Naujausios
„Šiaulių projektas“
Skanumynais kvepiančią studiją glosto vidurdienio šviesa. Dabar sunku ir įsivaizduoti, kad anksčiau čia veikė dėvėtų drabužių parduotuvė.
„Kai pirmą kartą patekau į šias patalpas, iškart pamačiau, kaip viskas turės būti. Tuo metu už lango žaliavo medžiai – gamta man labai svarbu. Dideli langai, šviesa – belangėje nieko nepagaminčiau, tik sėdėčiau ir verkčiau“, – juokiasi Kristina. Natūrali šviesa talkina ir fotografuojant kepinius.
Interjerą kūrė pati minimaliomis investicijomis – svarbiausia, kad būtų jauku. Ne tik pavadinimas, bet ir pajūrį primenantys suvenyrai, smėlio spalvos lentynos, įvairios detalės sufleruoja, kad jūra savininkei labai svarbi.
„Jūra visą laiką ir dabar traukia, kviečia“, – šypsosi Kristina, gimusi ir užaugusi Klaipėdoje.
Į Šiaulius su šeima atvyko prieš aštuonerius metus. Manė, neilgam.
„Ten namai, ten dirbau rimtą personalo darbą Laivų remonto įmonėje, paskui – „Topocentro“ Vakarų regione. Vyras – finansininkas. Pas mus, Klaipėdoje, pusė tėvų yra jūreiviai ir jų niekada nėra – metų metais, ir mano tėtis buvo virėjas-jūreivis. Sakiau, niekada neturėsiu vyro jūreivio, man reikia, kad būtų šalia. Gavau finansininką, bet jis irgi visada ir visur – su projektais. Taip jis trumpam, laikinai išvažiavo dirbti į Šiaulius. Aš likau su vaikais, darbais, o vyras grįždavo savaitgaliais. Nusprendėme, kad šeima yra svarbiausia ir turime bandyti Šiaulių projektą. Man buvo ramiau pavadinti, kad tai yra metų projektas, o tada pažiūrėsime“, – prisimena Kristina.
Moteris atkartoja draugų nuostabą: „Kaip jūs – iš Klaipėdos, nuo jūros, į Šiaulius?!“
Kristinos šeimai Šiauliai jau buvo tapę pamėgtu atostogų miestu, nors kiti to ir nesuprasdavo.
„Šiaulius labai myliu, kiti sako, kad labiau nei tikri šiauliečiai“, – sako Kristina. Jos nuomone, Šiauliai – idealiausia vieta auginti vaikus. Įsikūrė centre, tad vaikų nereikia vežioti į mokyklą – kol gyveno pajūryje, tarp Klaipėdos ir Palangos, per dieną nuvažiuodavo per 200 kilometrų, o pabūti prie jūros taip ir nebelikdavo laiko.
Kristina yra baigusi lietuvių filologiją ir suomių kalbą bei vadybą ir administravimą. Persikrausčiusi „metų projektui“ į Šiaulius, planavo rasti darbą pagal specialybę personalo vadybos srityje. Visi planai apsivertė, kai šeimoje gimė vienintelė šiaulietė – Marija.
„Iš vieno kraštutinumo, kai daug dirbi, bėgi, nieko nespėji, nori būti tobula mama, tobula darbuotoja ir vadovė, tapau iš pradžių namų fėja, o paskui turbūt visos pradedame šiek tiek raganauti, – šypsosi Kristina. – Šiauliuose galėjau nurimti, būti mama, kuri laukia vaikų su skaniausiais patiekalais. Bet veiklos vis tiek visada norisi.“
Iš pradžių Kristina Šiauliuose atrado „Menoją“ – keramikos studiją. Prisimena: prieš Kalėdas padovanojo dailių sausainukų rinkinukus, o po kelerių metų viena studijos lankytoja išsitarė: „Dėžutė iki šiol sekcijoje guli – buvo gaila valgyti.“
Sausainiai primena jūrą
Desertų gaminimas Kristinai – nuo vaikystės išlikęs pomėgis. Nuotraukoje liko išsaugotas mielas prisiminimas: septintasis gimtadienis ir pirmasis pačios svečiams paruoštas saldus stalas su krepšeliais ir „Napoleonu“. Namai ir vėliau kvepėdavo desertais.
Kai jau šiame gyvenimo etape kilo noras vėl imtis veiklos, Kristina užsirašė į „Baker street“ studijos intensyvius savaitgalinius konditerijos mokymus.
„Po kelių mokymų galvoje viskas apsivertė ir atradau naują aistrą“, – džiaugiasi Kristina.
Užklupus karantinui, į namus pajūryje grįžusi moteris pasirinko jau metinius nuotolinius mokymus – eklerų, prancūziškų desertų ir kitų gardumynų. Prisimena, iš pradžių į kursus žiūrėjusi skeptiškai: kaip mokys, atsisėdus prieš kompiuterį? Bet metai buvo įdomūs, atlikdavo namų darbus (juos išragaudavo kaimynai ir artimieji) ir gavo labai daug žinių.
