Naujausios
Gimnazistai pagerbti už išgelbėtas gyvybes
Gediminas Kazlauskas išgelbėjo skęstančią mergaitę. Šarūnas Petrauskas iš Kražantės ištraukė besikapanojantį šuniuką, sužeista kojyte. Šie berniukai mokosi Tytuvėnų gimnazijoje. Ne mokslo pirmūnai. Tačiau šių dienų kontekste, kai žmonės mėto savo augintinius nuo tilto ar iš penkto aukšto, nes tingi išvesti lauk, į upę, šie paaugliai prilygsta didvyriams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Patį vos nenunešė srovė
Apsnigta Kelmės rajono Pagryžuvio gyvenvietė. Tytuvėnų gimnazijos dešimtokui Gediminui Kazlauskui atostogos. Berniukas kaip tik namuose su močiute, kuri jų šeimoje gyvena jau aštuoniolika metų.
Gediminas sako nesureikšminęs vasaros nuotykio, kai išgelbėjo skęstančią mergaitę. Pasielgęs taip, kaip turėjo pasielgti kiekvienas doras žmogus. Niekam nė nesigyrė. Tik, kai prieš Kalėdas tikybos mokytoja paparašė mokinių parašyti apie savo arba savo draugų kilnius darbus, Gedimino draugai, matę šį įvykį, apie tai papasakojo.
Paprašytas prisiminti tą vasaros dieną Gediminas pasakojo, jog dviračiais su keliais draugais nuvažiavęs į Dubysą išsimaudyti. Upė buvo patvinusi. Vandenį plukdė stipri srovė. Išsimaudę berniukai sėdėjo ant kranto. Šnekučiavosi. Staiga Gediminas pamatė iš vandens išnyrančią ir vėl panyrančią mažą mergaitę. Šoko į upę. Vandens pačiam buvo virš galvos. Tačiau jis sugriebė mažylę už kojos, iškėlė iš vandens ir atidavė prie gelmės jau atbėgusiems jos tėvams. Tada patį berniuką ėmė nešti srovė. Prie jo atbėgę draugai padavė ranką.
Gediminas sako gerai ir nepažįstąs tos šeimos. Anksčiau šie žmonės yra gyvenę Pagryžuvyje. Dabar kažkur išsikėlę. Kai mergaitės tėvas jam dėkojęs, spausdamas ranką, Gediminui buvę malonu. Tačiau jis nemano labai nusipelnęs. „Būčiau gelbėjęs ir suaugusį žmogų. Tikiu, jog būtų padėję ir mano draugai,“ — sako plaukti mokantis paauglys.
Gedimino mama dirba pensionate, tėvelis — lentpjūvėje. Močiutė Albina Kazlauskienė sako, jog tėvai rūpinasi vaikais, auklėja, moko neapgaudinėti ir nevogti. Gediminas ir vyresnis jo brolis Dovydas tėvams daug padeda prie ūkio darbų — šeria gyvulius, mėžia mėšlą.
Gediminas norėtų tapti geru policininku.
Šuniukas — gyvas
Šarūnas Petrauskas — septintokas. Gyvena pas tetą Jurgitą. Nuvykę į Tytuvėnus berniuko neradome namuose. Buvo išvykęs pas Jurbarko rajone gyvenantį tėvą. Tuo pačiu aplankė ir su tėvu gyvenantį brolį. Teta sakė apie kilnų savo globotinio poelgį sužinojusi tik tada, kai jis iš mokyklos parsinešė gražiai įrėmintą padėką.
Į redakciją Šarūnas užsuko grįždamas iš Jurbarko. Drąsus vaikas papasakojo vasarą leidęs pas močiutę, Kelmėje. Su draugais nuėjęs išsimaudyti Kražantėje. Būdamas vandenyje išgirdo kažką gailiai cypiant. Toliau, kur gilu, kapanojosi mažas šuniukas. Berniukas plaukė prie gyvūnėlio. Kojom bandė pasiekti dugną — vandens virš galvos. Bet neapsisuko atgal. Priplaukė prie šuniuko, paėmė jį ir parplaukė į krantą. Tada pamatė, jog šuniukui sužeista koja. Jis sunkiai ėjo. Matyt, todėl negalėjo plaukti.
Tą vakarą parėjęs namo Šarūnas džiaugėsi geru savo darbu. Akyse vis tebestovėjo išgelbėtas bejėgis juodas su baltomis dėmėmis šuniukas.
