Naujausios
Į vienuolyną atvedė klausimas: „Kas aš esu?“
Dzeno vienuoliai Hyon Gak Sunimas (Polas Miuncenas) ir Bo Haeng Sunimas (Kęstutis Marčiulynas) apžvelgia sausakimšą viešbučio Kaune konferencijų salę, pasideda pagalvėles ir įsitaiso ant stalo prieš auditoriją.
Amerikietį Harvardo ir Jeilio universitetų auklėtinį Polą ir lietuvį pantomimos aktorių Kęstutį į Korėjos Dzeno vienuolynus prieš gerą dešimtmetį nuvijo vienintelis klausimas: „Kas aš esu?“
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kaip gaila, kaip gaila...
Kęstutis Marčiulynas, daugiau kaip dešimtmetį praktikuojantis Korėjos vienuolyne, į Lietuvą grįžo rugpjūčio mėnesį, o praėjusio ketvirtadienio rytą išskrido atgal į Korėją.
„Dabar metas, kai žmonės dvasine praktika domisi net labiau negu 1991-aisiais, kada Lietuvoje buvo dvasinio pakilimo laikas, kai buvo dvasinio įsiveržimo banga ir mes visi puldavome, kur papuola. Aš tuo metu sutikau dzeno meistrus, mane suviliojo — ir aš atsidaviau“, — taip humoro nestokojantis Kęstutis, dabar jau vienuolis BoHaeng Sunimas, trumpai apibūdino savo gyvenimo didžiojo pokyčio istoriją.
Žiūrėdamas į salę, į kurią norint sutalpinti žmones, teko sunešti kėdes iš gretimų patalpų, vienuolis pasakoja kitą istoriją.
Kartą Kęstutis Japonijoje lankėsi pas žinomą dzeno meistrą, buvusį kamikadzę, kuris kelias dienas japoniškai murmėjo vieną ir tą patį. Kęstutis prisipažino: nors ničnieko nesuprato, bet šiurpuliai ėjo per kūną ir sau galvojo: „Ot čia tai kalba“.
Vakare užsieniečiams buvo išdalytas vertimas: „Jūs čia susirinkote visi, o aš negaliu jums padėti, kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila.... Ir jei norite prašviesėjimo, tai ne čia atėjote... Ir jei tikrai kažką norite pasiekti meditacijoje, jūs tikrai labai klaidingame kelyje, kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila...“
Paskutinę dieną meistras pasakė kalbą. Vienuoliu tapo būdamas dvidešimties, dabar jam — 80, šešiasdešimt metų praėjo — ir nieko. Jis ragino labai atsargiai žiūrėti į savo gyvenimą, nes niekas niekuo negali padėti...
„Tau sudaro sąlygas, ir viskas, būk dėkingas. Niekas nežino, ką tu pasieksi, ar tu pasieksi... Mes įpratę, kad kažką darai ir turi gauti. O čia nieko: viską tik prarandi, prarandi, prarandi. Grįžti į Lietuvą, tavo draugai firmas turi, kažkas įvykę, o pats — nieko... Tai kam tai darai?“, — Kęstutis neslėpė, kad vienuoliams nestinga nei klausimų, nei abejonių. Tačiau geresnio kelio atsakyti į esminį klausimą jis nežino.
Pats šlykščiausias dalykas pasaulyje
Kęstutis kelionėje po Lietuvą lydėjo savo kolegą, dharmos meistrą vienuolį Hyon Gak Sunimą. Šis, gavęs žodį, papasakojo istoriją, kurią visada pasakoja atvykęs į miestą pirmą kartą.
