Naujausios
Graikijos Korfu saloje – ramūs graikai ir siautėjantys britai
Atostogos pjautuvo formos Graikijos Korfu, vietinių vadinamoje Kerkyra, saloje – alsuoja karščiu ir kupinos pamokų, kad gyvenime reikia neskubėti. Čia galima atrasti ryškių gėlių, snaudžiančių katinų, įstabių panoramų ir triukšmingų britų paauglių vakarėlių.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Karštis ir uodai
Skrydis Vilnius – Diuseldorfas – Korfu. „Tas karštis tikriausiai tvoskia nuo variklio“, – toptelėjo išlipus iš lėktuvo. Nė velnio. Dvi dienas Korfu saloje termometro stulpelis dieną pavėsyje rodė 35 laipsnius karščio, vėliau temperatūra krito iki 30.
Guodžia mintis, kad asfaltas po kojomis dar nesilydo, o išsinuomotas transportas – su kondicionieriumi. Geriausias būdas nepriklausomai keliauti po salą – automobiliu. Graikai čia birzgia įvairių variklių, spalvų, apšiurimo lygio motoroleriais ir mopedais. Jų saloje – daugiau nei mašinų.
„Iš kur jūs?“ – pirmasis sostinėje, prie restoranų meniu stovinčių šauklių klausimas. Atsakymas „Iš Lietuvos“ juos suglumina. „Oho, kažkas kitokio!“ – atsako ir apsimeta, kad žino, kur mūsų šalis yra. Korfu – lietuvių neatrastas Graikijos perliukas.
Pirmasis bandymas viešbučio kambaryje nakčiai prasiverti langines ir įkvėpti nors brizą vėjo atsisuka prieš nepatyrusiuosius – naktį kramto uodai. Tenka pabusti ir bergždžiai medžioti kraujasiurbius. Kiekvienoje Korfu maisto prekių parduotuvėje galima nusipirkti priemonių nuo uodų, todėl verta pasirūpinti smilkalais, purškalais ir tepalais.
Britų paauglių orgijos
Dviejų kambarių apartamentai su virtuvėle ir dideliu balkonu į baseino pusę – viešbutyje, esančiame šalia garsiausio vakarėlių taško – Kavoso miestelio. Žemėlapyje jis turėtų būti pažymėtas specialiais simboliais, nes yra visiškai nepanašus į likusią salos dalį.
Jaunuolių iš Didžiosios Britanijos viešbutyje – dauguma. Paaugliško veido britai būreliais padieniui papildo viešbučio svečių sąrašą.
Jų vizitas Korfu saloje neįmantrus ir vienodas – dieną plaukioti baseine, o naktį iki paryčių lėbauti Kavoso baruose.
Naktį Kavosas virsta sutirštintu naktinių klubų ir hedonistinių žaidimų plakiniu. Apkvaitusiomis akimis po miestelį šlitinėja paaugliai, ieškodami kūniškų malonumų ir alkoholio.
Automobiliui važiuojant gatve jie puola po ratais, o kiti beldžia į stogą. Neseniai lietuviškų kaimo diskotekų šokiruoti britai tikriausiai užmiršo sausį Didžiosios Britanijos televizijoje transliuotą realybės šou „Kas vyksta Kavose“. Ten parodytos jaunų britų orgijos pribloškė juos pačius.
Tik Kavoso suvenyrų krautuvėlėse galima pasijusti kaip sekso reikmenų parduotuvėse: penio formos žiebtuvėliai, atidarytuvai, magnetai, provokuojančiais užrašais aprašyti marškinėliai.
Sukant pagrindine miestelio gatve tarp barų įsispraudę šeši medicinos punktai. Naktį jie tampa taip pat aktyviai lankomi, kaip ir barai.
Dieną po miestelį šiūruoja tuščios suglamžytos plastikinės alaus stiklinės, praslenka keli pasišiaušę britų paaugliai. Į viešbutį paryčiui su aukštakulniais batais rankose parsibraižo jauna britė. Susigriebusi, kad pametė kambario raktą, ima balsu isteriškai raudoti ir išsikviečia policiją. Netikėtas ryto žadintuvas.
Paklaustas apie Kavoso fenomeną, viešbučio barmenas gūžteli pečiais. „Jei juos čia išleidžia tėvai, mums tas pats“, – ir suplaka pribėgusiam britui dar vieną kokteilį „Sex on the beach“.
Kaimeliuose sustojęs laikas
Visą salą apvažiuoti automobiliu galima vos per porą dienų. Ji apie 64 kilometrų ilgio, o plačiausia dalis – 32 kilometrai. Žemėlapyje maršrutas, atrodantis vos už pusvalandžio kelio – apgaulus. Tenka sukinėti itin vingiuotais keliukais, pupsint maždaug 30 kilometrų per valandą greičiu, todėl kelionė išsitęsia dvigubai. Jei skrandis nešoka sirtakio, tai puiki proga pro langą stebėti uolėtus šlaitus, atsiveriančias panoramas, alyvmedžių giraites, ryškias gėles.
