Gamtos desertai – ir skanu, ir sveika

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulietė Rūta Pečiukėnė atsisakė darbo Savivaldybėje ir ėmėsi naujos veiklos – sveikuoliškų desertų gamybos.
Besidomintys sveika mityba apie „Crepur“ desertus jau bus išgirdę. Šiaulietė Rūta Pečiukėnė, iš valstybės tarnautojos tapusi desertų kūrėja, savo kūrinius vadina gamtos desertais. Jie ne tik skleidžiasi įvairiomis gamtos spalvomis, bet ir sudėlioti iš augalinių produktų, be pridėtinio cukraus, gliuteno, kitų alergiją sukeliančių ar sveikatos nepridedančių medžiagų. Dažnai girdime sakant: „Kas sveika, tas dažniausiai neskanu.“ Čia tikrai ne apie „Crepur“ desertus. Jų skonis – stebinamai gardus.

Iš tarnautojos tapo desertų kūrėja

Sveikuoliškų desertų kūrėja Rūta Pečiukėnė dar visai neseniai buvo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus tarnautoja. Šiandien nuo jos veido nedingsta šypsena, kai pristato savo mažyčius gardžius kūrinėlius.

„Keisti savo gyvenimą buvau priversta visatos arba paliesta asmeninės patirties. Prasidėjus kovido epidemijai Sveikatos skyrius turėjo labai intensyvius metus. Taip nutiko, kad perdegiau, prasidėjo sveikatos bėdos“, – pasakoja Rūta.

Ji sako, kad darbas Savivaldybėje buvo labai įdomi patirtis. Užaugo kaip asmenybė, ir sako dėkingumo žodžius buvusiems kolegoms. Bet dėl didelių darbo krūvių suprastėjus sveikatai teko išeiti. O dar ir pati susirgo kovidu. Buvo priversta daryti pertrauką, susigrąžinti sveikatą. Medikai patarė keisti mitybos įpročius. Rūta yra baigusi visuomenės sveikatos mokslus, turi magistro laipsnį, tad sveikesnė, palankesnė mityba jai nebuvo visiška naujiena.

„Mėgstu skaniai pavalgyti, esu gurmanė. Ėmiau ieškoti alternatyvų sveikuose desertuose, palankiuose sveikatai. Mačiau aplinkinę situaciją, kad vis daugiau žmonių serga diabetu, nori mažiau vartoti pridėtinio cukraus, turi alergiją glitimui, netoleruoja laktozės. Tai paskatino ieškoti alternatyvų ir atiduoti duoklę tiems žmonėms. Kaip visuomenės sveikatos specialistė niekur nuo savo patirties nebėgau, tik ji išsirutuliojo į kitokią veiklą“, – aiškina Rūta.

Kodėl desertai, o ne užkandžiai ar salotos?

Rūta pasakoja, kad vaikystėje nupiešė paveikslėlį ir parašė, kad nori būti rūbų dizainere. Tapo desertų dizainere. Juos gaminant vyksta kūrybinis procesas. Moteriai patinka juos puošti, žaisti spalvomis, konstruoti. Tai jai yra tarsi meditacija.

„Gal dėlto, kad tie desertai iš augalų, duoti gamtos. Kur resursus susigrąžinti, kai esi nusilpęs, jei neatsigręžus į gamtą“, – sako desertų meistrė.

Nusprendusi užsiimti desertais, ji mokėsi privačiai jų kūrimo, baigė klasikinę konditeriją profesinio rengimo centre. Dabar turi klasikines patiekalo formules, kuriomis improvizuoja.

Išskirtiniai Rūtos desertai

„Visų pirma jie labai gražūs ir labai skanūs. Jie kuria sveikatai pridėtinę vertę. Tai ateities desertai, kuriuos skanauti gali tiek sveikas, tiek sveikatos problemų turintis žmogus“, – pabrėžia Rūta.

Desertams gaminti naudojami riešutai, šviežios datulės, kurios yra minkštesnės, ne tokios saldžios, kaip džiovintos. Taip pat – džiovinti vaisiai, uogos, liofilizuotos uogos. Saldinimui Rūta naudoja agavos sirupą, kuris tinka net diabetu sergantiems žmonės, nekelia cukraus kiekio. Rūta sako, kad tai jau išbandyta. Draugė nupirko tėčiui tortuką, jis suvalgė nemenką gabalą ir cukrus nepakilo. Agavos sirupas yra natūralus saldiklis, išgaunamas virimo metu, be pridėtinio cukraus, todėl mažiau saldus, turi mažiau kalorijų.

