Daugiabučio rūsyje įrengė „poilsio kampelį“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
„Poilsio kampelį“ rūsyje įrengęs Alfonsas Juškys vadina save pagrojančiu statybininku.
Putinų gatvėje 10 numeriu pažymėtas daugiabutis namas išsiskiria iš standartinių penkiaaukščių namų išpuoselėta aplinka ir dėl to laimėtų konkursų trofėjais, pritvirtintais prie kampo. Bendrijoje gyvena žmonės, kurie savo laiką ir idėjas skiria ne tik aplinkos gražinimui, bet ir kitokių bendrųjų patalpų sukūrimui. Nustebsite sužinoję, kad į vienos laiptinės rūsį patenkama kilimu...

Kilimais į rūsio „svetainę“

Bendrijos pirmininkas Liudas Ramanauskas su pasididžiavimu aprodo gėlynus, tarp kurių ramybės dvasią skleidžia akmenų kompozicijos. Viename plotelyje akmenis surinko ir sudėliojo gyventojas Alfonsas Juškys, name Putinų gatvėje gyvenantis jau per 20 metų.

Senjoras mus kviečia į rūsį. Vos atrakinus duris nustebina paklota kiliminė danga. Jos dar šiek tiek trūksta ant laiptų, tačiau jais nulipus ir vėl betonuotos grindys nuklotos kilimais. „Iš atliekų“, – aiškina senjoras Alfonsas, iš kur kilimai.

Ant stalo smilksta smilkalai, įprasto rūsio kvapo nesijaučia.

Nusileidus laiptais į rūsį, patenki į iškart neatpažįstamą patalpą. Aplink – baldai, ant kurių pridėta įvairių „pagyvenusių“ suvenyrų ir daiktų. Čia ir nedidelė bibliotekėlė – knygos, savo istorijas skleidžiančios ne vieną dešimtmetį. Autoriai – tiek emigravę lietuvių kūrėjai, tiek gyvenę sovietmety. A. Juškio mėgstamiausios kompozicijos iš medžio, šakų. Ir net ant didelės platformos aukštakulnės moteriškos basutės, kurių dirželiai spirale sukasi į viršų. Ant sienų kabo „auksinės“ kaukės, paveikslai.

Iš kur daiktai? Iniciatyvus senjoras pasakoja, kad kai kuriuos randa net prie konteinerio. Kai kuriuos atiduoda turtingi žmonės. Kai ką nusiperka pats. Gautus daiktu atnaujina, perdažo, jei reikia. Mėgsta iš medžio, akmens sukurti kompozicijas.

„Aš peršluostau, nuvalau. Veidrodžius supjaustau, sudėlioju, paveikslus sukabinu, kam atlieka“, – pasakoja savo kūrybinį procesą namo gyventojas.

A. Juškys save vadina pagrojančiu statybininku. Akordeonas guli namuose.

„Dar pagroju, kai žmonos nėra namuose, kad nenervinčiau“, – juokiasi senjoras.

Alfonsas Juškys kilęs iš Tauragės. Rodė nuotraukas, kur jau ten buvo išpuoselėjęs savo privataus namo aplinką, tad ir daugiabutyje nenustygsta.

Reikia pasitarimų kambario – tam tiko rūsys

Namo bendrijos pirmininkas L. Ramanauskas sako, kad kaimyno iniciatyva džiaugiasi ir kiti namo gyventojai. Pirmosios laiptinės kaimynai po talkos apsilankė Alfonso sukurtoje rūsio „svetainėje“, fotografavo, negalėjo patikėti, kad taip gali būti.

Bendrijos pirmininkas pasakojo, kad ir kitoje laiptinėje bendras rūsio patalpas panaudoja visų labui. Tambūrą išdažė, prireikus ten sudėlioja suolus, staliukus ir jį paverčia pasitarimų salyte. O kai nereikia viskas sudedama į vieną iš rūsio kambariukų.

„2015 metais Aplinkos ministerija išleido nurodymą, kad bendrijų susirinkimai turi vykti tam skirtose patalpose. Kur mes jas gausime?“ – dėstė L. Ramanauskas, kaip kilo idėja rūsyje įsirengti pasitarimų kambarį.

Bendrijos pirmininkui patinka, kai žmonės susiburia ir apgailestauja, kad anksčiau dažniau tokie susibūrimai vykdavo.

„Kartų kaita. Mes nueinam, o jaunimas turi kitų reikalų. Susvetimėjome...“ – apibendrino L. Ramanauskas.

Baldai vaikams