Bazilijonai 400 metų jubiliejų šventė Bazilionuose

Bazilijonai 400 metų jubiliejų šventė Bazilionuose

Ba­zi­li­jo­nai 400 me­tų ju­bi­lie­jų šven­tė Ba­zi­lio­nuo­se

Už­va­kar Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų mies­te­ly­je vy­ko iš­kil­mės, skir­tos Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo or­di­no įkū­ri­mo 400 me­tų ju­bi­lie­jui. Ba­zi­lio­nai iš vie­nuo­li­jos ga­vo mies­te­lio var­dą, vie­nuo­liai įkū­rė čia mo­kyk­lą, to­dėl švie­ti­mas šia­me mies­te­ly­je jau skai­čiuo­ja 244 me­tus. Ir iki šiol Ba­zi­lio­nų mo­kyk­la for­muo­ja mies­te­lio vei­dą: čia kau­pia­ma ar­chy­vi­nė me­džia­ga ne tik apie vie­nuo­lius ba­zi­li­jo­nus, bet ir apie dau­ge­lį iš čia ki­lu­sių Lie­tu­vos švie­suo­lių, vals­ty­bi­nin­kų.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Or­di­nas jun­gia lie­tu­vius ir uk­rai­nie­čius

Mi­šias Ba­zi­lio­nų šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo baž­ny­čio­je ju­bi­lie­jaus pro­ga au­ko­jo Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, lie­tu­vių ir uk­rai­nie­čių ku­ni­gai.

Kon­fe­ren­ci­jo­je, su­reng­to­je Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cent­ro di­rek­to­riaus Ri­man­to Go­rio, pra­ne­ši­mus skai­tė uk­rai­nie­čiai ir lie­tu­viai. Ba­zi­li­jo­nų pi­lig­ri­mys­tės pa­slap­tis ap­žvel­gė bu­vęs Met­ro­po­li­to Jo­sy­fo Vel­ja­mi­no Ruts­kio fi­lo­so­fi­jos ir teo­lo­gi­jos stu­di­jų ba­zi­li­jo­nų ins­ti­tu­to rek­to­rius tė­vas Juo­za­pa­tas (And­ri­jus Chai­my­kas) OSBM, se­ną­sias vie­nuo­lių ba­zi­li­jo­nų įkur­tas mo­kyk­las – tė­vas Pan­ta­leij­mo­nas (My­chay­las Sa­la­ma­cha) OSBM.

Tė­vas Juo­za­pa­tas, pri­mi­nęs, kad šv. Ba­zi­li­jaus or­di­no ju­bi­lie­jaus pro­ga po­pie­žius Pran­ciš­kus da­vė vie­nuo­liams ba­zi­li­jo­nams pri­vi­le­gi­ją su­teik­ti pil­nus at­lai­dus vi­siems bend­rai be­si­mel­džian­tiems su vie­nuo­liais ba­zi­li­jo­nais ir pa­lai­mi­no vi­sus, mi­nė­ju­sius ju­bi­lie­jų Ba­zi­lio­nuo­se.

Su ju­bi­lie­ju­mi ba­zi­li­jo­nų or­di­ną svei­ki­no Šiau­lių ra­jo­no me­ras An­ta­nas Be­za­ras ir Ku­piš­kio me­ras Dai­nius Bar­daus­kas. Ku­piš­kie­tis pa­sa­ko­jo apie Ku­piš­kio ir Uk­rai­nos Iva­na Fran­kivs­kio mies­to ry­šius per vie­nuo­lius ba­zi­li­jo­nus.

