Naujausios
Į žolynų pasaulį per 20 metų
Lankaičių kaime (Joniškio rajonas) gyvenanti Gražina Mechonošina žolelėmis domisi dvidešimt metų. Į gydantį pasaulį moteris atėjo per skaudžias likimo pamokas, o dabar nori padėti kitiems.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nenori kitų kopijuoti
Nesuklysime ją pavadindami žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės mokine. Abiejų moterų pažintis prasidėjo maždaug prieš 12 metų.
„Ėjome per lauką, o ji į kairę ir į dešinę rodydama aiškino: šita vaistažolė stiprina širdį, šita gydo peršalimą, trečia – kasai, ketvirta – nuo alergijos. Mes abu su vyru lėkdami iš paskos užsirašinėjome ir nieko nespėjome. O J. Balvočiūtė man sakė: tu, Gražina, gali. Dabar suprantu, kad buvo teisi: prieš akis lopeliais, kvadratėliais iškyla tie žolių plotai ir kiekvieno pavadinimas bei gydomosios savybės, – šypsosi moteris – Manau, turi būti Dievo duota. Šeštasis pojūtis, trauka ir begalinis noras.“
Žolininkė renka vaistažoles, ruošia jų mišinius, kitus gaminius. Dalis receptų – seniai patikrinti laiko, bet kai kuriuos kuria pati.
„Nenoriu žengti jau pramintu taku, kopijuoti. Nenoriu šildytis kito žmogaus laurų vainikų šviesoje. J. Balvočiūtė labiau specializuojasi ruošdama vaistažolių arbatoms, aš bandau save atrasti kituose gaminiuose, – tepamuose,“ – sako Gražina Mechonošina.
Vadinti tai, ką ruošia, gydomaisiais tepalais, ji negali, nes niša, į kurią neleidžiama net uodui nosies įkišti, užimta farmacininkų.
Tačiau žolininkės iš Lankaičių veikla jau įvertinta. Jai suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas, kuris reiškia senolių receptų, senųjų tradicijų tęstinumą. Sertifikate minimi jos renkami augalai – paprastieji kiečiai, viržiai, vingiorykštės, apyniai, plautės, vaistinės taukės, čiobreliai, mėtos, dilgėlės, erškėčiai, – iš viso daugiau kaip 20 augalų.
Močiutės su prijuostėmis ir žolelėmis
Gražina Mechonošina į žolynų pasaulį atėjo per skaudžias likimo pamokas. Kai susirgo vyras, reikėjo padėti sūnui, sau. Vaikystėje teko patirti klubo operacijas.
Nors gamtą ji mylėjo nuo mažens ir su ilgesiu žiūrėdavo į močiutes, tupinėjančias pievose, pakanalėse ir dedančias nuskintus lapelius, žiedus į prijuostes. Tik vaikas nežinojo, kuo vaizdas toks patrauklus ir viliojantis. Dabar ji pati įsisuka į pievas, miškus, ieškodama vaistažolių.
Moteris gailisi gerokai pavėlavusi. Kai į augalus ėmė žvelgti ne menininkės akimis, jai jau buvo beveik 30 metų. Suskatusi ieškoti tų pačių prijuostėmis kadaise ryšėjusių močiučių, daugelio neberado. Jos išėjo, su savimi išsinešdamos patikrintą išmintį.
Gražina nenustojo ieškoti savęs gamtoje ir gamtos savyje. Su vyru pervažiavo didelę dalį Lietuvos. Kur išgirsdavo apie žolininkę, ten lėkdavo. Apsuko ratą ne tik Šiaurės Lietuvoje, nusibeldė iki Dzūkijos. Kartais senolių pasakojimai apie gydomąsias žoles, jų pateikti receptai pasirodydavo žinomi, kitus gi tekdavo ilgokai narplioti, nes dzūkų tarmiški pavadinimai skiriasi nuo Palatvijo krašto.
Augalai nyksta
„Jadvygos Balvočiūtės didelis privalumas, kad yra provizorė. Aš baigusi vidurinę mokyklą, bet turėjau galimybę apvažiuoti Lietuvą ir susirinkti man pasiekiamas žinias. Be galo daug skaičiau, namuose svajoju apie didelę biblioteką,“ – atvirauja žolininkė iš Lankaičių.
Moteris apgailestauja, kad šiais laikais nebegalima rinkti žolelių kanaluose, nes žemdirbiai juos purškia ir praktiškai visus žolynus sunaikina. Augalų veislės nyksta ir miškuose, kurie sparčiai kertami.
Pastaruoju metu žolininkę ypač domina įvairių ligų gydymas viena vaistažole. Kol kas sako eksperimentuojanti su savimi. Bandymų laukas platus. Priklauso, kokia vaistažolių koncentracija, ar vartojama ištrauka su degtine ar su pienu, kuriuo paros metu ir dar daug kitų aspektų.
Kiekvienas turi atlikti savo darbą
Gražina Mechonošina įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi daryti darbą, kurį išmano, atlikti misiją, kuri jam skirta. Ne kiekvienas gali gydyti ir savarankiškai gydytis. Moteris kitiems ligų nenustatinėja, nes tai, jos nuomone, medikų priedermė. Ir receptų, kaip pasigaminti kokią ištrauką, tepamą medžiagą, lengvai nedalina. Todėl, kad bet kuris žmogus, nuėjęs ir prisirinkęs išvardintų žolių, vargiai pasiruoš tinkamą medžiagą. Kaip ir bet kurios šeimininkės pagal tą patį receptą iškeptas pyragas bus skirtingas.
„Žmogus man pasakoja: buvo labai bloga sveikata, pasidariau musmirės užpiltinę ir man padėjo. Kartais tikrai padeda. Bet nustatyti diagnozę turi gydytojas. Gali būti 20 ligų, kurių simptomai sutampa; gali būti 20 žmonių, kurių liga ta pati, bet reikia skirtingų vaistų, nes organizmai reaguoja nevienodai,“ – aiškina moteris.
Bet kiekvienas, anot jos, gali prisiskinti liepžiedžių, prisirinkti čiobrelių, mėtų. Tik reikia laiko, įdėti darbo, o žmonės pripratę, kad gydytojas išrašys tablečių, vaistinėje jie ras papildų, vitaminų. Taip sparčiai tolstama nuo gamtos.
Autorės nuotr.
MOKINĖ: Gražina Mechonošina sako, kad nesuklystume ją pavadinę žinomos žolininkės, provizorės Jadvygos Balvočiūtės mokine.
ĮPRATIMAS: Moteris sako, kad dabar žmonės įprato pirkti vaistus, maisto papildus, o juk, pavyzdžiui, liepžiedžių nuo peršalimo gali prisirinkti patys.