Etnos ugnikalnis Sicilijoje „įkalino“ ir joniškietės šeimą

Asmeninė nuotr.
Už 50 kilometrų esančiame Tuarminos miestelyje nerimstantis Etnos ugnikalnis aiškiai matomas.
Didžiausias aktyvus Europos vulkanas Etna (Sicilija) praėjusį šeštadienį išsviedė milžinišką dūmų ir pelenų debesį. Dėl to netoliese esančiame tarptautiniame Katanijos oro uoste buvo atšaukti visi lėktuvų nusileidimai. O rugpjūčio 11-osios naktį ugnikalnio rytiniame Valle del Bove slėnyje, maždaug 1900 metrų aukštyje atsivėrė nauja išsiveržimo anga. Situacija nuolat kinta, todėl vulkanologai Etna stebi be pertraukos.
Kadangi pats turizmo sezono įkarštis, Sicilijoje lieka įstrigę daug turistų, tarp jų atsidūrė ir joniškietė Kilnutė Riškuvienė su vaikais ir jų šeimomis.

 

Prieš išsiveržimą pati vaikščiojo kalno šlaitu

„Šiuo metu esame Tuarminos miestelyje maždaug 50 kilometrų nuo Etnos ugnikalnio ir net iš čia galime matyti šlaitu srūvantį lavos upelį, aukštyn kylančius dūmus su kartkartėmis pasirodančiais ugnies liežuviais. Tikrai vienu metu ir gražus, ir baugokas reginys. Nors mums nepavojinga, esame pakankamai toli, be to, mano turimomis žiniomis, kurias gauname iš vietinių žmonių ir informacijos šaltinių, lava teka šonu į kitą pusę nuo greta esančių kaimelių, tad ir netoliese gyvenantiems neturėtų būti pavojinga. Aišku, niekada negali žinoti, ar situacija staiga nepasikeis, nes ugnikalnis labai gyvybingas“, – telefonu iš Sicilijos savo tiesiogine patirtimi dalinosi Kilnutė Riškuvienė.

Moteriai ypač sunku patikėti tuo, kas vyksta, nes pati vos prieš kelias dienas iki Etnos suaktyvėjimo ir vėlesnio išsiveržimo laipiojo jos šlaitais, vedama vietinės lietuvės gidės Simonos. Turistų, atvykusių pasigėrėti ir pasivaikščioti populiariais turistiniais takais buvo daug. Yra trijų lygių maršrutai, vienas už kitą sudėtingesni, vedantys vis aukščiau ir netgi leidžiantys pasiekti viršutinius kraterius.

„Mes buvome maždaug dviejų kilometrų aukštyje, tai – pirmas lygis, o kalnas yra beveik 3,5 kilometrų aukščio. Aš netgi buvau nusileidusi į vieno seniai nebeveikiančio kraterio dugną. Nebuvo nei karščio, nei kažkokių kitų ženklų, tik iš kalno viršūnės kraterio jau vos vos veržėsi dūmai. Tačiau dūmai ten tikrai nėra naujiena, jų gana dažnai pasitaiko, todėl visi buvome ramūs. O vėliau gidė Simona pasakė, kad yra kalno šlaite naujų atsivėrimų, plyšių. Bet mano dukra, kuri Sicilijoje vieši kartu su Erasmus+ studentų grupe, vėliau plaukiojo jūroje laivu ir jau stebėjo ugnies pliūpsnius, girdėjo sprogimus, tačiau visi reagavo su pasigėrėjimu, netgi plojo. Jie irgi dar negalvojo, kad tai rimtesnis ugnikalnio išsiveržimas“, – sakė K. Riškuvienė.

Nežino, kada išskris

Joniškietė, Sicilijoje poilsiaujanti kartu su dukros ir sūnaus šeimomis, namo turėjo išskristi rugpjūčio 10-ąją, būtent tą dieną, kai salos gyvenimą sutrikdė įvykęs Etnos ugnikalnio išsiveržiamas. Iš karto paaiškėjo, kad lėktuvo skrydis atšauktas, tačiau šeima nuvyko tiesiai į Katanijos oro uostą, kad vietoje galėtų išsiaiškinti, ką toliau daryti, ką jiems siūlo aviakompanija.

