Naujausios
Pradžių pradžia
V. Nekvedavičienė iš juodos dėželės vieną po kito traukia įvairiaspalvius kalėdinius apskritus ir širdelės formos žaisliukus, įvilktus į prabangos teikiantį aksomą, ant kurio blizga dailiai priklijuotos stiklo akelės.
Aksominis audinys – įvairiaspalvis, kaip ir ant jo priklijuotas dekoras. Iš visų spalvų kūrėja labiausiai mėgsta juodą – sako, kad taip „aprėdyti“ žaisliukai ant Kalėdų eglės atrodo išskirtinai prabangiai.
Pastarosios savaitės Viktorijos namuose buvo itin darbingos – kiekvieną laisvą valandėlę moteris sėsdavo prie stalo ir užsiimdavo dovanėlių – kalėdinių žaisliukų – kūrimu.
Anot šiaulietės, visi jos sukurti kalėdiniai eglutės žaisliukai vienetiniai – juk lygiai tokio paties antro nepadarysi, net ir naudodamas tokias pat priemones, medžiagas bei papuošimus.
Sukurtais žaisliukais Viktorija šiemet papuošė savo namus ir padovanos artimiesiems bei draugams. Sako, šių žaisliukų dėka kalėdinis laikotarpis jai tapęs dar šiltesnis, jausmingesnis.
Žaisliukų gaminimo idėją moteris pernai atsitiktinai aptiko internete. Pagalvojo, kodėl nepabandžius. Užsuko į audinių, karoliukų ir kitų aksesuarų parduotuvę. Juokiasi: neturėjusi suvokimo, kiek ir ko pirkti – klausė patarimo.
Pirmi bandymai, anot Viktorijos, buvo ganėtinai brangūs, nes reikėjo nusipirkti ne tik visas medžiagas, dekoro detales, bet ir darbo įrankius. Vis dėlto įkvėpimas šaukte šaukė pabandyti. Paplušėti teko išsijuosus: tai kaspinėlis ne taip surištas, tai aksome raukšlė negražiai susimetusi, tai aukso spalvos papuošimas netvarkingai pakrypęs. Baigusi įvertino: šis tas vis dėlto pavyko.
Pirmas Viktorijos sukurtas kalėdinis žaisliukas šiuo metu puošia Didžiojoje Britanijoje gyvenančios vaikystės laikų draugės namuose papuoštą eglutę.
Po to pirmojo, kuris, anot moters, buvo primityvokas, iki švenčių Viktorijai pavyko sukurti dar keletą.
„Niekas ir nesitikėjo, kad gali iš manęs sulaukti pačios pagaminto kalėdinio žaisliuko, – sako gražiadarbė. – Daug kam tai buvo didelė staigmena.“
Kūryba padaro stebuklą
Šiemet prieškalėdiniu laikotarpiu V. Nekvedavičienė prie savo darbo stalo sėdo jau kur kas drąsiau. Žinojo ne tik nuo ko pradėti, bet ir turėjo naujų idėjų, kaip savo kuriamą žaisliuką padaryti originalesnį, išskirtinį.
Kaip ir pernai, šiemet vėl pasirinko aksomo audinį, sako, kitos medžiagos, kuri teiktų ne tik prabangos, bet ir lengvai apvilktų plastikinį žaisliuko burbulą, kol kas nerado. Daugiau laiko, negu puošdama burbulus, sugaišta kurdama puošnumu dvelkiančius širdelės formos žaisliukus, dekoruotus aukso spalvos detalėmis ir ant kurių nematyti nė vienos raukšlelės.
Pagrindinis ir svarbiausias Viktorijos kūrinių vertintojas – keturmetis sūnus Herkus. Daugeliu žaisliukų vaikas grožisi.
„Neseniai jis pasiteiravo, ar jau visas dovanėles padariau. Nekantrauja, kad greičiau viską užbaigčiau ir galėtume užsiimti kažkuo kitu“, – sako Viktorija.
Stengiasi, kad berniukui žaisliukų kūrimo procesas irgi teiktų malonumo, tad leidžia jam pasijusti svarbiu patarėju: abu renka audinio spalvas, dekoro detales, tariasi. Kol mama klijuoja, siuva ir riša, Herkus kuria savo dovaną – nupiešia sveikinimo atviruką.
Bet daugiausia Viktorija padaro, kai Herkus užmiega. Tada darbas tampa savotiška vakaro relaksacija.
Viktorijos pomėgiu užsikrėtė ir viena šiauliečių šeima. Pažįstama pasiteiravo, kur galėtų savo dukrai įsigyti žaisliukams kurti reikalingų priemonių. Kai jie viską nusipirko, pabandyti sukurti savo žaisliuką sugalvojo ne tik mergaitė, bet ir kiti šeimos nariai – brolis, mama, tėtis. Visi sėdo prie stalo, dirbo vienas kitam padėdami, vienas kitą pamokydami – šeimą sujungė kūryba.
„Atsiuntė nuotraukas, ir kokie tie žaisliukai išėjo dailūs, kokie skirtingi, nors ir daryti iš tokių pat medžiagų, tokia pačia technika. Kaip mes visi skirtingai matome Kalėdas! Žmonės net patys nebuvo pagalvoję, kokie jie yra kūrybingi“, – sako V. Nekvedavičienė.
Ji neabejoja, kad šiųmetės Kalėdos šiai šeimai bus išskirtinės. Kalėdinis metas, įsitikinusi, yra stebuklingas, nes užmezga ryšį.
Kalėdų eglutės žaisliukų kūrėja, politikos mokslų magistrė ir kvalifikuota kosmetologė Viktorija sako, kol kas nežinanti, kokiu profesiniu keliu eis paaugus sūneliui.
O šias šventes Viktorija ir Herkus vėl sutiks senelių namuose, jaukioje aplinkoje. Berniuko tėtis – jūrininkas, tad šventės ne visuomet sutampa su jo darbo grafiku. Per Kalėdas artimo žmogaus ilgesys tampa dar jautresnis.