Pra­ne­ši­mus skai­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­to rek­to­rius Do­na­tas Jur­gai­tis, is­to­ri­kė, pra­dė­ju­si vie­nuo­lių ba­zi­li­jo­nų veik­los Lie­tu­vo­je ir Uk­rai­no­je moks­li­nius ty­ri­mus ir su­grą­ži­nu­si or­di­no dė­me­sį Ba­zi­lio­nams, Al­do­na Va­si­liaus­kie­nė. Ji yra ir vie­na iš Lie­tu­vių ir uk­rai­nie­čių is­to­ri­kų aso­cia­ci­jos kū­rė­jų bei jos pre­zi­den­tė. Jos var­du pa­va­din­ta Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los kla­sė, ku­rio­je kau­pia­mas ar­chy­vas apie vie­nuo­lius ba­zi­li­jo­nus.

Mo­kyk­la, baž­ny­čia ir pa­va­di­ni­mas mies­te­liui

Ry­tų apei­gų ka­ta­li­kai vie­nuo­liai ba­zi­li­jo­nai Lie­tu­vo­je mi­ni­mi XV am­žiu­je, ta­čiau ba­zi­li­jo­nų or­di­no is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 1617 me­tais, kai or­di­no kū­ri­mo ini­cia­to­rius ir dva­si­nis va­do­vas Iva­nas Kun­ce­vi­čius – šv. Juo­za­pa­tas ir jo ak­ty­viau­sias bend­ra­dar­bis Juo­za­pas Vel­ja­mi­nas Ruts­kis į Rū­tos dva­rą prie Nau­gar­du­ko su­kvie­tė ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­ly­nų ka­pi­tu­lą, ku­ri, su­jun­gu­si pen­kis ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­ly­nus (Vil­niaus, Bi­te­no, Ži­ro­vi­cų, Mins­ko ir Nau­gar­du­ko), įkū­rė Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo or­di­ną – Švč. Tre­jy­bės kong­re­ga­ci­ją su cent­ru Vil­niu­je. To­dėl šv. Ba­zi­li­jaus or­di­nas – vie­nin­te­lis or­di­nas, įkur­tas et­ni­nė­se Lie­tu­vos že­mė­se.

1749 me­tais vie­nuo­lius ba­zi­li­jo­nus į Pa­du­by­sį pa­kvie­tė bro­liai Jo­nas ir An­ta­nas Bei­no­riai, Pa­du­by­sio ma­lū­no sa­vi­nin­kai. Mies­te­ly­je vie­nuo­liai pa­sta­tė baž­ny­čią, vie­nuo­ly­ną, mo­kyk­lą – gy­ven­vie­tė plė­tė­si ir im­ta ją va­din­ti Ba­zi­lio­nais. Tai vie­nin­te­lė vie­to­vė pa­sau­ly­je, įam­ži­nu­si vie­nuo­lių ba­zi­li­jo­nų var­dą.

Ba­zi­lio­nuo­se vie­nuo­lių 1773 me­tais įkur­tos mo­kyk­los, vie­nuo­ly­no pa­sta­tų ne­be­li­kę. Sto­vi tik me­di­nė vie­nuo­lių pa­sta­ty­ta ir ne kar­tą per­sta­ti­nė­ta Šv. Ba­zi­li­jaus Di­džio­jo baž­ny­čia. Iš vie­nuo­lių gy­va­vi­mo lai­kų da­bar­ti­nė­je 1933 me­tais per­sta­ty­to­je baž­ny­čio­je bė­ra li­kęs tik XVIII am­žiu­je dro­bė­je alie­ju­mi ta­py­tas Nuk­ry­žiuo­to­jo pa­veiks­las ir Ka­ra­liau­čiu­je bei Vil­niu­je lie­ti var­pai – pa­veiks­lo am­ži­nin­kai.

Mies­te­liui su­kū­rė vei­dą

Vil­niaus uk­rai­nie­čių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Na­ta­li­ja Šert­vy­tie­nė sa­kė, kad ba­zi­li­jo­nų įkur­ta mo­kyk­la bu­vu­si la­bai po­pu­lia­ri ir vai­kų la­bai mė­gia­ma.

