Į tikslą nuvedė ryžtas ir darbas

Luko ALUZO nuotr.
Deividas Pileckas akompanuodamas chorams susipažino su dviem dešimtimis šiais metais turėjusios įvykti moksleivių dainų šventės kūrinių. Ir tai tik maža dalis to, ką groja vaikinas.
Šiemet ugdymo įstaigas Šiaulių mieste baigė 1244 abiturientai. Brandos atestatą gavo ir Deividas Pileckas, „Romuvos“ gimnazijos mokinys. Netrukus jis pradės mokslus Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Istorija atrodytų paprasta: baigė gimnaziją – mokslus tęs aukštojoje mokykloje. Tačiau keli ypatingi faktai šį pasakojimą paverčia neįprastu.

Įstojo „ekstremaliomis sąlygomis“

Su Deividu mes susitinkame Dainų muzikos mokykloje – čia jis repetuoja, ieško naujų sąskambių, tobulina jau išmoktus „kvadratus“ – akordų sekas, pagal kurias galima formuoti arba naują kūrinį, arba atlikti improvizaciją.

Negali nestebinti jaunuolio gebėjimas greitai „pagauti“ melodiją ir jai pritaikyti akompanimentą, o atliekama muzika skamba lyg profesionalaus atlikėjo grojama.

Deividas nuo rudens studijuos atlikimo meno (džiazo) specialybėje, fortepijono klasėje. Dažniausiai į tokias ir panašias – menų – studijas abiturientai stoja baigę mokyklas su sustiprintu muzikiniu ugdymu.

Vaikinas Dainų muzikos mokykloje baigė prieš kelerius metus klarneto specialybę, o artėjančioms fortepijono studijoms ruošėsi ir tebesiruošia pats. Aišku, konsultuojasi pas muzikus – gauna pagalbos. Ieškosi teorinės literatūros, turi ir praktikos – akompanuoja „Romuvos“ gimnazijos mišriam chorui.

Liepos 22-ąją vykusiame stojamajame egzamine Deividas pasirodė puikiai – surinko 95 balus. Tiesa, galėjo viskas baigtis ir visai kitaip.

Jaunuolis prieš mėnesį pasiruošė programą, kurią atliks. Tačiau po dviejų savaičių jis rimtai susižeidė dešinės rankos nykštį.

„Apskritai maniau, jog šiemet nebegalėsiu įstoti, nes nukelti egzamino datos dėl vieno žmogaus nebuvo įmanoma, – pasakoja Deividas. – Viltis groti atsirado dieną prieš egzaminą, kai nuvykau į Kauną, į būsimo dėstytojo Leonardo Bėkšos konsultaciją. Jis įvertino situaciją ir patarė vis dėlto bandyti groti su subintuotu pirštu.“

Jaunuolis prisimena: tiek pasiruošimas, kuriam liko viena para, tiek pats pasirodymas per egzaminą ėjosi neįtikėtinai sklandžiai, o baimei ir jauduliui vietos neliko.

„Viena iš komisijos narių paklausė, koks jausmas groti ekstremaliomis sąlygomis. Nusijuokiau, atsakiau, jog neblogas“, – teigia jaunuolis.

Darbas nenuėjo veltui

Kaip klarneto muzikos paslapčių besimokęs jaunuolis sumąstė pasukti fortepijono link?

„Internete išgirdęs nuostabiai grojančią JAV pianistę Nicole Pesce, nutariau pradėti mokymąsi. Grodavau muzikos mokyklos klasėse, nes galimybės groti namuose nebuvo, – atsako Deividas. – Pačios mokyklos budėtojos skatindavo tobulėti ir leisdavo groti ištisus savaitgalius.“

Repeticijos trukdavo apie šešias valandas.

„Motyvavau save, galvodamas, jog kada nors gebėsiu itin gerai improvizuoti, groti kaip mano minėta mėgstama pianistė“, – priduria jaunuolis.

Akivaizdu – fortepijonas per pastaruosius ketverius metus užvaldė Deivido gyvenimą. Tačiau ar klarnetas, kuriuo mokėsi groti šešerius metus, liko jaunuolio darbotvarkėje?

Jis pasakoja, kad pučiamasis instrumentas taip pat liko jo gyvenime. Baigęs Dainų muzikos mokyklą, toliau tebegroja jos pučiamųjų instrumentų orkestre.

O darbas su fortepijonu toliau tęsėsi ir nenuėjo veltui. Trečioje gimnazijos klasėje Deividas buvo pastebėtas.

„Turėjau galimybę susipažinti su Arijumi Ivaškevičiumi, kuris, pamatęs mano gebėjimą išjausti kūrinius, akompanuoti, supažindino mane su mano mokyklos choru“, – pasakoja Deividas.

Nuo tada prasidėjo intensyvesnis grojimas: ne tik technikos lavinimas klasėje, bet ir koncertinė veikla – akompanavimas kolektyvui improvizuojant ar pagal natas.

„Pirmame koncerte labai jaudinausi – žinojau, kad turiu gana atsakingą darbą, kuriame klaidų neturėtų būti, – prisimena vaikinas. – Vis dėlto didelis įdirbis per tuos dvejus metus parodė rezultatą.“

Jo teigimu, ir choro vadovė Aušra Kardašienė naująjį koncertmeisterį palaikė, taip prisidėdama prie tolimesnio tobulėjimo.

Šiauliuose mato, ką veikti

Ir iki šiol Deividas akompanuoja „Romuvos“ gimnazijos chorui. Ir prasidėjus studijoms, matyt, jam padės.

„Turbūt, kad grįžinėsiu į Šiaulius – nepaliksiu. Planuoju grįžti kiekvieną savaitę akompanuoti mokyklos chorui – derinsiu studijas su darbu“, – įsitikinęs vaikinas.

Kartas nuo karto padžiazuoja su šiauliete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo vokalo studente Rasa Goryte. Neseniai stojamajame egzamine padėjo šiauliečiui Pauliui Užgaliui, sieksiančiam operos solisto išsilavinimo Vokietijoje. Dar kartais akompanuoja Gegužių progimnazijos jaunučių chorui...

Ir tai dar ne visi, su kuriais buvo grojęs ar tebegroja „Romuvos“ gimnazijos abiturientas.

„Kalbant apie darbą, apie perspektyvas, tai man atrodo, kad aš tikrai rasčiau, ką veikti, ir iki šiol turiu daug norinčių su manim dirbti“, – tikina Deividas.

Sako, pasiliktų Šiauliuose, jei tik būtų atlikimo meno studijos – to čia ir trūksta.