Ilgametė „Šiaulių krašto“ skaitytoja sutinka garbingą jubiliejų

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ilgametę „Šiaulių krašto“ skaitytoją sveikiname švenčiant garbingą jubiliejų.
Penktadienį, balandžio 1-ąją, ypatingą jubiliejų švečianti ilgametė gydytoja odontologė Liucija Valantinienė „Šiaulių kraštą“ skaito nuo pat pirmojo laikraščio numerio – 31 metus. „Šiaulių krašto“ redakcija sveikina ponią Liuciją.

Pokalbiui su ilgamete skaitytoja susitikome jos bičiulės Irenos Žemaitienės namuose.

 

Buvo muzikali, tačiau pasirinko mediciną

Ponia Liucija gimė ir augo Šiauliuose, pasiturinčioje bajorų šeimoje. Tėvas dirbo merijos buhalterijoje, o mama namuose rūpinosi šeima, jai padėdavo tarnaitė.

„Mano vaikystė buvo graži. Viskas buvo „gatava“. Lankiau mokyklą, o nuo šešerių metų privačiai mokiausi muzikos. Tėvai buvo labai muzikalūs, namuose buvo daug instrumentų. Lankiau fortepijono klasę muzikos mokykloje. Pianiną turėjau, kai suėjo 14 metų, akordeoną nupirko, ir smuiką dar nupirko. Muzikos mokyklą lankiau“, – prisiminė jubiliatė.

Mergaitė mokėsi privačioje Jėzaus širdies kongregacijos mokykloje. Užėjus rusams, mokslus tęsė antroje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Didždvario gimnazijoje.

Ponia Liucija augo dar su dviem seserimis, tačiau mergaitę buvo vos ketverių, kai dviem metais vyresnė sesuo mirė nuo difterijos. O kai jau buvo studentė, kita jau 17 sulaukusi sesuo paskendo Rėkyvos ežere.

„Visi tikėjosi, kad baigusi mokyklą aš pasuksiu į muziką, tačiau mama norėjo, kad stočiau į mediciną. Baigiau medicinos institutą Kaune. 1979 metais paskyrė į Vaikų stomatologijos polikliniką vyriausiąja gydytoja. Galėjau rinktis ir protezavimą, ar kitą specializaciją, tačiau man patiko dirbti su vaikais“, – pasakoja ilgametė odontologė.

Ji dirbo vadovaujamą darbą, buvo mokslinės draugijos Šiaulių miesto ir zonos pirmininke, organizuodavo konferencijas, tobulindavo profesines žinias. Turėjo aukščiausiąjį gydytojo kategoriją, gavo Odontologų rūmų Šv. Apolonijos nominaciją.

„Įvertindavo mano darbą, bet nėra ko labai didžiuotis. Toks gyvenimas, reikia dirbti tai, ką turi, ką moki“, – kuklinosi moteris.

Giminėje – medikų dinastija

Ponios Liucijos vyras 35 metus vadovavo Šiaulių poliklinikai, o ligoninėje dar dirbo chirurgu. Ji mokėsi trečiame kurse, kai su vienu kursu vyresniu Jonu sukūrė šeimą. Kelis dešimtmečius gyveno kartu, dirbo, augino dukrą, tačiau suskaičiavo jau 26 metus, kaip vyrą išlydėjo Anapilin.

Liucija Valantinienė skaičiuoja, kad jos giminėje – 17 medikų, kurių pradžia – jos mamos tėvas. Valantinų dukra Goda tapo ginekologe, yra medicinos mokslų daktarė. Atvažiuoja iš Kauno konsultuoti šiauliečių ir kartu aplanko mamą. Kaip ir jos vyras – reanimatologas: dirba Kaune, bet atvažiuoja padirbėti ir į Šiaulius. Nenuostabu, kad ponios Liucijos anūkės – irgi medikės. Viena pasirinko močiutės specializaciją ir tapo odontologe, kita – odos ligų gydytoja.

Gydytoja Liucija yra Karališkosios bajorų sąjungos narė. Abu jos tėvai turėjo bajoriškų šaknų – mama priklausė Leliva herbo giminei, o tėvas – Vanago. Dukra atsikūrė tėvo bajorišką kilmę. Dominuojanti mėlyna spalva moters drabužiuose, išdidi laikysena ir tuo pačiu kuklus bendravimas tarsi patvirtina jos bajorišką kilmę.

Dirbo prasmingą darbą

Gydytoja džiaugiasi, kad gyvenime teko dirbti labai prasmingą darbą. Tačiau kartu ir įgijo įprotį žiūrėti į pašnekovo dantis.

„Ir dabar, kai einu gatve, matau, kaip moteris veža vežimuką, o jame vaikas čiulpia žinduką. Taip norėtųsi pasakyti, kad taip vystosi vaiko netinkamas sukandimas, bet sustabdyti ir paaiškinti nesiryžtu“, – šypsosi nevieną dešimtmetį odontologijai atidavusi gydytoja.

Ji akcentavo, kad odontologija labai pasikeitė, tapo vaikams nebe tokia gąsdinanti. Tačiau anksčiau medikai dantų gydyti eidavo ir į darželius, ir į mokyklas, į kaimus važiuodavo. Žmonėms paslaugos buvo lengvai prieinamos. Moteris apgailestauja, kad dabar tik pasitikrina prieš mokyklą ir tiek.

Ištikima skaitytoja

Ponia Liucija „Šiaulių kraštą“ skaito nuo pat pirmo jo numerio.

„Nors aš gryna šiaulietė, bet patinka, kad galiu apie kitus rajonus paskaityti – ir Radviliškis įdomu, apie Joniškį draugė mėgsta paskaityti, nes iš ten kilusi. Tik kulinarijos skyrelio neskaitau, nes beveik nieko negaminu“, – juokiasi moteris.

Perskaičiusi laikraštį, atiduota draugėms paskaityti, vėliau – padiskutuoja, ypač politiką aptaria.