Kelionė po salą aplankant mažyčius kaimelius – galimybė pajusti tikrą graikų gyvenimą, pamatyti turistams nekaramelizuotus vaizdus.
Kaimeliuose laikas tarsi vakuume – pensinio amžiaus graikai sėdi terasose, kėdėse prie namų ir ramiai gurkšnoja ledinį kavos kokteilį frapę, kai kurie rūko ir žaidžia kortomis. Pro šalį prasliūkina žiovaujantis katinas ir vėl tupia į pavėsį. Niekas neskuba.
„Jums atrodo, kad mes čia nieko nedirbam? Čia dar nieko. Pernai buvau aplankyti kitos, mažesnės Graikijai priklausančios salelės. Kai išlipau iš lėktuvo – sustojo rankinis laikrodis. Tai jau ženklas. Žmonės ten dirba tik keturias valandas per dieną“, – numoja ranka naujasis bičiulis graikas Panayotis.
Kam reikalingi tie juodi tinklai šalia alyvmedžių? Klausimas kilo keliaujant, nes tinklus galima matyti beveik visose alyvmedžių giraitėse.
Panayotis aiškina – jais renkamos alyvuogės. Medžiai vaisius duoda tik kas dvejus metus. Tuomet rudenį į ant žemės suguldytus tinklus ima kristi alyvuogės. „Kažkas panašaus į žvejybą tinklais“, – šypteli graikas.
Ožiai ir vynas kelyje
Sukiojantis vingiuotais keliukais kelią pastoja ožių banda. Piemuo draugiškai nusišypso, pakraipo galvą ir nusisukęs toliau ramiai tursena su banda. Ožiams dingti nėra kur – vienoje pusėje stačios uolos, kitoje – bedugnė. Taip lydėdami bandą kartu važiavome apie penkis kilometrus.
Ranka sustoti pamoja ir nedideliame pakelės kaimelyje už stalo stovintis senolis. Ant jo stilizuoto prekystalio išdėlioti namuose spausto alyvuogių aliejaus buteliai, naminis vynas ir medus.
Senolis šypsosi bedante šypsena, o priėjusi jo žmona, pritaikiusi penkis žinomus angliškus žodžius, išaiškina, ką pardavinėja. Duoda pauostyti ir paragauti. Pasakoja, kad jos vyrui – 93-eji metai, o jai – 86-eri. Nutariame, kad jų jaunystės eliksyras – vynas ir gyvenimas be streso.
Sostinės centre kas keliasdešimt metrų susmaigstyti draudžiantys stovėti ženklai, tačiau, ignoruodamos draudimą, prie ženklo sustojusios automobilių linijos. Rodos, taip „iks“ simboliu būtų pažymėta stovėjimo vieta. Ženklai saloje vietiniams negalioja – į juos plačiomis akimis žiūri tik turistai.
Graikų virtuvė – puoduose
Paskutinę vakarienę saloje nutariame pasirinkti ne triukšmingame Kavose, nors ten maistinių pasiūlymų gausiau ir pigiau, bet netoliese esančiame ramiame Lefkimmi kaimelyje.
Plakatai didelėmis raidėmis reklamuoja vietinę graikų virtuvę, ir naminį maistą. Sugundė šeimai priklausanti taverna centre prie upės. Pasiteiravus apie patiekalus, putni šeimininkė mosteli ranka ir kviečia į virtuvę.
Ima kilnoti dangčius ir baksnoti pirštu. Puode plūduriuoja aštuonkojo galūnės, kitame – pastitsatha (vištiena su makaronais), moussaka, panaši į lazaniją, užkandis (ar labiau padažas) tzatziki, pagamintas iš agurkų, česnako ir jogurto.
Vakarieniaujame lėtai ir ilgai – neskubėti ir mėgautis akimirkomis po savaitės išmokome iš graikų.
Atvirukų vaizdeliai
Vakarinėje salos dalyje esančiame Pelekas miestelyje XX amžiaus pradžioje Vokietijos imperatorius žavėjosi saulėlydžiu. Nuo tada turistai atvyksta į vietą, vadinamą Kaizerio stebėjimo bokštu, dėl tos pačios priežasties. Saloje stebėti saulėlydžius – įgyvendinta romantikų svajonė.
Viena gražiausių salos dalių – Paleokastritsa, vadinama Korfu brangakmeniu. Nuo kalno atsiveria uolėtos pakrantės, vaizdas į žydrą Jonijos jūrą, įlankas. Vietiniai pataria aplink šią vietą paplaukioti laivu ir atrasti laukinių paplūdimių.
