Naujausios
Gamtoje mokytojas atranda vertybes
Buvusiam mokytojui, geografui Steponui Adomavičiui iš Papilės (Akmenės rajonas) ramybę teikia didžiausias pomėgis — gamtininkystė. Jam gamta atstoja bažnyčią.
Dovilė LEBRIKAITĖ
Atrado storiausią ąžuolą
Didžiausia geografo aistra — kelionės, tik jos kitokios nei visiems įprasta. S. Adomavičiaus netraukia Turkija ar kitos egzotiškos šalys. Miškais, lankomis ir paupiais jis išvaikščiojo visas Akmenės rajono apylinkes.
Šitaip vaikštinėdamas surado storiausią ąžuolą Akmenės rajone — Rudikių kaime jį pamatė kitame Ventos upės krante. Išmatavęs kamieną iškvietė Ventos regioninio parko darbuotojus. Jie patvirtino, kad ąžuolas 6 metrų skersmens kamienu yra storiausias visame rajone. Gamtosaugininkai Rudikių ąžuolą aptvėrė ir paskelbė gamtos paminklu.
Apie Židikų kaime (Mažeikių rajone) esantį didelį ąžuolą geografui papasakojo pažįstami. Ąžuolo S. Adomavičius ieškojo tris dienas. Tąsyk apie medį niekam nepranešė. Po metų nuvykęs rado ten besiganančias karves: „Medžio šaknys jau buvo numindytos. Nuvažiavau pas gamtosaugininkus ir pasakiau, kad tas ąžuolas žus, jei taip ir toliau. Ąžuolą aptvėrė“.
„Išplaukė“ su palapinėmis
Aistra vaikščioti po gamtą geografas užsikrėtė dar studijų metais. Pasirinkęs diplominio darbo temą — Akmenės rajono lankytinos, saugotinos vietos — ėmė apylinkėse ieškoti retų augalų, gyvūnų, vis pakalbindamas vietinius gyventojus.
Buvęs mokytojas pasakojo, kad išvykus turistauti įvykdavo visko. Kartą vietiniai jaunuoliai su motociklais nutrenkė zuikį ir jį atvežė stovyklautojams. Vaikinai siūlė išsikepti zuikį ant laužo.
Šypseną S. Adomavičiui sukėlė prisiminimai apie iškylą su mokiniais Virvytės stovyklavietėje.
„Aš mokiniams sakiau nestatyti palapinės prie vandens, nes dangus niaukiasi. Mokiniai pasistatė. Vidurnaktį sujudimas, revoliucija pas juos! Pakilo upės vanduo nuo lietaus, pradėjo viską semti. Išplaukė vyrai su visa palapine“, — juokdamasis prisiminimais dalijosi geografas.
Dabar jis stovyklauti per naktis neišdrįstų. Sako, žmonės pasidarė agresyvesni, padaugėjo užpuolimų, be to, dėl privačių teritorijų nebūtų kur apsistoti, o ir laužavietes pačiam sukurti yra nelegalu.
Gelbėjo atodangą
Norintiems rasti fosilijų S. Adomavičius rekomenduoja apsilankyti ne Papilės atodangoje, o prie Papartynės vandens malūno (Akmenės rajonas). Nors atodanga šioje vietoje neįteisinta, geologams tai svarbi vieta.
2002 metais vykdant malūno rekonstrukcijos darbus norėta išasfaltuoti mašinų stovėjimo aikštelę. Atsitiktinai prie malūno pasirodęs geografas sustabdė buldozerius ir iškvietė gamtosaugininkus. Nors partizaniniu būdu išgelbėjo atodangą, ji, kaip saugomas objektas, įteisinta nebuvo.
Bendrauja su užsienio mokslininkais
S. Adomavičius trumpam tampa gidu į Papilę atvykstantiems geologams iš užsienio. Bendrauti kalbos barjeras netrukdo. Su prancūzų ir vokiečių mokslininkais papiliškis susikalba gestais, piešia jiems planus.
„Mokslininkas vokiškai kalbėjo, aš lietuviškai, o moliuskų pavadinimai lotyniški. Taip ir susišnekėjom. Reikia žmogų nuvesti kur nors, pabraižau planelį, parodau žemėlapyje, klausiu, ar važiuojam? Jis palinksi galva, tai ir važiuojam. Kaip du nebyliai“, — papasakojo geografas.
Nė už ką negyventų mieste
Nusivedęs į kiemą S. Adomavičius ėmė rodyti savo medžius ir augalus. Vienas ąžuolas atkeliavęs iš anapus Atlanto. Geografas pasiskundžia, kad ąžuoliuką žiemą apgraužė stirnos, bet pykčio užanty nelaiko — ir stirnoms reikia valgyti. Šalia apgraužto ąžuolo auga keturių rūšių kaštonai.
„Kartą skaičiau, kad Lietuvoje yra keturių rūšių kaštonai: paprastasis, raudonžiedis, geltonžiedis ir plikasis. Kilo mintis, kodėl jie visi negali būti Papilėje? Vieną rudenį nuvažiavau ir susirinkau kaštonų vaisių, parsivežiau, žiemą padėjau į rūsį. Pavasarį pasėjau, sudaiginau. Dabar čia auga visos keturios rūšys. Kiekvienas savo istoriją turi: iš kur parvežta, dygo ar ne. Parsivežiau raudonžiedį, o išėjo paprastasis“, — kaštonų atsiradimo storiją papasakojo buvęs mokytojas.
Vaikštant po sodą jis perspėjo, rodydamas į krūmą: „Šito krūmo neliesk. Rūtų šeimos augalai kaip kaimyno žmona. Žiūrėk, bet neliesk.“
Prasmė
Medžius S. Adomavičius sodina svarbiausiomis progomis. Kiekvienam iš vaikų, pradėjusiam lankyti pirmą klasę, tėvas pasodino po medį. Taip pat po medį pasodino savo vaikaičiams. Nuo šlaito į saulę stiebiasi trys ąžuolai anūkams ir liepa — proanūkei.
„Ne ne, nė už jokius pinigus negyvenčiau mieste. Kažkada reikėjo rinktis, kur dirbti, gyventi. Nuvažiavau į miestą ir pasibaisėjau — sniegas pilkas nuo cemento ir dulkių. Galvoju, tokioje vietoje niekada negyvensiu. Man čia labai gerai“, — sako Papilėje gyvenantis dabar pensininkas S. Adomavičius.
Asmeninio archyvo nuotr.
KAVA: Rytinė kava Steponui ir Filomenai Adomavičiams skaniausia ant žolynėlio po kaštonais.
STEBI: Sėdėdamas sode Steponas Adomavičius mėgsta stebėti gyvūnus, paukščius.