Naujausios
Vietoje profesionalaus sporto – medicina
Šiaulietis gydytojas Justas Birutis, dar besimokydamas mokykloje, galvojo, kad jo pagrindinis užsiėmimas gyvenime bus sportas, savo ateitį siejo su imtynėmis. Jį sustabdė dėl didelio sportinio krūvio patirta stuburo trauma. Atsirado pakitimai, reikėjo operacijos. Ką tik buvo perėjęs mokytis į Didždvario gimnaziją, teko mokytis namuose.
„Ten buvo nuostabūs mokytojai, kurie man neleido liūdėti, esu jiems dėkingas. Atvažiuodavo į namus manęs mokyti. Turėjau nuostabią auklėtoją mokytoją Virginiją Savickaitę, ji ir dabar moko chemijos. Buvo kaip antroji mama“, – prisimena sunkų metą medikas.
Po traumos atėjo suvokimas, kad sportuoti ir siekti tikslų nebepavyks. Tačiau Justui didelį įspūdį paliko žmonės, kurie jam padėjo, gelbėjo. Ėme galvoti, kodėl jis negalėtų būti jų vietoje. Juolab kad tėvai labai palaikė sūnaus sprendimą tapti gydytoju.
„Mūsų giminėje daktarų nebuvo. Man kalbėjo, kad be pažinčių man nepavyks įstoti. Tai dar labiau suaktyvino mano užsispyrimą. Taip ir išėjo, kad pasirinkau mediciną“, – apie gydytojo kelio pasirinkimą sako J. Birutis.
Besimokydamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete planavo būti chirurgu – domėjosi endokrinine chirurgija. Tačiau gyvenimas ir vėl pakoregavo jo planus.
Važinėjantį dviračiu jį pertrenkė automobilis. Reanimacija, koma, ilgas sveikimas. Pavyko atsistoti ant kojų.
„Tas mano gyvenimas – vienos avarijos. Chirurgija užsiimti po traumos negalėjau, teko ieškoti alternatyvos. Pats Dievas mane nukreipė į endoskopiją ir esu labai laimingas“, – šypsosi gydytojas.
Baigęs universitetą sugrįžo į Šiaulius. Baigė chirurgijos rezindentūrą ir antrąją – gastroenterologijos rezidentūrą. Dabar dirba nedideliu krūviu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Klaipėdos universiteto ligoninėje, privačioje „Klinikoje Baltija“.
Buvo metas, kai jaunas specialistas Šiauliuose dirbo gerokai didesniu krūviu, tačiau konfliktai su buvusia ligoninės vadovybe peraugo į teisinį ginčą. Pasikeitus ligoninės vadovui, J. Birutis į ją sugrįžo, tačiau dirba čia mažiau.
Sportas atpalaiduoja
J. Birutis pasakoja, kad dalyvavimas šių metų triatlono varžybose buvo įrodymas, jog su sveikata viskas yra gerai.
„Didelis krūvis darbe, daug laiko ant kojų. Mano nemaža šeima, esame penkiese, trys judrūs vaikai neleidžia pailsėti ir ramiai knygos paskaityti. Reikia kažkaip atsipalaiduoti. Tuomet atsirado bėgimas, pirmieji maratonai. Maratono metu tu kovoji ne su varžovu, o pats su savimi. Sustiprėjau ir nusprendžiau, kad reikia užsiimti triatlonu. Prieš triatlono varžybas išvakarėse treneris dar liepė pabėgioti. Per gatvę ėjau tris kartus apsidairęs, kad vėl netyčia kokis nelaimingas atsitikimas neištiktų“, – juokiasi sportuojantis medikas ir priduria, kad įveiktas finišas buvo labai saldus.
J. Birutis treniruojasi nuotoliu, vadovaujant treneriui Ruslanui Šekatviliui iš Klaipėdos. Dirbant „Klinikoje Baltija“, už tvoros yra „Delfino“ baseinas. Rytą 6 valandą jį treneris priima į treniruotę, o ją baigęs keliauja į darbą. Baseinas jam – fantastiška vieta sportuoti, treniruotis, siekti rezultatų.
Dviračiu važiuoti treniruojasi už miesto – mina į Radviliškį, Verbūnus, o labiausiai patinka Neringoje. Gydytojas prisipažįsta, kad yra Neringos fanatikas.
„Tai ta vieta, kur įlipus į keltą visi rūpesčiai nuplaukia. Kaip tik rytoj išvažiuoju“, – medikas atskleidžia širdžiai mylimą vietą.
Bėgioja dažniausiai Architektų gatvėje, žino visus jos kampus. Labai džiaugiasi galėdamas pabėgioti lengvosios atletikos manieže, kuris yra puikiai pritaikytas treniruotėms ir prižiūrėtas.
Maratonas – iššūkis sau
J. Birutis tikina, kad bėgimui nėra blogo oro – bėgiojo ir žiemą per didžiuosius šalčius, tik reikia tinkamai apsirengti.
Šiais metais lapkričio mėnesį medikas planuoja įveikti 50 kilometrų maratoną. Jį vadina šeimos maratonu. Žmona sės ant elektrinio dviračio ir važiuos šalia su vandeniu ir maistu, o jis bėgs iš Smiltynės į Nidą. Tai iššūkis sau, bėgs vienas.
Gydytojas yra įveikęs 5 maratonus. Jis mano, kad visi gali įveikti maratoną, tik gal per skirtingą laiką.