Vertas dėmesio Agios Gordis paplūdimys, apsuptas įspūdingų uolų. Korfu gyventojai vieno paplūdimio neišskiria – didžiuojasi, esą jie visi nuostabūs, tereikia atrasti mieliausią.
Smėlio kopų apsuptas Korission ežeras – didžiausia salos lagūna. Šioje vietoje yra gamtos rezervatas, galima aptikti vėžlių. Nepaisant to, išlepinus akį salos panoramomis, specialiai dėl ežero vykti neverta – jis primena žolėmis apaugusią pelkę.
Sostinė Kerkyra turi savitą charaktarį. Dėl įvairių šalių okupacijų senamiestyje galima aptikti venecijiečių, prancūzų, britų kultūrų pėdsakų ir jų architektūros stiliaus pavyzdžių. Garsioji Liston arkada buvo pradėta statyti Prancūzijos imperijos laikais.
Populiariausias atvirukų vaizdelis šalia sostinės – Kanoni kaimelyje esantis Vlacherna vienuolynas ir Pontikonisi sala. Žiūrint iš oro sala atrodo kaip pelė su uodega, todėl pavadinimas graikiškai reiškia būtent „Pelės sala“.
Pakėlus akis į dangų virš galvos kyla ir leidžiasi lėktuvai, nes šalia – Kerkyros oro uostas. Vienuolynas – pasitinkantis ir išlydintis iš Korfu salos vaizdas.
Faktai
* Korfu antra didžiausia Jonijos salyno sala, priklausanti Graikijai, įsikūrusi vakarinėje žemyninės Graikijos pašonėje, prie pat Albanijos krantų.
* Saloje gyvena apie 102 tūkstančiai gyventojų.
* Daugiau kaip 200 kilometrų ilgio pakrantė.
* Aukščiausias taškas – 906 metrai virš jūros lygio kalnas Mount Pantokrator, matomas beveik iš visų salos vietų.
* Karščiausi mėnesiai – liepa ir rugpjūtis.
* Saloje pasodinta daugiau nei trys milijonai alyvmedžių, todėl net karščiausią vasarą aplink žalia.
Praktiniai pastebėjimai
* Vandenį gerti ir maistui gaminti geriau pirkti parduotuvėje, o ne gerti iš čiaupo.
* Nepamirškite uodus atbaidančių preparatų.
* Arbūzas – 0,28 euro, alyvuogės – 2 eurai, benzinas – 1,79 euro.
* Nedidelio automobilio (su kondicionieriumi) nuoma savaitei – apie 130 eurų (450 Lt).
* Geriausias pigios kelionės draugas – persėdimas. Skrydis Vilnius – Diuseldorfas – Korfu – Diuseldorfas – Vilnius – apie 350 Lt žmogui.
* Studio tipo viešbučio numeris su dviem kambariais, virtuve 7 dienoms – apie 600 Lt.
Autorės nuotr.
BRANGAKMENIS: Viena gražiausių salos dalių – Paleokastritsa, vadinama Korfu brangakmeniu. Važiuojant keliukais atsiveria įspūdingos panoramos.
ALBANIJA: Šiaurinėje Korfu salos dalyje yra arčiausia vieta, iš kurios galima matyti Albanijos kalnus. Apie „atvykimą“ į Albaniją informuoja mobiliojo ryšio operatoriai.
PAPLŪDIMYS: Vietiniai didžiuojasi, kad visi Korfu salos paplūdimiai verti dėmesnio ir maudynių.
PREKEIVIAI: Graikų prekeiviai – 93-ejų metų vyras ir jo 86-erių metų žmona pardavinėja namų gamybos vyną, alyvuogių aliejų, medų.
VAISIAI: Arbūzas Korfu – dukart pigesnis negu Lietuvoje.
SALA: Pontikonisi sala žiūrint iš oro atrodo kaip pelė su uodega, todėl pavadinimas graikiškai reiškia „Pelės sala“.
VIENUOLYNAS: Vienas žymiausių atvirukuose fotografuojamų vaizdų – Kanoni kaimelyje esantis Vlacherna vienuolynas, jį su žemynu jungia siauras takelis.
GATVELĖS: Korfu sostinės Kerkyra gatvelėse galima aptikti venecijiečių, prancūzų, britų kultūrų pėdsakų ir jų architektūros stiliaus pavyzdžių. Saloje pilna motorolerių ir mopedų.
ARKADA: Sostinės įžimybė – elegantiška Liston arkada, atspindinti Napoleono laikotarpį.
KATINAI: Kiekviename Korfu salos kaimelyje pavėsiuosa snaudžia katės.
KELIAS: Sukiojantis vingiuotais keliukais kelią pastoja ožių banda. Lydėdami bandą kartu važiavome apie penketą kilometrų.
GYVŪNAI: Saloje galima aptikti laisvėje vaikštinėjančių vėžlių.
GĖLĖS: Korfu gausiai žydi gėlės ir žaliuoja alyvmedžių giraitės.