Du dzeno meistrai, korėjiečių vienuoliai plaukė apžvalginiu laivu Niujorke apie Manheteną. Tuo metu laive darbavosi televizijos žurnalistų grupė, kuri iš visų keleivių ėmė interviu. Kai būrelis priartėjo prie vienuolių, šie išgirdo, kad tai populiarus laidų vedėjas Džekas Džefersonas iš 56-tojo TV kanalo kuria laidą „Juokis“, kad tai labai žinoma laida, ir kad kiekvieną savaitę jie žmonėms užduoda skirtingą klausimą, ir kad šios savaitės klausimas yra: “Koks yra pats šlykščiausias dalykas visame pasaulyje?“ Po šios įžangos žurnalistas pakišo mikrofoną vienuoliui.
„Kas tu esi“, — ramiai paklausė vienuolis. Laidos vedėjas kantriai paaiškino viską iš pradžių: “Aš esu Džekas Džefersonas iš 56-tojo kanalo...“ ir vėl atkišo mikrofoną. “Kas tu esi?“, — vėl pakartojo vienuolis. Žurnalistas neatlyžo ir viską nuosekliai paaiškino dar kelis kartus, pasitelkdamas ženklus ir gestus: “Aš Džekas Džefersonas iš 56-tojo TV kanalo...“ ir taip toliau.
„Tai tik tavo vardas, tave taip pavadino mama, tai tik tavo profesija, bet kas tu esi?“, — galiausiai supyko vienuolis. Laidos vedėjas paprašė sustabdyti kamerą ir sutrikęs išlemeno: “Aš... aš nežinau“.
„Tai ir yra pats šlykščiausias dalykas pasaulyje, — atsakė vienuolis, — tu nepažįsti savęs“.
„Kas tu esi?“ dzen mokyme yra vienintelis ir pats svarbiausias klausimas. Tačiau vos tik mes nukreipiame žvilgsnį į vidų, protas iš karto blokuoja atsakymą. Užtat vienuoliai praktikuoja meditaciją. “Tai kvaila, bet tai vienintelis būdas pajusti atsakymą“, — sako Hyon Gak Sunimas.
Paskutinis ženklas Jėzaus gyvenime
Po paskaitos apie dzeną susirinkusieji vienuolius apipylė klausimais.
— Kodėl vienuolis turi lazdą? Ar kad parodytų, kad yra didelis viršininkas?
Hyon Gak Sunimas:
— Ne, kad suduotų tavo protui. Dzenas — tai mokymas, kuris nutrenkia tavo koncepsiją, formą, mąstymą.
— Kodėl pasirinkote būtent dzeno kelią?
— Šiame pasaulyje yra įvairių vaistų ir daktarų. Vienas panaudojo vienus, kitas — antrus, o trečiam padėjo homeopatiniai, todėl jis ima mėgti homeopatinius. Bet gal jo žmonai reikia aspirino. Nesvarbu, koks vaistas, svarbu, kad jis pašalina galvos skausmą.
Augdamas buvau įtrauktas ir sužavėtas Kristaus mokymo, ir dabar iš jo gaunu energijos. Jis kalbėjo apie Dievo karalystės atradimą viduje, bet kaip ten patekti, kokia technologija, jo mokyme nėra aiškiai išreikšta.
— Kartais atrodo, kad ateiname, kaip į kultūrizmo salę, daug lankstomės, darome įvairius pratimus, kad atrastume atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“ Iš kur žinoti, kad to reikia? O jei žmogus turi savo ramybės salą, savo palmes, kokosus, gal jam to pakanka?
— Mano atsakymas: įsijunkite vakaro žinias, paskaitykite laikraštį arba atsiverskite internete paskutines 10 pasaulio žinių.
Kai buvau studentas, dirbau klinikoje su sergančiais AIDS. Gali pagalvoti, kad jie patys kalti — gal turėjo homoseksualių santykių, gal vartojo narkotikus. Bet kai žiūri į kūdikį ir žinai, kad jis po trijų— keturių mėnesių mirs, jei turi širdį, klausi, kodėl?
Kodėl pasaulis toks? Tai fundamentalus klausimas. Mes visi to lausiame. Žinoma, nereikia nuolat apie tai galvoti, nes tapsi paranojiku.
