Idealistės

Idealistės

Kelmės rajono Junkilų pradinės mokyklos mokytojos Danutė Ivanauskienė ir Nijolė Kančauskienė kas savaitę po tris pamokas veda nemokamai. Dirbdamos iš idėjos kas mėnesį valstybei padovanoja maždaug po tris šimtus litų. Tai mokytojos daro dėl kaimo vaikų.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Sujungtas klases jungti dar kartą?

Kukli, tačiau jauki ir tvarkinga Junkilų pradinė mokyklėlė. Prieš keletą metų ji tapo Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriumi. Čia mokosi dvylika vaikų, todėl jungiamos pirmos — trečios ir antros — ketvirtos klasės.

Šiemet taupant lėšas mažųjų mokyklėlių mokytojams pasiūlyta kūno kultūros, dailės bei technologijų ir etikos pamokas vesti visai mokyklai iš karto, tai yra, — sujungti visas keturias klases. Vienas pamokas vestų viena, kitas — kita mokytoja. Mokytojoms susidarytų mažiau pamokų. Jų atlyginimo sąskaita būtų sutaupyta.

Junkilų mokyklėlės mokytojas nustebino toks pasiūlymas. Jau ir taip vaikai mokosi jungtose klasėse. Mokinių nedaug. Mokytojoms tenka išdėstyti dvi skirtingas temas, o pamoka — trumpa. Jeigu sujungs keturias klases — mokiniai dar labiau nukentės.

„Man atrodo, jog ir kūno kultūra, ir etika, ir dailė ar darbeliai — svarbūs dalykai, — sako mokytoja Danutė Ivanauskienė. — Nesvarbių dalykų nėra. O kaip dirbti iš karto su keturiomis klasėmis? Juk skirtingas jų pasirengimas, skirtingos temos. Vienas berniukas yra specialiųjų poreikių. Jam reikia daugiau dėmesio. Pamanėme, kad nukentės vaikai. Nusprendėme su kolege klasių nejungti. Dirbame kaip dirbusios kiekviena su savo mokiniais. Nesvarbu, kad už tris papildomas savaitines pamokas niekas nemoka.“

Mokytojos tai daro dėl kaimo vaikų, dėl jų tėvų. Net atsiklausė jos Švietimo skyriuje, ar nepažeis ugdymo proceso. Sužinojusios, kad ne — dirba taip, kaip joms atrodo geriau.

Svarbu vaikų žinios

Junkilų mokytojos nesutinka su nuomone, kad kaimo mokyklose vaikai prasčiau parengiami. Pernai jų mokyklos ketvirtokas Domantas Bražas pateko į rajono matematikų olimpiadą, čia laimėjo prizinę vietą ir keliavo į respublikinę olimpiadą. Jau aštuoneri metai rajoninėse „Šviesoforo“ varžybose Junkilų vaikai — nepralenkiami. Ugdymo sąlygos čia nė kiek ne prastesnės kaip mieste. Tik kaime daugiau erdvės vaiko fantazijai ir žaidimams.

D. Ivanauskienė ir N. Kančauskienė kartais tvarkaraštį pakoreguoja taip, kad lietuvių kalbą arba matematiką vestų tik vienai klasei. Pradinių klasių mokytojas gali rinktis, ar muziką ir užsienio kalbą dėstys pats ir daugiau uždirbs, ar patikės vaikus specialistui. Junkilų vaikams ir muziką, ir anglų kalbą dėsto specialistai. Muzikos dėstyti ateina vietoje gyvenanti mokytoja Ona Granickienė. Mokytis anglų kalbos vaikai vežiojami į Užvenčio vidurinę mokyklą.

Užtat Junkiluose daug muzikuojančių, dainuojančių vaikų. Čia suburtas teatriukas „Drevinukas“, kuris yra pelnęs apdovanojimų šalies konkursuose.

Idealizmo kaina

Dabar Junkilų pradinės mokyklos mokytojoms mokama tik už aštuoniolika savaitinių pamokų. Anksčiau mokėdavo už dvidešimt penkias. Pamokų sumažinta nusprendus kai kuriuos dalykus dėstyti iš karto keturioms klasėms. Be to, anksčiau būdavo apmokamos kelios užklasinio ugdymo pamokos. Dabar jų palikta tik pora — muzikos mokytojai.

Danutės ir Nijolės atlyginimai šiais mokslo metais sumažėjo maždaug šešiais — septyniais šimtais. Po keletą šimtų jos padovanoja valstybei kas savaitę nemokamai vesdamos tris pamokas. Nijolė į darbą kasdien važinėja iš Kelmės. Per mėnesį pustrečio šimto jai atsieina kelionė į darbą. Dėl taupymo mokytojams už keliones į darbą valstybė jau nebemoka.

