Naujausios
Gražiadarbės krikšto suknelės iškeliavo į Kaziuką
Šiandien Blauzdžiūnų kaimo (Joniškio rajonas) gražiadarbė Palma Valiukonienė sukasi sostinės Kaziuko mugėje. Moteris pirmą sykį išvežė savo rankomis megztas krikšto ir kitokioms progoms skirtas suknutes mergaitėms. Moteris galvoja ateityje rankdarbiais prekiauti per dukros kuriamą interneto parduotuvę.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Spalvingos suknelės
Likus kelioms dienoms iki Kaziuko mugės sostinėje Blauzdžiūnų kaimo gražiadarbė Palma Valiukonienė iš didelės rankinės vieną po kitos traukė ir rikiavo megztas miniatiūrines suknutes. Balta su petnešėlėmis, balta ilgomis rankovėmis, su volanais, pusiau violetinė, pusiau rožinė, žalia ir mėlynai kraštuota apačia, su dirželiu ar raišteliu su bumbulais...
„Dar turiu pradėtą geltoną suknytę. Anūkei mezgiau vyšninę su įpintu margu siūlu, — pasakoja Palma Valiukonienė. — Mėgstu ryškias spalvas. Pati seniau dėvėdavau kontrastingus raudonos arba juodos spalvos rūbus. Jei į darbą prekeiviai atnešdavo raudonų rūbų, kolegės kviesdavo: “Pažiūrėk, tau patiks“.
Nors mezga jau daug metų, visą šeimą nuo galvos iki kojų savo darbais aprengė, penkių anūkų močiutė tik dabar ėmėsi suknelių. Galbūt todėl, kad turi dvi anūkes: metų aštuonių mėnesių Gabrielę ir vos prieš mėnesį gimusią Augustę.
Į Kaziuko mugę — po žvalgybų
Mezgė iš vilnos, moheros, akrilano. Mezgė vieną vakarą, kitą. Per dieną — po suknelę, tinkančią iki 2— 3 metų amžiaus mergaitėms. Visas skirtingas. Sugalvojo moteris savo rankų darbus į garsiąją Kaziuko mugę nuvežti. Pirmas kartas, bet gal pasiseks. Vėliau moteris galvoja savo darbeliais pradėti prekiauti dukros kuriamoje vaikų rūbų interneto parduotuvėje.
„Praėjusiais metais važiavome į Kaziuką žvalgyboms. Apžiūrėjome, kuo prekiaujama, kokios sąlygos, kainos. Važiavome ne dykai, norėjome įsigyti kublą kopūstams raugti. Tačiau radome tik ąžuolinį, norėjome kitokio medžio. Tad kontaktus iš gamintojų pasiėmėme ir grįžome nieko nepešę,“ — pernykščius įspūdžius pasakoja Palma Valiukonienė.
Mezgimas jai — tarsi geras narkotikas. Jei paima siūlus, negali į šalį padėti. Tiesa, prieš keletą metų pajuto tirpstant rankas. Kuriam laikui pomėgio atsisakė. Bet netrukus ir vėl virbalais ar vąšeliu ėmė švysčioti.
Rankdarbių raštų moteris kadaise išmoko iš anytos, iš draugių, žurnalų. Leidiniai apie mezgimą, madą P. Valiukonienės nelieka pastebėti iki šiol, vis nusiperka.
„Aplinkos tvarkymas ir mezgimas — mano liga“, — šypsosi gražiadarbė.
Kaimo žmonės amatais nesusidomėjo
Moteris, devynerius metus vadovaujanti Blauzdžiūnų kaimo bendruomenei, svarstė į rankdarbių, senų amatų mokymus įtraukti vietos gyventojus. Nusivylė.
„Parašiau skelbimą, kad norintys mokytis amatų, imtis verslo kaime, kreiptųsi. Galvojome rašyti projektą. Ar didelio antplūdžio per savaitę sulaukiau? Nepatikėsite: atėjo tik dvi moterys, ir tos pačios — darbus turinčios. Viena — verslo įmonę įkūrusi, kita ūkininkauja. Nors kaime nemažai žmonių sėdi be darbo, lyg ir niekuo neužsiima, skelbimu nesusidomėjo,“ — stebisi bendruomenės pirmininkė.
Pati daug metų važinėjanti į darbą komunaliniame ūkyje Joniškyje, moteris negali suprasti, kodėl žmonės tingi pasijudinti, net pamazgų kibirą laiko kambary, kol prarūgsta. Žinia, vienas kitas toks, bet ir šaukštas deguto medaus statinę pagadina.
Laikė šešias karves
Palma Valiukonienė su vyru daug metų augino kiaules, laikė karvių. Turėjo šešias juodmarges. Ketvirtą ryto keldavosi, kad spėtų pamelžti ir į pieninę bidonus nuvežti. Vakare grįždama iš darbo tuos bidonus pasiimdavo.
„Vasarą ir per pietus parlėkdavau automobiliu namo pamelžti. Dvi karvutės duodavo net po 45— 47 litrus pieno per dieną. Vieną telyčaitę pirkome iš Pošupių kaimo gyventojos, turėjusios karvę rekordininkę, kita atkeliavo iš Pasvalio rajono, irgi labai geros veislės palikuonė, — prisimena Palma Valiukonienė. — Žiemai reikėdavo daug šieno priruošti. Mūsų daržinėje netilpdavo, keturiose vietose pas kaimynus laikydavome. Būdavo, sušeri per savaitę, vėl važiuoji šieno parvežti.“
Valiukoniai laikytų šešių karvių atsisakė prieš maždaug šešerius metus, kai atsirado galimybė baigti ūkininkavimą ir už tai gauti išmokų iš Europos Sąjungos. Tačiau Palma Valiukonienė sako be karvutės nebemokanti gyventi. Kai išeis į pensiją, galvoja iškart vieną įsigyti. Dabar augina tik būrį vištų, laiko du šunis ir dvi kates.
Autorės nuotr.
SPALVA: Palma Valiukonienė mėgsta spalvingus darbus.
SUKNELĖS: Šios suknelės mažoms mergaitėms iškeliavo į Kaziuko mugę Vilniuje.
GREITIS: Palma Valiukonienė sako vieną tokią suknutę numezganti per vieną dieną.