„Skrydžių kompanija „Liufthansa“ mums pažadėjo dengti visas nenumatytas išlaidas: skrydžių bilietus, apgyvendinimą, maistą. Tad apsistojome kiek arčiau oro uosto nei prieš tai gyvenome, kad atsiradus pirmai skrydžio galimybei greičiau jį galėtume pasiekti. Mums žada, kad iki rugpjūčio 15 dienos turėtume išskristi. Tačiau garantijos nėra, nes su gamta nesusitarsi, – atviravo joniškietė. – Kai lankėmės oro uoste, puikiai matėme, kokios yra sąlygos. Galingų ugnikalnio „spjūvių“ išmesti pelenai su kietosiomis dalelėmis ir net uolienų smulkiais likučiais nusėda visur ir labai greitai gali pakenkti lėktuvams, kaip vietiniai sako: tai yra peilis varikliams. Netgi kai pirmą naktį neišskridę apsistojome visai arti oro uosto, iš pradžių galvojome, kad išnuomoto būsto balkonas dažytas pilkai, bet vienur kitur prisilietus rankomis iškart pasimatė baltos dėmės, paaiškėjo, kad ten iš tiesų balta spalva, tik nuklota ugnikalnio „dovanomis“.

Etna net dabar traukia turistus

Šiuo metu svarbiausia aktyvios lavos zona nusidriekusi rytinėje Etnos ugnikalnio pusėje, maždaug 1900 metrų aukštyje ir teka didžiulio, negyvenamo slėnio Valle del Bove kryptimi.

Šis išsiveržimas nėra apsiribojęs viena anga. Dar rugpjūčio 11-osios vakarą vienas iš vietinių Etnos stebėtojų žiniasklaidai nurodė, kad Valle del Bove rajone buvo matomos keturios angos, iš kurių trys – aktyvios. Tačiau vulkaninė sistema keičiasi labai greitai.

Iš aktyviausio Voragine kraterio kalno viršūnėje nuolat intensyviai išmetami pelenų pliūpsniai ir vulkaninės dujos.

Etna iš viso turi keturis pagrindinius viršūnės kraterius: Voragine, Bocca Nuova, Šiaurės rytų (North-East) ir Pietryčių (South-East).

Etna net ir šiuo metu traukia daugybę turistų, norinčių pamatyti išsiveržimą. Tačiau valdžios institucijos pabrėžia, kad noras priartėti prie lavos gali būti pavojingas. Prie aktyvių zonų taikomi patekimo ribojimai, o kai kur prie lavos galima vykti tik su kvalifikuotais vulkanologiniais ar kalnų gidais, griežtai laikantis nustatytų sąlygų.

Rizika susijusi ne vien su pačia lava. Aktyviame ugnikalnyje pavojų gali kelti staigūs išmetimai, akmenų skeveldros, vulkaninės dujos, nestabilūs šlaitai ir netikėtai pasikeitusi išsiveržimo kryptis.

Labai pabrango būstų ir automobilių nuoma

Šį kartą Etnos išsiveržimo padarinius ypač pajuto oro transportas, Katanijos oro uostas vis pratęsia skrydžių ribojimus. Antradienį, rugpjūčio 11-ąją, pelenų debesis net pasiekė Maltą – jis buvo nuneštas maždaug 220 kilometrų į pietus. Maltos oro uoste dėl to taip pat buvo atšaukta 19 skrydžių, o kiti gerokai vėlavo.

Pranešama, kad šimtai, o platesniu mastu – dešimtys tūkstančių keliautojų šiuo metu susiduria su skrydžių sutrikimais Sicilijoje. Keliaujantiems per Kataniją verta prieš vykstant į oro uostą patikrinti konkretaus skrydžio būklę. Alternatyva yra Palermo oro uostas vakarinėje Sicilijos dalyje, kuris dėl dabartinio pelenų debesies nepaveiktas taip, kaip Katanijos oro uostas.

Turistui, kuris jau yra Katanijoje ir staiga sužino, kad jo skrydis atšauktas, pasirinkimas dažnai labai ribotas. Reikia kuo greičiau rasti kitą skrydį, automobilį, autobusą, traukinį ar nakvynę. O kai paklausa staiga išauga, kyla klausimas – ar visi rinkos dalyviai tokia situacija naudojasi sąžiningai?

Ypač jautri tampa būsto nuomos rinka. Jei dėl atšauktų skrydžių žmonėms tenka likti Sicilijoje kelias naktis, papildomų kambarių poreikis staiga išauga. K. Riškuvienė sakė, kad ir jiems nebuvo lengva greitai rasti išsinuomoti naują būstą, nes daugelis jau pasirodė užimti taip pat negalėjusių laiku išskristi turistų.

„Kai kurie žmonės net nesinuomoja būstų. Katanijos oro uostas sausakimšas, daug yra nakvojančių tiesiog vietoje“, – sakė K. Riškuvienė.

Taip pat gerokai sukilo sausumos vežėjų paslaugų kainos. Joniškietės šeima turėjo grąžinti išsinuomotą automobilį, nes sutartis baigėsi ir toje firmoje dėl išaugusio poreikio net nebebuvo galimybės nuomotis kito automobilio. Teko ieškoti kitur, sumokant dvigubai didesnę kainą.