Desertuose nėra glitimo, naudojama stingdančioji medžiaga – kokoso aliejus. Desertas formuojamas sluoksnis po sluoksnio naudojant šaldymo technologiją. Tiesa, natūrali medžiaga prie aukštos temperatūros (per 25 laipsnius) ima skystėti. Tačiau desertą galima laikyti šaldiklyje ir net vartoti kaip ledus.

Tiek rožinio, balto, geltono, tiek žalio, rudo sluoksnio pagrindas yra iš per naktį išmirkytų anakardžių riešutų, agavos sirupo, kokoso aliejaus mišinys, o spalvai suteikti naudojami špinatų, ciberžolės, kakavos, burokėlių, liofilizuotų braškių milteliai. Desertų bazė – anakardžiai, kokoso aliejus, agavos sirupas – galingais plakikliais susmulkinami iki kreminės masės, kuris primena grietinėlę.

Rūta siūlo ne vien nedidelių desertų, bet ir tortų.

Pagaminti 60 vienetų 30 gramų desertus Rūta užtrunka apie 4 valandas. Turi šokinę šalčio kamerą, šaldančią iki -32 laipsnių, tai pagreitina darbą. Tortas stingsta dar ilgiau.

Į desertus taip pat dedama džiovintų mangų, džiovintų abrikosų, pistacijų, kokosų, migdolų, truputis datulių. Į rudą desertą be datulių ir migdolų eina skaldytos kakavos pupelės, kurios suteikia traškumo.

Desertų kūrėja nenaudoja žemės riešutų, nes daugelis žmonių yra jiems alergiški. Naudoja daug ekologiškų medžiagų – vanilės ekstrakto, agavos sirupo, kokoso aliejaus.

Ne visus produktus moteris gali nusipirkti prekybos centruose. Dalį parsisiunčia iš jau nuolatiniais tapusių tiekėjų.

Didžioji svajonė – studija

Pavadinimą „Crepur“ Rūta sugalvojo pati. Paskutinės trys raidės iš jos vardo ir pavardės, o pradžia – nuo žodžio „kremas“.

Rūta su desertais dirba jau apie pusmetį, po truputį augina paklausą. Rengia desertų pristatymus įvairiose organizacijose, kavinėse.

„Kai aš domiuosi, man atrodo, kad tos informacijos pilna. Kai pakalbi su žmonėmis, jie džiaugiasi, kad sužino naujų dalykų. Valgai ir nesupranti, ką valgai. Atrodo, grietinėlė, bet ne grietinėlė“, – šypsosi moteris.

Kol kas desertus ji gamina pati namuose, o užsakymus priima per feisbuką. Tačiau Rūtos galvoje – daugybė vizijų. Ji planuoja susikurti interneto svetainę, kurioje galės pateikti daugiau informacijos apie desertus, jų sudėtį, kaloražą. Norėtų vesti edukacijas vaikams, įpratinti juos prie sveikesnių desertų, nes vaikai priverčia ir suaugusiuosius keistis, jie yra geriausi mokytojai.

Taip pat norėtų dirbti su kavinėmis ir restoranais, kurie galėtų savo lankytojams pasiūlyti sveikesnę deserto alternatyvą.

Didžioji Rūtos svajonė – įkurti studiją, kurioje galėtų vykti įvairios edukacijos, užsiėmimai. Čia ji galėtų dirbti su žmonėmis, bendrauti.

„Mane labai džiugina ši veikla. Nesuprasi, kaip yra gerai dabar, kol nepatyrei sunkumų praeityje. Ta laimė, džiaugsmas ateina po truputį ir niekada nežinai, kur bus tavo kelias“, – sako Rūta, pridūrusi, kad sulaukia didžiulio palaikymo iš savo vyro, nors iš pradžių jis į šį žmonos sumanymą žiūrėjo be didelio pasitikėjimo.

Vis dėlto laikydama rankose spalvingą ir skanų desertą, Rūta perspėja, kad tai ne daržovė, reikia mėgautis su saiku, išlaikyti balansą.