Kadangi karantino metu kelionės buvo draudžiamos, keliaudavo bent per skonius – gamindama desertus iš pasiflorų, mangų, bananų ir kitų egzotinių vaisių.
„Pajutau, kad laukiu, kada visi nueis miegoti, o aš galėsiu darbuotis virtuvėje. Taip netikėtai, po truputį įsibėgėjau. Bet iki šiol maloniausias širdžiai dalykas – vaišinti ir dovanoti, ir dabar stengiuosi, kad tai išliktų.“
Šiauliuose Kristina dalyvavo „Spiečiaus“ mentorystės programoje, džiaugiasi turėjusi puikią mentorę.
Iš pradžių būsimą veiklą su vyru juokais vadino „Jūra, jūra“. O sausainiai į cukrainės pavadinimą atkeliavo iš smagiausių vaikystės prisiminimų. Jei kiti, šypsosi Kristina, prie jūros veždavosi virtus kiaušinius, sumuštinius, keptas vištas, ji – sausainius.
„Tas jausmas, būsena, kai matai jūrą, valgai sausainius...“ – ir dabar užsisvajoja Kristina.
Cukrinė „Jūra ir sausainiai“ atidaryta praėjusių metų pavasarį. Tai nėra kavinė, tai – sava erdvė individualiai veiklai.
„Pasvajodavau – norėjau turėti darbo vietą, nesimakaluojant su šeimos reikalais, kad ramiai galėčiau planuotis ir dirbti“, – sako Kristina. Įsikurdama dalyvavo Savivaldybės paramos verslui projekte ir sulaukė paramos daliai įrangos kompensuoti.
„Iki šiol negaliu patikėti, kad tai įvyko. Buvo labai baisu: ar pavyks? Raminau save – bent būsiu pabandžiusi. Sprendimas buvo labai geras. Dabar kitiems patarčiau drąsiau daryti, nes laikas eina.“
Kristina pasidžiaugia – pirmieji klientai liko ištikimi iki šiol.
Aukso vidurys
„Kviečiu paragauti įvairiausių skonių tartalečių ir eklerų, kartu pasinerti į šiuolaikinės konditerijos pasaulį su prancūziškais desertais ar grįžti į vaikystę kartu su „Napoleono“ ar „Medučio“ skoniais“, – taip savo dabartinę veiklą feisbuke pristato Kristina. Kepa ir bemielę duoną, bet nedideliais kiekiais – žino, kas nori, kas laukia.
Moteris atkreipė dėmesį, kad dabar žmonės grįžta prie klasikos, populiarus „Tinginys“ (jį gamina eskimo ledų formelėse), vaikystės krepšelius primenančios tartaletės, tortai „Napoleonas“ ir „Medutis“. Įsitikino: šių tortų mėgėjai – dvi visiškai atskiros stovyklos, kaip „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“.
Kristina ne tik gamina, bet ir organizuoja edukacijas: „Dabar visi nori viską nusipirkti, bėga, skuba. Mano didžiausias noras – dalytis žiniomis, patirtimi, emocijomis.“
Prieš paskelbdama apie edukacijas viešai, daug svarstė, nes yra perfekcionistė – labai reikli sau ir kitiems.
„Svarsčiau: ar aš turiu teisę? Bet kai atsirado paklausimų, nusprendžiau pabandyti. Išties man vis dar atrodo keista, kai šiais laikais (aišku, smagu, kad yra tiek drąsių žmonių) vieną dieną atsibunda ir sugalvoja: šiandien aš būsiu pats geriausias architektas! Tiesiog – nes taip sugalvojo.“
Kristina įsigijo nešiojamų kaitlenčių, kad visi gamintų kartu. Optimalus edukacijų dalyvių skaičius – 6–8 žmonės.
Ir pati Kristina stengiasi nuolat mokytis, turi mylimų šefų ir svajonę patekti į Kyjivą pas mylimiausią šefą Oleksandr Trofimenkov. Jo pamokėles ir dabar stebi – pasiteisino visi receptai.
„Aš jau praėjau tuos etapus, kai dirbi visą parą, visą save atiduodi, kai nematai šeimos, kai sušlubuoja sveikata. Labai norisi aukso vidurio, kad neperdegtum. Supratau, kad iš manęs fabriko nebus. Aš visada turiu konkrečiai žinoti, kam bus skirtas tortas ir kaip būtent jį reikia papuošti: negaliu gaminti penkių vienodų, nes juk kiti žmonės ragaus, skanaus. Kol kas turiu tą aukso vidurį, planuoju savo laiką pati“, – sako Kristina. Visgi mintyje jau pasvarsto apie kolegę pagalbininkę.
Prasmė – prisiminimai ir emocijos
Mokymai Kristinai – įdomiausia dalis, labiausiai mato šios veiklos prasmę.
