Esperantiška kelionė – per Panevėžį į Suomiją

Ju­bi­lie­ji­nis ren­gi­nys

Šie me­tai Z. E. Sa­ba­liui – ke­lio­nių me­tai. Pa­va­sa­rį, pa­kvies­tas drau­go es­pe­ran­ti­nin­ko, trims sa­vai­tėms skri­do į JAV, Flo­ri­dą. O va­sa­rą ke­lia­vo į tra­di­ci­nius es­pe­ran­ti­nin­kų ren­gi­nius.

Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­nos Pa­ne­vė­žy­je bu­vo skir­tos dviem ju­bi­lie­ji­nėms su­kak­tims pa­mi­nė­ti.

Z. E. Sa­ba­lys bu­vo vie­nas iš pir­mo­sios Pa­bal­ti­jo es­pe­ran­ti­nin­kų sto­vyk­los ini­cia­to­rių.

Pir­mo­ji sto­vyk­la, ku­rio­je da­ly­va­vo apie pen­kias­de­šimt es­pe­ran­ti­nin­kų, vy­ko Bal­te­zers gy­ven­vie­tė­je prie Ry­gos. Da­ly­viai gy­ve­no pa­la­pi­nė­se, mais­tą ga­mi­no­si ant lau­žo. Pir­mo­sios sto­vyk­los vir­ši­nin­ku bu­vo iš­rink­tas Z. E. Sa­ba­lys. Sto­vyk­lo­je iš Lie­tu­vos da­ly­va­vo de­vy­nie­se.

Pir­mo­ji Pa­bal­ti­jo es­pe­ran­ti­nin­kų sto­vyk­la Lie­tu­vo­je vy­ko 1961 me­tais Mo­lė­tuo­se.

Vė­liau Pa­bal­ti­jo es­pe­ran­ti­nin­kų sto­vyk­los pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas į Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­nas.

Šių me­tų lie­pos 6–14 die­no­mis tra­di­ci­nis ren­gi­nys vy­ko 55-ąjį kar­tą. Šį kar­tą – Pa­ne­vė­žy­je.

Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­no­se da­ly­va­vo ir sen­bu­viai: pir­mo­sios sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­rė lat­vė Bi­ru­ta Kond­ra­te Ro­zen­fel­de, Z. E. Sa­ba­lys, gam­tos moks­lų dak­ta­rė Ie­va Švar­cai­tė.

Į Pa­ne­vė­žį at­vy­ko apie 450 es­pe­ran­ti­nin­kų iš 37 vals­ty­bių. Lie­tu­vai at­sto­va­vo apie 100 es­pe­ran­ti­nin­kų, šiau­lie­čių – apie de­šimt. Iš Pie­tų Ko­rė­jos bu­vo 38, Pran­cū­zi­jos – 32, Ru­si­jos – 24, Vo­kie­ti­jos – 16, Len­ki­jos – 64. Es­pe­ran­ti­nin­kai į Pa­ne­vė­žį at­ke­lia­vo ir iš Ki­ni­jos, Pa­kis­ta­no, Uz­be­ki­jos, JAV bei ki­tų ša­lių. Da­lis da­ly­vių po su­si­ti­ki­mo Pa­ne­vė­žy­je tę­sė ke­lio­nę – vy­ko į es­pe­ra­nti­nin­kų kong­re­są Suo­mi­jo­je.

"Gau­siau­siai da­ly­vių bū­na Lie­tu­vo­je, lat­vių, es­tų es­pe­ran­ti­nin­kai sens­ta, jų ma­žė­ja, ta pa­ti bė­da ir pas mus, bet Lie­tu­vo­je dar yra stip­rių pa­jė­gų", – sa­ko Z. E. Sa­ba­lys.

Iš­kil­min­gas ati­da­ry­mas vy­ko Pa­ne­vė­žio bend­ruo­me­nių rū­muo­se.

Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­no­se vei­kė Va­sa­ros uni­ver­si­te­tas, jo rek­to­rius bu­vo Je­ru­za­lės uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius. Pas­kai­tas Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Pa­ne­vė­žio fa­kul­te­te ak­tua­lio­mis te­mo­mis skai­tė pro­fe­so­riai, moks­lų dak­ta­rai iš JAV, Veng­ri­jos, Ru­si­jos, Pie­tų Ko­rė­jos, Ki­ni­jos, Aust­ri­jos, Ita­li­jos, Len­ki­jos ir ki­tų ša­lių.

Va­sa­ros uni­ver­si­te­to lek­to­rius šiau­lie­tis pro­fe­so­rius Aloy­zas Gu­da­vi­čius skai­tė pa­skai­tų cik­lą apie lie­tu­vių kal­bą, kul­tū­rą ir is­to­ri­ją.

Pa­ra­le­liai vy­ko ir San Ma­ri­no uni­ver­si­te­to pa­skai­tos – pir­mą kar­tą Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­no­se.