„Kaip žiūri į tuos žmones, kurie žudo šunis, meta juos pro langą iš penkto aukšto, nes tingi išvesti lauk, meta nuo tilto?“ — klausiau Šarūno.
„Bjauriai, — sakė berniukas. — Juk šuo — gyvas. Jis viską jaučia. Gyvulius reikia mylėti. Jeigu aš būčiau su šuniuku, ir turėčiau tik vieną riekutę duonos, pasidalinčiau ją perpus.“
Jeigu Šarūnas kada nors įsigytų šunį, sako imtų jį iš prieglaudos. Taip padėtų pamestam, nuskriaustam gyvūnui.
Nominacijos už kilnius poelgius
Tytuvėnų gimnazijos tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė sako, jog seniai kirbėjusi mintis paskatinti mokinius už gerumą. Dažnai giriami ir apdovanojami už gerą mokymąsi. Tačiau tie, kurie nesugeba su bendraamžiais lenktyniauti pažymiais, kartais padaro kitų gerų darbų, kilniai ir nesavanaudiškai pasielgia. Kilniausius poelgius renka patys mokiniai. Jie ir pristato kilniai pasielgusius savo draugus apdovanojimams.
Prieš Kalėdas Tytuvėnų gimnazijoje šimto litų premijomis ir padėkomis apdovanojami trys kilniausieji. Premijas bei nominacijas įsteigia mokyklos administracija, mokytojai, seniūnija ir klebonas.
„Šarūnas, išgelbėjęs šuniuką, gavo padėką ir seniūno prizą, — pasakoja R. Vaičiulienė. — Pagrindiniai prizai atiteko mergaitę išgelbėjusiam Gediminui Kazlauskui, Maltos ordinui priklausančiai ir senais Šiluvos žmonėmis besirūpinančiai Aurelijai Žukauskaitei ir tikram džentelmenui Laurynui Grušui, kuris į blogį visuomet atsako gerumu.“
Pasak mokytojos, turėti tvirtą stuburą — labai svarbu, nes būti geram darosi nemadinga, būti geram jau prireikia drąsos.
Mintys
Irma STANKUVIENĖ — Tytuvėnų gimnazijos direktorė : (klfo gerumas Stankuviene)
— Į gimnaziją atvykę svečiai dažnai pastebi, kad mūsų mokiniai yra kitokie, dar nepasidavę bendram kultūros nuosmukiui. Jie mandagūs, šypsosi, sveikinasi. Jie tolerantiški ir atidūs. Gimnazijoje mokosi vienas vaikas invalido vežimėlyje. Negirdėjau, kad kas nors pasišaipytų ar atsisakytų padėti. Džiaugiuosi savo gimnazijos mokiniais.
Laurynas GRUŠAS — gimnazistas, pelnęs nominaciją už kilnų elgesį:
— Būna akimirkų, kai esu susikrimtęs, liūdnas ar piktas. Tačiau ir tada tikiu, jog, padėjęs kitam žmogui, pats jausiuosi geriau. Paguodęs nuliūdusį draugą ar giminaitį, padėjęs atlikti sunkius darbus, aš dalijuosi gerumu: tas, kuriam padedu, gauna mano paramą, o aš — džiaugsmą, kad padariau gerą darbą. Žinoma, darbas yra geras, jeigu jis nėra daromas iš širdies.
Bandau suprasti paprastą dalyką: ir maži dalykai neša laimę. Todėl stengiuosi mažais, nieko nekainuojančiais dalykais nudžiuginti žmones: nusišypsoti, pakalbinti vienišą, atkreipti dėmesį, pralinksminti.
Imu pavyzdį iš žmonių, kurie daro gerus darbus. Tokių labai daug. Iš jų mokausi skleisti džiaugsmą kitiems.
Darydami gerus darbus kitiems žmonėms, mokome juos taip pat elgtis gražiai. Kas žino, gal kai mums bus sunku, būtent jie mums suteiks reikalingą pagalbą, paramą, dėmesį?
GELBĖTOJAS: Gediminas Kazlauskas sako, jog tą dieną, kai išgelbėjo skęstančią mergaitę, labai gerai jautėsi, nes buvo patenkintas savo poelgiu. Jį pagyrė ir tėvai.
NUOŠIRDUMAS: Vasarą iš Kražantės skęstantį šuniuką ištraukęs Šarūnas Petrauskas sako, jog sau augintinį rinktųsi iš prieglaudos.
TIKĖJIMAS: Tytuvėnų gimnazijos mokytoja Regina Vaičiulienė inicijavo apdovanojimus už kilnius poelgius.
Autorės nuotr.