų teisėjų. Regis, jie buvo išvykę į mokymus, o dar vienas teisėjas užsirakinęs kabinete rašė didelį ir sudėtingą sprendimą. Darbuotojų nepažįsti, kas ką veikia – nežinai. Čia bylos šalys atėjo, prašo dokumentų, čia paskirta nagrinėti civilinė byla, nors niekada anksčiau neteko to daryti. Ir nieko, išnagrinėjau, neskundė. Ačiū teismo darbuotojams, kad padėjo su tais iššūkiais susitvarkyti.
– Kas paskatino iš bendrosios kompetencijos teismo pereiti dirbti į administracinį, tuo metu Šiaulių apygardos administracinį teismą?
– Daug metų mano darbas buvo susijęs su baudžiamąja teise, nemažai metų nagrinėjau civilines bylas, norėjosi kažko naujo. Todėl kolegoms pakvietus ateiti į administracinį teismą, nedvejojau. Ir nesigailiu.
– Kokias bylas labiausiai patiko nagrinėti? Gal prisimenate kokią nors išskirtinę bylą?
– Patiko–nepatiko apibūdinimas, nagrinėjant bylas, manau, nėra tinkamas. Bylos būna įdomesnės ar ne. Pavyzdžiui, rinkliavų bylos yra paprastos, pusdienį rašai trafaretinius sprendimus, darbas gana monotoniškas ir pradeda nebepatikti. Bet, žiūrėk, pasitaiko tokių užsuktų bylų, kad pusdienį sėdi, kapstaisi ir džiaugiesi iššūkiu. Taip kad įdomiausios bylos yra nestandartinės, kur tenka ir pagalvoti, ir padiskutuoti. Iš išskirtinių – gal tarnybinė byla, dėl kurios šių metų pradžioje teko kreiptis į Konstitucinį Teismą.
– Visuomenė jus pažįsta ne tik kaip teisėją, bet ir kaip aistringą protmūšių dalyvį. Gal skaičiavote, keliose protų kovose esate dalyvavęs?
– Protų kovose ir televizijos viktorinose dalyvauju labai seniai. Buvo tokia laida „10X10“ – joje dalyvavau turbūt nuo 1985 metų. Vėliau teko dalyvauti ir „Pole čudes“, „Sėkmės keliai“, „Kelias į Eridaną“, „Kas laimės milijoną“, „Šeši nuliai milijonas“, „Auksinis protas“.
Nuo kokių 2013 metų dalyvauju ir gyvai vykstančiuose protų kovų žaidimuose. Iš teisėjų ir teismo darbuotojų sukūrėme komandą, pasivadinome „Tylieji“ ir pradėjome dalyvauti. Komanda po truputį keitėsi, bet iki šiol dalyvauja protų kovose kartą per savaitę. O aš dalyvauju ir kitoje komandoje, GJ vadinasi, dar porą kartų per savaitę. Be to, jau nuo tų pačių, berods, 2013 metų kiekvienais metais kuriu ir vedu protmūšius Šiaulių apygardos teisme Konstitucijos ar Teismų dienos proga.
– Ko labiausiai pasigesite išėjęs iš teismo ir ko palinkėtumėte teismo bendruomenei?
– Pasigesiu diskusijų. Susėdi prie kavos ar šiaip ir prasideda apie bylas, įstatymų taikymą...
Per visus tuos darbo metus įsitikinau, kad teisėjo darbas yra neatsiejamas ne tik nuo teisėjo, bet ir nuo viso teismo, tad norint, kad darbas vyktų gerai ir sklandžiai, visi turi dirbti ir dirbti su malonumu. Linkiu pirmiausia saugoti žmones. Na, o visiems – geriausios kloties tolesniuose darbuose!
– Ar jau turite planą, ką veiksite pirmosiomis laisvomis dienomis?
– Pirmomis laisvomis dienomis neveiksiu nieko. Reikia apsidairyti, suprasti, ko noriu toliau, ar dar noriu kokio teisinio darbo, ar visai kitos veiklos.