Brangiausios – rankomis sušildytos dovanos

Bran­giau­sios – ran­ko­mis su­šil­dy­tos do­va­nos

Kel­mės ra­jo­ne, Šau­kė­nuo­se, gy­ve­nan­ti Si­gi­ta Za­jan­čaus­kie­nė lais­va­lai­kį daž­niau­sia pra­lei­džia prie rank­dar­bių. Prieš Ka­lė­das jai ne­rei­kės ieš­ko­ti do­va­nų ar­ti­miems žmo­nėms. Pra­ban­gios dė­žu­tės, gal­va­juos­tės, se­gės, siu­vi­nė­ti pa­veiks­lė­liai ir ki­tos gro­žy­bės ras nau­jus na­mus.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­vel­das iš ar­ti­miau­sių žmo­nių

Si­gi­tos Za­jan­čaus­kie­nės pro­fe­si­ja – na­mų ūkio eko­no­mė. Ta­čiau pa­gal spe­cia­ly­bę nie­kuo­met ne­dir­bo. Ku­rį lai­ką ke­pė ska­nu­my­nus Pas­va­lio kon­di­te­ri­jos ce­che. Kai grį­žo į tė­viš­kę, įsi­dar­bi­no L. Da­jo­ro ke­pyk­lo­je. For­muo­ja teš­lą duo­nai. Dir­ba pa­gal slen­kan­tį gra­fi­ką, to­dėl lais­vo­mis nuo dar­bo die­no­mis mo­te­ris tu­ri šiek tiek lai­ko at­si­duo­ti po­mė­giams.

Po­mė­giai ir ga­bu­mai, ma­tyt, pa­vel­dė­ti iš tė­vų ir se­ne­lių. Si­gi­tos ma­ma Re­gi­na Ab­ro­ma­vi­čie­nė Šau­kė­nuo­se gar­sė­jo kaip gra­žių puokš­čių kom­po­nuo­to­ja. Tė­vas An­ta­nas mė­go me­džio dar­bus, o jo tė­vas taip pat An­ta­nas bu­vo sta­lius. Ma­mos ma­ma, Ver­pe­no­je gy­ve­nan­ti Eu­ge­ni­ja Raz­mi­nie­nė, gra­žiai pie­šia, ku­ria ei­les.

Po­lin­kis į tai­ko­mą­ją kū­ry­bą neap­lei­džia ir po­nios Si­gi­tos. Ji ku­ria įvai­riau­sias nau­din­gas gro­žy­bes: dė­žu­tes pa­puo­ša­lams, gal­va­juos­tes, siu­vi­nė­ja pa­veiks­lus, pi­na iš šiau­de­lių, ne­ria šle­pe­tes kū­di­kiams ir suau­gu­siems, mez­ga ke­pu­res, ša­li­kus, iš­ban­dė kur­ti ir rie­ši­nes.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo šiau­dų

Me­no jė­gą sa­vo ran­ko­se po­nia Si­gi­ta pa­ju­to, kai ma­ma per vie­nus Kel­mė­je vy­ku­sius Et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­sus už­ra­šė pa­si­mo­ky­ti iš šiau­de­lių pin­ti so­dus pas tau­to­dai­li­nin­kę Kor­ne­li­ją Lo­pe­tie­nę.

Jau dvy­li­kos me­tų mer­gai­tė pra­dė­jo iš šiau­de­lių vars­ty­ti so­dus. Pas­kui su­si­ža­vė­jo siu­vi­nė­tais pa­veiks­lais. Pa­ban­dė ir pa­ti. La­bai pa­ti­ko. Pra­dė­jo siu­vi­nė­ti ne­di­de­lius pa­veiks­lė­lius, kad ne­prit­rūk­tų kant­ry­bės. Vė­liau Si­gi­tos siu­vi­nė­ti pa­veiks­lai di­dė­jo. Mo­te­ris džiau­gia­si, jog da­bar ga­li juos įrė­min­ti po stik­lu. Pa­veiks­las ne­su­dul­ka.

Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­ro spe­cia­lis­tė So­fi­ja Bla­žie­nė Si­gi­tos do­va­no­tą siu­vi­nė­tą pa­veiks­lą lai­ko dar­be, kad vi­si, kas atei­na į kul­tū­ros cent­rą, ma­ty­tų. Bū­tų nuo­dė­mė to­kią gro­žy­bę pa­slėp­ti vien sa­vo na­muo­se.

Me­džia­gą pa­veiks­lams po­nia Si­gi­ta per­ka be pa­veiks­lė­lio. Pa­veiks­lą ku­ria pa­ti. Ar­ba ant me­džia­gos per­ke­lia kur nors žur­na­luo­se ras­tą pie­ši­nį. „Di­des­nį pa­veiks­lą siu­vi­nė­ju maž­daug pus­me­tį. Rei­kia la­bai ati­džiai žiū­rė­ti, skai­čiuo­ti aku­tes. Jei su­kly­si, pa­bė­ga vi­sas raš­tas“, – pa­sa­ko­ja auk­sa­ran­kė.

Po­nia Si­gi­ta mėgs­ta įvai­riau­sius rank­dar­bius, daž­nai su­si­ža­vi ko­kia nau­jo­ve ir pa­si­ne­ria į kū­ry­bą. Vis­kas pa­si­se­ka. Tik rie­ši­nės, pa­sak jos, neuž­ka­bi­no šir­dies. Vie­ną ki­tą nu­nė­rė, pa­de­ko­ra­vo ka­ro­liu­kais. Bet dau­giau jų ner­ti ne­trau­kia.