„Manęs, pavyzdžiui, keramikės klausia, kaip galima valandų valandas gaminti, o paskui nieko nelieka? Bet tai juk didžiausias įvertinimas! O po to susimąsčiau, kaip išties su ta prasme, man ji labai svarbi, aš be prasmės išvis nieko negaliu daryti! Manau, švenčių prisiminimai, emocijos – tai labai svarbu. Ir tokia prasmė man tinka.“
Išbandžiusi įvairias veiklos formas – degustacijas, edukacijas, Kristina sulaukė kolegės pasiūlymo suorganizuoti „Pop Up“ – laikinai atsirandančią parduotuvėlę, veikiančią dieną ar dvi. „Pop Up“ studijoje atsidarė ir prieš Kalėdas, mini kalėdinei mugei Kristina subūrė kūrybingas dukters klasės mamas.
Cukrainės durys buvo atsivėrusios ir per „Šiaulių naktis“ – susipažinti, pabendrauti, paskanauti.
Kristina šypsosi: atrodo neįtikėtina, bet Šiauliuose vieni kitus pažįsta. Ne kartą įsitikino, kad kažkokia sąsaja vis tiek atsiras, jei ne per vieną liniją, tai per kitą. Pažįstamų bendruomenė tampa dar platesnė, kai šeimoje – trys vaikai.
Kristina ne kartą sulaukė klausimo, kiek dar liks Šiauliuose. Šiuo metu besitęsiančio „Šiaulių projekto“ laiką skaičiuoja pagal mokslo metus – sūnus neseniai įstojo į gimnaziją, vadinasi, prieš akis mažiausiai ketveri metai.
O paskui, kas žino – galbūt vieną dieną sausainiai vėl keliaus prie jūros.
xxxxx
Tarta su rūkyta skumbre
Kristinos JABLONSKIENĖS nuotr.
Tartos pagrindui reikės: 250 g miltų (dalį kvietinių galima pakeisti speltos ar migdolų), 150 g labai šalto sviesto, supjaustyto gabalėliais, 1 šaukštelio smulkios druskos, žiupsnio cukraus, 1 kiaušinio, 1 šaukšto labai šalto pieno.
Įdarui reikės: 1 karšto rūkymo skumbrės (visiškai iškaulintos, suplėšytos gabaliukais), virtų burokėlių, supjaustytų kubeliais, fetos sūrio arba ryšulėlio šparagų.
Užpilui: 1 kiaušinio, 2 kiaušinių trynių, 200 ml grietinėlės, žiupsnelio tarkuoto muskato.
Užminkykite tešlą: į virtuvinio kombaino indą (arba į dubenį) suberkite miltus, viduryje padarykite duobelę, ten sudėkite sviestą, suberkite druską ir cukrų, įmuškite kiaušinį. Pirštų galiukais arba maišytuvu maišykite, kol gausite riebią trupinių masę. Įpilkite pieną ir minkykite tol, kol tešla sušoks į rutulį.
Susukite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui. Tešlą iškočiokite ir ją įklokite į tartos kepimo formą. Padėkite į šaldytuvą dar apie 20 minučių.
Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Tartos pagrindą subadykite šakute, ant jos uždėkite pergamentinio popieriaus skiautę, ant popieriaus supilkite pupų, paskirstykite jas, kad vienodai prispaustų popierių prie tešlos.
Kepkite 20 minučių, tada sumažinkite temperatūrą iki 170 laipsnių, nuimkite pupas ir popierių, ir toliau kepkite pagrindą dar 10 minučių.
Iš visų užpilui skirtų ingredientų sumaišykite vientisą masę, įberkite truputį druskos ir pipirų.
Išimkite iš orkaitės tartos pagrindą, sudėkite per visą jos plotą plėšytą rūkytą žuvį, supilkite 3/4 užpilo.
Sudėliokite burokėlius ir fetos sūrį arba šparagus ir atsargiai supilkite likusią 1/4 užpilo masės. Kepkite 30 minučių, arba kol įdaras sutvirtės. Išėmę iš orkaitės atvėsinkite 20 minučių, tik tada išimkite iš kepimo formos ir supjaustykite. Patiekite papuošę žalumynais.
Eklerai
Kristinos JABLONSKIENĖS nuotr.
Reikės: 125 g pieno, 125 g vandens, 4 g druskos, 4 g cukraus, 110 g sviesto, 150 g speltos miltų, 200 g kiaušinių.
Vandenį, pieną, druską, cukrų ir sviestą pakaitinti. Suberti miltus, maišyti, kol masė pradės jungtis į vieną kamuoliuką. Sudėti į puodą ir pradėti maišyti, dėti po truputį kiaušinius, kol masė gausis vienalytė. Tešlą per naktį brandinti šaldytuve. Išspausti konditeriniu maišeliu.
Kepti 175 laipsnių temperatūroje 15 minučių, truputį sumažinti temperatūrą ir dar kepti apie 25 minutes.
Nesaldžiam įdarui reikės: 390 g rikotos sūrio, 110 g grietinėlės, druskos, žalumynų. Viską išplakti. Šis įdaras su lašiša – labai skanus, nesaldus užkandis.
Saldžiam įdarui reikės: 300 g varškės, 300 g grietinėlės, 100 g cukraus, vanilės.
Sutrinti varškę. Išplakti grietinėlę su cukrumi. Viską atsargiai išmaišyti mentele.