Prog­ra­ma bu­vo in­ten­sy­vi ir įvai­ri: pa­skai­tos, kon­cer­tai, pa­ro­dos, mu­zi­ki­niai ir me­ni­niai va­ka­rai, in­te­lek­ti­niai žai­di­mai, fil­mų per­žiū­ra, su­si­ti­ki­mai, vei­kė kny­gy­nas.

Šv. mi­šias Pa­ne­vė­žio ka­ted­ro­je es­pe­ran­to kal­ba au­ko­jo Ža­ga­rės kle­bo­nas Ma­rius Dyg­lys.

Z. E. Sa­ba­lys iš es­pe­ran­ti­nin­kų su­si­ti­ki­mų nie­ka­da ne­grįž­ta tuš­čio­mis: šį kar­tą įsi­gi­jo Pa­ne­vė­žy­je pri­sta­ty­tą kny­gą "Ba­zi­nė li­te­ra­tū­ros chres­to­ma­ti­ja", vė­liau šios kny­gos pri­sta­ty­mas vy­ko ir Suo­mi­jo­je.

Pir­mą kar­tą es­pe­ran­ti­nin­kų die­nų da­ly­viams bu­vo iš­leis­tas in­for­ma­ci­nis lei­di­nys apie ren­gi­nį, kas­dien ėjo ke­tu­rių pus­la­pių laik­raš­tis "Abe­lo" – "Bi­tė".

"Es­pe­ran­ti­nin­kai plu­ša kaip bi­tės, o kar­tu taip bu­vo pa­gerb­tas ir Pa­ne­vė­žio kraš­to žmo­gus – G. Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė", – sa­ko Z. E. Sa­ba­lys.

Tri­jų pa­ko­pų es­pe­ran­to kal­bos kur­sų cik­lui va­do­va­vo ma­žei­kie­tė Gra­ži­na Opuls­kie­nė, es­pe­ran­to kal­ba kal­ban­ti kaip gim­tą­ja.

Bal­ti­jos es­pe­ran­ti­nin­kų die­nos vie­ną kar­tą yra vy­ku­sios ir Šiau­liuo­se – 2007 me­tais.

Ki­tas es­pe­ran­ti­nin­kų su­si­ti­ki­mas nu­ma­ty­tas Cė­sy­je, Lat­vi­jo­je.

Grį­žo į Suo­mi­ją

Dar vie­nas es­pe­ran­ti­nin­kų sam­bū­ris šią va­sa­rą vy­ko Suo­mi­jo­je, Lah­ti mies­te, lie­pos 20–27 die­no­mis. 104-ojo pa­sau­li­nio es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­so te­ma bu­vo "Gy­vo­ji gam­ta – kles­tin­ti kul­tū­ra".

"Ga­lė­tų pa­skai­tą per­skai­ty­ti mū­sų Sa­vi­val­dy­bės va­dams. Ko­kia pa­gar­ba me­džiui Suo­mi­jo­je!" – sa­ko Z. E. Sa­ba­lys.

Lah­ti 2021 me­tais bus Eu­ro­pos ža­lio­ji sos­ti­nė.

Z. E. Sa­ba­lys ro­do es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­so lei­di­nio vir­še­lį, ant jo pa­vaiz­duo­tas mies­to sim­bo­lis – trys šuo­lių su sli­dė­mis tramp­li­nai. To­kia bu­vo ir kong­re­so emb­le­ma.

Į kong­re­są at­vy­ko apie 930 da­ly­vių iš 57 vals­ty­bių. Iš Lie­tu­vos – apie dvi­de­šimt. Iš Šiau­lių Z. E. Sa­ba­lys bu­vo vie­nin­te­lis.

104-ajame pa­sau­li­niame es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­se ak­ty­viau­siai da­ly­va­vo pran­cū­zai, suo­miai, ja­po­nai.

Kong­re­sas vy­ko Lah­ti le­do rū­muo­se. Suo­miai, at­krei­pė dė­me­sį Z. E. Sa­ba­lys, mėgs­ta or­ga­ni­zuo­ti eko­no­miš­kai, as­ke­tiš­kai – pi­ni­gų ne­švais­to.

Pir­mą kar­tą Pa­sau­lio esp­e­ran­ti­nin­kų kong­re­se Z. E. Sa­ba­lys su­da­ly­va­vo bū­tent Suo­mi­jo­je – 1995 me­tais Tam­pe­rė­je.

Da­ly­vau­da­mas kong­re­suo­se, Z. E. Sa­ba­lys ne­pra­lei­džia eks­kur­si­jų. Ke­lia­vo po Lah­ti mies­tą au­to­bu­su, lan­kė Si­be­li­jaus kon­cer­tų sa­lę, plau­kė ka­na­lais.

Lah­ti mies­te gy­ve­na apie 120 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, tai aš­tun­tas pa­gal dy­dį mies­tas Suo­mi­jo­je.