Ste­buk­lin­gos dė­žu­tės

Prieš Ka­lė­das S. Za­jan­čaus­kie­nė pa­si­nė­rė į dė­žu­čių pa­puo­ša­lams kū­ry­bą. Jas pra­dė­jo da­ry­ti prieš vie­ną Li­no šven­tę. Ka­dan­gi per ši­tą šven­tę pa­gei­dau­ja­ma ir ap­ran­ga, ir su­ve­ny­rai iš li­no, ji su­ma­nė pa­da­ry­ti pa­puo­ša­lų dė­žu­čių, kar­to­ną ap­trauk­da­ma li­ni­ne dro­be.

Da­bar mo­te­ris da­ro ne tik dro­bi­nes, bet ir spal­vin­gas, puoš­tais dang­te­liais dė­žu­tes.

Dė­žu­tėms pa­nau­do­ja kar­to­ni­nius ru­lo­nus, ant ku­rių su­su­ka­ma po­lie­ti­le­no plė­ve­lė.

At­sip­jau­na ru­lo­no ga­ba­lą. Iš kar­to­ni­nės dė­žės iš­ker­pa dug­ną ir dang­te­lį dė­žu­tei. Ru­lo­ną ap­vy­nio­ja siū­lais ar­ba pa­den­gia me­džia­ga. Prie jo karš­tais kli­jais pri­kli­juo­ja dug­ną, taip pat ap­suk­tą me­džia­ga. Kam­pe­lius, kad ne­si­ma­ty­tų pri­kli­ja­vi­mo siū­lės, pa­puo­šia iš špa­ga­to ar­ba sto­rų siū­lų nu­pin­to­mis juos­te­lė­mis. Dang­te­lį taip pat ap­trau­kia me­džia­ga, jį pa­puo­šia ka­ro­liu­kais ar­ba juos­te­lė­mis.

Vai­kams su­si­dė­ti sal­dai­niams skir­tas dė­žu­tes pa­puo­šia žais­min­go­mis gė­ly­tė­mis.

To­kią dė­žu­tę pa­da­ry­ti už­trun­ka apie dvi die­nas, ypač, jei­gu dir­ba tik prie­šo­kiais.

Šei­ma pa­lai­ko

Po­nios Si­gi­tos vy­ras ir vai­kai ne­pyks­ta, kai ji pa­ny­ra į kū­ry­bą. Vai­kai daž­nai pa­gi­ria:"Ma­ma, kaip gra­žiai pa­da­rei!“ Vy­ras Vir­gi­li­jus su­pran­ta, nes ir pa­ts lin­kęs prie me­no. Na­gin­gas vy­ras gim­ta­die­nio pro­ga mo­čiu­tei pa­do­va­no­jo sa­vo pa­da­ry­tą skry­nu­tę iš me­džio. Daug gro­žy­bių pa­da­ro iš me­ta­lo. Iš brie­džio ra­gų da­ro pei­lių ran­ke­nas.

Ke­tu­rio­lik­me­tis sū­nus Ig­nas pa­ban­dė kaip ir ma­ma siu­vi­nė­ti pa­veiks­lus. Iš­si­siu­vi­nė­jo šu­niu­ką. Nu­si­ne­šė pa­veiks­lė­lį į mo­kyk­lą pa­ro­dy­ti drau­gams. Nie­kas ne­pa­ti­kė­jo, kad iš­siu­vi­nė­jo pa­ts. Paaug­lys nu­si­vy­lė, ir dau­giau ne­be­siu­vi­nė­ja. Pra­ra­do ūpą.

De­vy­ne­rių me­tų duk­ra Ur­tė mo­ko­si iš ma­mos da­ry­ti dė­žu­tes. Ke­le­tą ma­žų dė­žu­čių jau pa­da­rė pa­ti ir pa­do­va­no­jo sa­vo drau­gėms.

Dau­giau­sia sa­vo dar­be­lių S. Za­jan­čaus­kie­nė iš­do­va­no­ja. Mo­te­riai sma­gu, kai ap­do­va­no­tas žmo­gus džiau­gia­si iš­skir­ti­niu, pa­čios do­va­no­to­jos ran­ko­mis su­šil­dy­tu daik­te­liu.

Ta­čiau kar­tais pa­vyks­ta vie­ną ki­tą gro­žy­bę ir par­duo­ti Kel­mė­je vyks­tan­čio­je Ka­ziu­ko mu­gė­je, Šau­kė­nuo­se vyks­tan­čiuo­se ren­gi­niuo­se.

Mo­kyk­los cho­rui mo­te­ris pa­da­rė gal­va­juos­tes.

Ta­čiau Za­jan­čaus­kų šei­mai sma­giau­sia, jog na­muo­se vi­suo­met yra da­ly­kų, ku­riuos ei­nant į sve­čius, gim­ta­die­nius ar var­da­die­nius, ga­li­ma pa­do­va­no­ti ir pa­tir­ti, jog ap­do­va­no­ta­sis la­bai ver­ti­na ori­gi­na­lią do­va­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

Si­gi­ta Za­jan­čaus­kie­nė il­giau­siai siu­vi­nė­ja pa­veiks­lus.

Pra­ban­giai ir drau­ge žais­min­gai at­ro­do dė­žu­tės pa­puo­ša­lams.

Duk­ros bend­raam­žės mėgs­ta gal­va­juos­tes ir ki­tus plau­kų pa­puo­ša­lus.

Il­gais žie­mos va­ka­rais Si­gi­ta Za­jan­čaus­kie­nė mez­ga.