Naujausios
Tarp 17 apdovanotų moterų
Garbės kraujo donorų iš visos Lietuvos apdovanojimo ceremonija vyko lapkričio 28 dieną Vilniuje, Valdovų rūmuose. 125 žmonėms iš visos Lietuvos buvo įteikti VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko pasirašyti Garbės donorų pažymėjimai ir specialūs ženklai-medaliai, kuriuos puošia Vytis ir simbolišką kraujo lašą laikantys delnai. Garbės donoro vardas reiškia, kad asmuo, sulaukęs atitinkamo amžiaus, gaus II laipsnio valstybinę pensiją.
Pažymėjimą ir ženklą, liudijančius, kad 40 arba daugiau kartų neatlygintinai davė kraujo, parsivežė ir joniškietė Jurga Grigaliūnienė, viena iš 17 apdovanotų moterų.
„Susirinkome pagerbti iškilius žmones, kurių pasiaukojimas per daugelį metų tapo tikruoju humanizmo ir bendruomeniškumo liudijimu. Mielieji kraujo garbės donorai, jūs esate tikrieji pagarbos gyvybei ambasadoriai“, – savo sveikinimo kalboje sakė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Ji priminė, kad nuo 2008 metų skaičiuojame jau 18-ąjį kartą, kai pirmą sykį Lietuvoje buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Nuo to laiko nueitas ilgas, prasmingas kelias, įtvirtinant kraujo donorystę, siekiant, kad ji taptų visuomenės vertybe.
Sveikinimus palydėjo Merūno Vitulskio atliekamos dainos.
Pasekė tėvelio ir vyro pavyzdžiu
Jurga Grigaliūnienė pirmą kartą duoti kraujo pasiryžo 2007-aisiais, būdama 29-erių. Tačiau minčių tokiu kilniu žingsniu prisidėti prie kitų žmonių sveikatos ji turėjo jau sulaukusi 18 metų.
„Mano tėvelis Algirdas Kaziulis dar sovietiniais metais duodavo kraujo. Norėjau sekti jo pėdomis, tik tokia jauna būdama nesiryžau, turbūt reikėjo paskatinimo, kaip sakoma – spyrio į užpakalį“, – su šypsena kalba joniškietė. Tuo spyriu tapo gydytojos paraginimas, kai ji palydėjo vyrą duoti kraujo.
„Gydytoja pasiūlė, pasakė kitą kartą ateinant atsinešti savo fotografiją. Tada užpildėme dokumentus ir pradėjau šią kilnią misiją, besitęsiančią jau 17 metų. Mano vyras kraujo per gyvenimą iš viso davė apie 45 kartus. Jis garbės donoru tapo maždaug prieš dešimtmetį. Tik dabar dėl sutrikusio širdies ritmo duoti kraujo nebegali, – pasakoja Jurga. – Davusi kraujo kiekvieną kartą išeinu pakylėta, būna taip lengva, puikiai jaučiuosi fiziškai ir dvasiškai. Gera padėti žmonėms. Jei negaliu pagelbėti finansiškai, tai prisidedu kitaip. Be to, niekada negali žinoti, kada kraujo perpylimo, įvykus nelaimei, ištikus traumai, užklupus ligai gali prireikti tavo artimiesiems arba tau pačiam. Mano vyras Almantas taip ir pradėjo donoro istoriją, kai dėdei prireikė kraujo perpylimo.“
Kiekvienąkart atliekami išsamūs tyrimai
Kraujo gali duoti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų, kurių svoris ne mažesnis nei 50 kilogramų. Donorai turi būti visiškai sveiki ir atitikti kitus donorystės reikalavimus, o visa jų sveikatos ir kraujo tyrimų informacija yra konfidenciali.
„Būti donoru yra gerai ir dėl to, kad kiekvieną kartą prieš imant kraują atliekami išdamūs jo tyrimai, tavo sveikata nuolat stebima, prižiūrima. Man didesnių problemų nėra buvę, tik kartais pasitaiko, kad kraujo spaudimas aukštesnis nei norma. Bet dažniausiai pasėdėjus, nusiraminus ir pamatavus antrą kartą, jo rodikliai jau būna geri. Atrodo, aš juk tiek metų duodu kraujo, žinau visą procesą ir nebijau, tačiau, matyt, kažkoks vidinis nerimas ar, kaip sakoma, „balto chalato sindromas“ užklumpa tą akimirką, – juokiasi J. Grigaliūnienė. – Anksčiau kraujo duoti su vyru važiuodavome į Šiaulius, bet pastaraisiais metais Kraujo centro atstovai atvažiuoja į Joniškį, tai net nebereikia kitur vykti.“
Jurga paaiškina, kad dieną prieš duodant kraują patartina nevalgyti riebaus maisto, rekomenduojama nerūkyti, be abejonės, negalima vartoti alkoholio. Iš viso vienu kartu paimama 450 mililitrų kraujo ir dar trys maži mėginukai kraujo atlikti privalomus tyrimus. Kraujas neimamas, jei nustatomas per aukštas kraujospūdis, per didelis širdies pulsas. Hemoglobino lygis donoro kraujyje vyrams turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims – ne mažesnis nei 125 g/l.
Ragina ir kitus galinčius tapti donorais
Joniškietė sako, kad jos kraujo parametrai visada būna geri, nereikia vartoti jokių papildų, nebent labai retais atvejais išgeria geležies preparatų, o jokių mineralų, vitaminų netrūksta. Tad donorystė – tik į naudą.
J. Grigaliūnienė ragina ir kitus, kurie gali, įsijungti į kraujo donorystę, juk tai taip prasminga. Jos pavyzdžio paskatinta kraujo donore tapo ir sūnėno draugė.
„Mums didelė garbė savo rate turėti tokį žmogų, kuris daro gera kitiems, prisideda gelbėjant sveikatą ir gyvybes. Mes tau pačiai linkime stiprios sveikatos, kad ir toliau galėtum tęsti šią kilnią misiją“, – nuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Joniškio rajono filialo sveikindama Garbės donoro vardą pelniusią narę sakė draugijos skyriaus vadovė Ina Sakalauskienė. Jurga, nors yra matanti, jau daug metų dalyvauja aklųjų ir silpnaregių draugijos veikloje, padeda kitiems nariams, palydi juos, jei reikia. Jos tėtis taip pat yra šios draugijos narys. „Aš pas akluosius ir silpnaregius einu kaip į darbą. Man tiesiog patinka bendrauti, nes susirenka nuoširdūs žmonės“, – sako J. Grigaliūnienė.