„Man svarbu, kad maratoną įveikčiau saugiai. To prašau ir savo trenerio. Kad aš po maratono galėčiau šypsotis. Kartais matosi – žmonės po finišo ant žolės parkritę, tai čia yra profesionalai, kurie bėga iš paskutinių jėgų, arba nesitreniravę iš viso. Maratonui reikia ruoštis“, – aiškina sportuojantis medikas.
Jis dalyvauja Kauno maratone. Kitąmet planuoja išbandyti jėgas Rygos maratone. Šis maratonas ypatingas tuo, kad ten yra daug dalyvių, o bėgant būna fantastiška aplinka – didelis palaikymas, groja muzika, kažką aplenki – smagu, jei tave – stengiesi nepasiduoti.
Plaukimas, bėgimas, dviratis – mediko kasdienybė
Tačiau vien bėgti J. Biručiui pasidarė nuobodu, todėl rinkosi triatloną, kurį sudaro bėgimas, plaukimas ir važiavimas dviračiu. Bėgioja kasdien, dviračiu važinėja du kartus per savaitę, tik Neringoje dažniau. Plaukia, kai priima „Delfinas“.
„Bėgimas – gerai, bet kai dar atsiranda plaukimas, dviratis, fiziškai labai sustiprėji. Tos emocijos stresinėse situacijose yra valdomos visai kitaip, nei sėdint ant sofos“, – tikina gydytojas.
Jis dalyvauja ir varžybose, tačiau labiau sportą renkasi dėl savo psichoemocinės būklės palaikymo.
Birželio pabaigoje Trakuose dalyvavo varžybose olimpinio triatlono trasoje. Reikėjo nuplaukti 1,5 kilometro Trakuose, ežere prie pilies, tuomet dviračiu įveikti 40 kilometrų ir nubėgti 10 kilometrų.
„Kaip ir nedideli atstumai, tačiau kai jau reikia bėgti, viršus kaip ir nori, o kojos ne. Ten yra savęs įveikimas. Ties antru ratu jau man ir koja nutirpo, ir mintyse sau kartojau: „Viskas, Justai, stojam“, bet kažkur viduje atsiranda jėgų ir bėgi. O dar karštis siekė 30 laipsnių“, – pasakojo J. Birutis.
Dar labai įdomus dalykas – planavimas, kada turi atsigerti, kada užvalgyti. Jei gersi tada, kai tave ima troškinti, vadinasi, pavėlavai. Jei valgysi galvodamas apie picą – irgi pavėlavai. Turi susiderinti, kada kokius angliavandenius vartoti ir panašiai. Susidėlioja viską pats, bet remiasi moksline patirtimi.
J. Birutis sako didelių sporto pasiekimų nesiekiantis, tapti nugalėtoju nepretenduoja ir sako: „Nugalėtoju reikia būti šeimoje.“
Pakilti nuo sofos ir sportuoti gali visi
Ar labai užimtam gydytojui sportas netrukdo, neatima minčių nuo intelektualaus darbo? Jis prisipažįsta, kad bėgiodamas galvoja apie darbą: apie procedūras, apie klaidas, kurios kartais padaromos, ir kaip iš jų pasimokyti. O darbo metu apie sportą negalvoja, nesidomi.
Gydytojas teigia negalįs kiekvieną vakarą praleisti sportuodamas, nes nori laiko skirti šeimai, o darbas kasdien trunka po 10–12 valandų. Todėl tenka keltis anksti rytą ir treniruotis. Štai ir mūsų pokalbio dieną pasakoja atsikėlęs prieš penkias, padaręs dviračio treniruotę ir atėjęs į darbą.
Medicina reikalauja ne tik psichologinės, bet ir fizinės ištvermės. Tai gydytojas patiria kasdien. Sportas lavina fiziškai. Kai pats esi medikas, sportuoti lengviau. Žinai žmogaus fiziologiją, mechanizmus, žinai, kaip sau padėti, ką valgyti, ko nevalgyti.
„Turi krūvą draugų daktarų, su kuriais gali pasikalbėti. Medikas sportininkas – saugiausia situacija. Manęs klausia, kaip aš spėju. Viską spėju, dabar dar lengviau viskas vyksta“, – šypsosi gydytojas.
Triatloną J. Birutis rekomenduotų fiziškai aktyviam, nenustygstančiam vienoje vietoje žmogui, kuris nemėgsta monotonijos, kuriam reikia daug judesio ir patinka vanduo. Plaukti tenka ežere, vanduo ten nėra toks švarus, kaip baseine. Jis ir pats dėlę pamatęs net neliptų į vandenį, bet kai vyksta varžybos – visai kitas jausmas.
Gydytojas prisipažįsta, kad norėtų, jog jo du sūnūs ir dukrelė sportuotų, tačiau labiausiai patiktų, kad jie užsiimtų tuo, ką mėgsta. Jo manymu, blogai, kad šiandien daug vaikų užsiima ne tuo, kas jiems patinka, o tuo kas yra populiaru.
„Važiavau dviračiu iš Nidos į Klaipėdą ir atgal. Pakeliui žiūriu: vienas filmuoja, kaip šuo kažką ėda, kitas – kaip dviračiu važiuoja, trečias – kaip ten kas nors deginasi. Visi tokie influenceriai pasidarę. Galvoju, kad tai daro ne dėl savęs, o tam, kad parodytų kitiems. Aišku, kai yra, ką rodyti, reikia tai daryti. Ir aš dabar kalbuosi su jumis, kad pasakyčiau, kad visi mes galim sportuoti. Ir mano toks kelias, kai jau atrodė, kad aš tikrai būsiu tas, kuris sėdės ant sofos. O dabar fantastika, kaip viskas vyksta“, – sakė sportuojantis gydytojas J. Birutis.