Ar verta šitaip aukotis? Junkiluose augusi ir gimusi, po mokslų baigimo čia grįžusi Danutė sako, jog verta. Privalu išsaugoti mokyklą. „Nuvažiuoju į kaimus, kur jau nebėra mokyklos. Baisu. Žiauri realybė. Jokios susibūrimo vietos. Jokio žiburėlio. Rugsėjo pirmąją mūsų mokinių tėvai drauge su vaikais susikibę rankomis apjuosė mokyklėlę. Kad ji išliktų. Mokykloje vyksta bendruomenės šventės. Vaikai parengia koncertus. Kai yra mokykla, yra kur grįžti ir vyresniems vaikams. Juk Junkiluose prabėga vyresniųjų moksleivių ir studentų vasaros.

Mes džiaugiamės, kad dar turime darbą ir gauname bent nedidelį atlyginimą. Nors apie prabangą ir malonumus tenka pamiršti, tačiau daugelis kitų kaimo žmonių neturi nė tiek.„

Mokinių aritmetika

Danutė mokyklėlėje dirba 23 metus. Nijolė — trumpiau. Čia pradėjo važinėti, kai uždarė darželį Kelmėje. Mokinių skaičius Junkiluose keitėsi. Vienu metu buvo išaugęs iki 41 mokinio. Dar pernai mokėsi 24 vaikai. Tokio sumažėjimo, koks yra šiemet, niekas neprognozavo. Juolab, kad parengiamąją klasę lankė septyni mažyliai. Tačiau pora daugiavaikių šeimų kitose vietose gavo socialinį būstą. Išsikėlė. Viena pirmokėlė iš karto pradėjo lankyti Užvenčio mokyklą. Pirmokų Junkiluose liko tik trys.

Sumažėjo ir kitų klasių vaikų. Į Meškuičių kaimą atvažiuoja Vaiguvos mokyklos autobusas. Išsiveža Junkilų mokyklą lankiusius vaikus. Ir negali ant tų vaikų tėvų pykti. Mažyliai neapšviestu, nenuvalytu keliu kilometrą kulniuodavo iki stotelės, paskui važiuodavo maršrutiniu autobusu. O mokyklinis autobusas juos paima iš kiemo.

Ar išsilaikys mokyklėlė kitąmet, mokytojos nežino. Pirmokėlių bus.

Likti kaime nesiūlytų

Junkilų mokytojos dar negreit sulauks pensijos. Todėl Danutė jau susitaikiusi su ta mintimi, kad ieškos bet kokio darbo mieste. Mokyklėlę vis tiek uždarys. Tik klausimas, kada.

Grįžimą į kaimą Danutė laiko didžiausia savo gyvenimo klaida. Juk daugelis jos bendrakursių įsikibo ir sėkmingai gyvena mieste. Todėl savo vaikus mokytoja sako varanti kuo toliau nuo namų. Į svečius gali atvažiuoti bet kada. O kurtis ir dirbti — tik mieste.

„Mūsų kaimas — labai gražus. Žmonės darbštūs, neapsileidę. Čia labai daug gabių, talentingų, gerų žmonių. Bet darbo nėra. Mokykloje reikėjo kūriko. Pasisiūlė dirbti ūkininkas. Atrodo, darbo jam užtenka namuose. Daugybė gyvulių. Bet, pasirodo, nieko nėra geriau kaip turėti darbą,“ — pasakoja mokytojos.

Tik penki Junkilų mokyklėlės vaikai gauna nemokamą maitinimą. Kiti pietus perka. Bet paramos reikėtų kiekvienam, ypač dabar, kai tiek mažai temoka už pieną.

Iš vienos šeimos į mokyklą eina du vaikai. Tėvai per savaitę sumoka 44 litus už jų maitinimą. Reikia parduoti daugiau kaip šimtą litrų pieno, kad surinktum tiek pinigų.

SIEKIS: Junkiluose gimusi, augusi ir dirbti čia sugrįžusi Danutė Ivanauskienė sako, jog svarbiausias siekis — kaimo nepalikti be mokyklos.

ATSAKOMYBĖ: Nijolė Kančauskienė nedvejodama sutiko vesti tris pamokas nemokamai, nes jaučia atsakomybę už vaikų žinias.

KLASĖ: Mokytojos Nijolė Kančauskienė (kairėje) ir Danutė Ivanauskienė įsitikinusios, jog kaimo pradinukai žiniomis nenusileidžia miestiečiams.

PASIEKIMAI: Mažos mokyklėlės pradinukai laimi prizinių vietų įvairiuose konkursuose.

RANKOS: Rugsėjo pirmąją tėvai, vaikai ir mokytojai apjuosė rankomis savo mokyklą, kad jos nepanaikintų.

VALGYTOJAI: Mažyliai labiausiai laukia tos pertraukos, per kurią gaus valgyti.Tačiau nemokamą maitinimą gauna tik penki.

Autorės nuotr.

citata: „Nusprendėme su kolege klasių nejungti. Nesvarbu, kad už tris papildomas savaitines pamokas niekas nemoka.