Norite gyventi saloje? Na, pabandykit. Bet greičiausiai tas klausimas seks jus visur. Net Jėzus turėjo tą klausimą, perskaitykite evangeliją pagal Morkų. Paskutiniai žodžiai, kuriuos ištarė Jėzus, buvo: „Tėve, Tėve, kodėl mane apleidai?“. Paskutinis ženklas Jėzaus gyvenime buvo klaustukas.
— Ar tuo momentu, kai priimi komuniją, nepatiri Dievo karalystės?
— Taip, aš tai jaučiu. Bet kai geriu vandenį, tai irgi dangaus karalystės momentas. Ir kai sėdime be garso. Komunijos ceremonija buvo pradėta 600 metų po Kristaus, po didžiojo Bažnyčios tarybos susirinkimo. Žinau, ką sakau, nes studijavau teologiją. Ar tai reiškia, kad Dievas atidėjo 600 metų dangaus patyrimą? Bet sutinku — tai labai galinga ceremonija.
— Ar negalima būtų vaizdžiai pasakyti, kad visais dvasiniais metodais tiesiog stengiamasi sumažinti varžą smegenyse?
— Taip, štai dėl ko yra pasakyta: jei nori patekti į dangaus karalystę, turi tapti vaiku. Lengviausias būdas — meditacija.
— Kiek svarbu suvaldyti jausmus? Mes žinome, kad vaikai jausmų nekontroliuoja.
— Bet jie neprisiriša. O mes tarsi kontroliuojame, bet esame labai prisirišę. Vaikas verkia, kai jam blogai, bet staiga ir vėl juokiasi, pikto neprisimindamas. Todėl jam ir nereikia psichoterapeutų.
— Kokia vienuolio rutina?
K. Marčiulynas:
— 3 valandą keltis, 3.15 — 108 nusilenkimai, 3.40 — giedojimas, 4.20 — meditacija, 6 — pusryčiai, 6.30 — darbas, 7.30 — susirinkimas, 8.30 — darbas, 10-11 — ceremonijos, 11.10 — pietūs, 13.30 — 16 meditacija, 16-17 galima nusiprausti, 17 — vakarienė, 18 — giedojimas, 19-21 — sėdėjimas, 21.30 miegas. 12-2 gali būti naktinė meditacija. Vakarienė nebūtina. Du kartus per metus — žiemą ir vasarą — po tris mėnesius atsiskyrimas.
Tokiai stipriai praktikai būtinas mokytojas. Mano mokytojas paguodė: yra 23 procentai, kad išprotėsi, 23 — nusižudysi, 33 — kad kažką pasieksi, bet nebūtinai. Apie 60 procentų vienuolių anksčiau ar vėliau palieka vienuolyną.
Kai taip pažiūrėsi, kam to reikia? Čia nėra jokios teorijos. Tiesiog eik ir daryk, praktikuok. Joks aiškinimas neduos jokios naudos, nes tuoj pagalvosi: „Ach, aš jau žinau“. Nė velnio, turi praktikuoti. Nors 10 minučių per dieną, ir tam nebūtina kirptis plaukų. Akys tebūnie atvertos, stebėk kvėpavimą ir klausk: kas aš esu?
Tai labai kvaila, bet dar kvailesnis tas sapnas, kuris gyvena mumyse.
VIENUOLIAI: Dzeno vienuoliai Hyon Gak Sunimas (kairėje) ir Bo Haeng Sunimas Lietuvoje skleidė dzeno tiesas. Vienuolis Hyon Gak (Polas) ketvirtadienį išvyko į Latviją, o vienuolis Bo (Kęstutis) — atgal į Korėją.
KARALYSTĖ: „Ir Jėzus kalbėjo — Dangaus karalystė yra viduje. Tai revoliucinis mokymas, dėl kurio jis mirė. Ne galbūt, ne turbūt, o tikrai yra ten“, — sakė Hyon Gak Sunimas.
Jono TAMULIO nuotr.