Z. E. Sa­ba­lį ža­vė­jo eko­no­miš­kas, ra­cio­na­lus suo­mių po­žiū­ris. Se­no­ji ge­le­žin­ke­lio sto­tis vir­to ka­vi­ne. Va­sa­rą po šuo­lių su sli­dė­mis tramp­li­nais vei­kia ba­sei­nas.

Bu­vu­sią lentp­jū­vę suo­miai pri­tai­kė Si­be­li­jaus kon­cer­tų sa­lės reik­mėms. Pas­ta­to in­ter­je­ras įdo­mus me­džio konst­ruk­ci­jo­mis, pa­lik­tais bė­giais. Z. E. Sa­ba­lys pa­si­do­mė­jo ir su­ži­no­jo, kad pa­tal­pas pri­tai­ky­ti kul­tū­rai rei­kė­jo 20 mi­li­jo­nų eu­rų. Daug au­ko­jo vi­suo­me­nė.

Lah­ti mies­te, at­krei­pė dė­me­sį šiau­lie­tis, daug Žie­mos ka­ro įpras­mi­ni­mo ženk­lų. Ap­lan­ky­ta­me Spor­to mu­zie­ju­je da­lis eks­po­zi­ci­jos ir­gi skir­ta Žie­mos ka­rui.

Įsi­min­ti­na ke­lio­nė "Du van­dens ke­liai" – eže­rais, su­jung­tais ka­na­lais. Ke­liau­da­mi Kalk­ki­nen kai­me ap­lan­kė se­ną so­di­nin­kys­tės ūkį, ku­ria­me ga­mi­na­mas vy­nas, alus, se­ną liu­te­ro­nų baž­ny­čią, šim­ta­me­tį te­be­vei­kian­tį ma­lū­ną, iš ku­rio išė­jo nuo gal­vos iki ko­jų mil­tuo­ti suo­miai.

Išs­kir­ti­nė eks­kur­si­ja – po Si­be­li­jaus kon­cer­tų sa­lę. Ja­nas Si­be­li­jus – suo­mių kom­po­zi­to­rius, žy­miau­sias Skan­di­na­vi­jos ša­lių sim­fo­ni­nės mu­zi­kos kū­rė­jas.

Z. E. Sa­ba­lys ci­tuo­ja "The Guar­dian": Si­be­li­jaus sa­lė yra vie­na iš de­šim­ties ge­riau­sių pa­sau­lio sa­lių. Pa­gal "The Wall Street Jour­nal" rei­tin­ga­vi­mą, ši sa­lė yra ge­riau­sių Eu­ro­pos sa­lių pen­ke­tu­ke.

Apie 1 000 vie­tų sa­lė yra pa­sau­ly­je ži­no­mo Lah­ti sim­fo­ni­nio or­kest­ro ba­zė. Išs­kir­ti­niai 13 met­rų aukš­čio, 10 met­rų plo­čio ir 3 met­rų sto­rio var­go­nai, su­da­ry­ti iš maž­daug 4 500 vamz­džių.

Kai gi­das pa­klau­sė, ar yra no­rin­čių iš­ban­dy­ti, kaip skam­ba bal­sas sce­no­je, Z. E. Sa­ba­lys už­dai­na­vo es­pe­ran­tiš­kai.

"Da­bar ga­liu sa­ky­ti, kad dai­na­vau Si­be­li­jaus sa­lės sce­no­je", – juo­kia­si šiau­lie­tis.

5,5 mi­li­jo­no gy­ven­to­jų tu­rin­čios Suo­mi­jos iš­skir­ti­nu­mas – eže­rai, jų skai­čiuo­ja­ma 188 tūks­tan­čiai. Gau­su ir sa­lų – 179 500.

Suo­miai, sa­ko Z. E. Sa­ba­lys, vis daž­niau, bai­gę moks­lus mies­tuo­se, grįž­ta į gim­tą­sias vie­tas. Tė­vas ne­ker­ta me­džio – au­gi­na sū­nui. Suo­miams la­bai svar­bios ly­gios vy­rų ir mo­te­rų tei­sės.

Suo­miai su­gal­vo­jo žmo­nų ne­ši­mo var­žy­bas – jos ne kar­tą vy­ko ir Šiau­liuo­se. Suo­mi­jo­je vyks­ta pel­kių fut­bo­lo pa­sau­lio čem­pio­na­tai, sė­dė­ji­mo ant skruz­dė­ly­no var­žy­bos.

Spa­lio 7 die­ną Z. E. Sa­ba­lys įspū­džiais iš ke­lio­nės da­ly­sis Šiau­lių mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Lie­po­rių fi­lia­le – skai­tys pa­skai­tą apie kong­re­są Suo­mi­jo­je. No­rin­tie­ji ga­lės už­si­ra­šy­ti į es­pe­ran­to kal­bos kur­sus (tel. pa­si­tei­rau­ti 552 657).

Ki­tą­met 105-asis pa­sau­li­nis es­pe­ran­ti­nin­kų kong­re­sas vyks Mon­rea­ly­je, Ka­na­do­je.