„Dėl to, kad mo­kyk­lo­je vie­nuo­liai vai­kų ne­baus­da­vo ir ne­muš­da­vo, kas tuo me­tu mo­kyk­loms bu­vo la­bai bū­din­ga. Bū­tent vie­nuo­liai ba­zi­li­jo­nai vie­ti­nius vai­kus pa­trau­kė prie moks­lo tuo, kad su­ge­bė­da­vo ne baus­mė­mis, o aiš­ki­ni­mais įro­dy­ti, ko­dėl rei­kia mo­kė­ti skai­ty­ti, ra­šy­ti“, – pa­sa­ko­jo N. Šert­vy­tie­nė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad už tai, jog Ba­zi­lio­nuo­se dar XVIII am­žiu­je pra­si­dė­jo vai­kų švie­ti­mas, rei­kia dė­ko­ti bro­liams Bei­no­riams, ku­riems ki­lo idė­ja pa­si­kvies­ti vie­nuo­lius į mies­te­lį, pa­do­va­no­ti vie­nuo­ly­nui že­mės.

„Kol kas mies­te­ly­je pa­ger­bia­mas tik vie­nuo­lių ba­zi­li­jo­nų at­mi­ni­mas, bet bro­liai Jo­nas ir An­ta­nas Bei­no­riai nu­si­pel­nė ne ma­žiau. Tu­rė­tu­me pa­gar­biau ver­tin­ti tą fak­tą, kad bū­tent bro­liai pa­kvie­tė į mies­te­lį to­kius vie­nuo­lius, ku­rie rū­pi­no­si švie­ti­mu, mo­kyk­la, su­pra­to, kad tai ga­li pa­si­tar­nau­ti mies­te­lio atei­čiai“, – ma­no N. Šert­vy­tie­nė.

Ji siū­lė įsi­vaiz­duo­ti ir XVIII am­žiaus vi­du­rį, kai vie­nuo­liai ne­pa­bi­jo­jo at­vyk­ti į ne­ži­no­mą jiems kraš­tą. „Juk tai taip pat bu­vo tik­ras iš­šū­kis. Jie pa­da­rė to­kius svar­bius dar­bus šio kraš­to žmo­nėms, kad ga­li­me di­džiuo­tis iki šiol“, – įsi­ti­ki­nu­si Vil­niaus uk­rai­nie­čių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė.

Pa­mink­lu kraš­to švie­ti­mui N. Šert­vy­tie­nė lai­ko ir da­bar­ti­nę Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los ir jos di­rek­to­riaus Ri­man­to Go­rio švie­čiamąją, kraš­to­ty­ri­nę veik­lą: mo­kyk­lo­je kau­pia­mas iš­skir­ti­nis ar­chy­vas, gai­vi­na­ma is­to­ri­nė at­min­tis, mo­ki­niai įtrauk­ti į šią veik­lą mo­ko­mi ne­šti į atei­tį svar­bias is­to­ri­nes ži­nias. Dėl šios veik­los, N. Šert­vy­tie­nės nuo­mo­ne, Ba­zi­lio­nų mo­kyk­la „įgau­na ne šiaip mo­kyk­los, o tik­ro švie­tė­jo, is­to­ri­jos puo­se­lė­to­jo vei­dą“.

Jū­ra­tės FOR­MANS­KĖS nuo­tr.

Mi­šias Ba­zi­lio­nų šv. Ba­zi­li­jaus baž­ny­čio­je au­ko­jo ku­ni­gai lie­tu­viai ir uk­rai­nie­čiai. Tė­vas Juo­za­pa­tas (And­ri­jus Chai­my­kas) OSBM (cent­re) sa­kė, kad vi­sa­da su di­džiau­siu džiaugs­mu at­va­žiuo­ja į Ba­zi­lio­nus, nes jau­čia­si su­grįž­tan­tis prie ba­zi­li­jo­nų vie­nuo­li­jos šak­nų.

Na­ta­li­ja Šert­vy­tie­nė į Ba­zi­lio­nus at­vy­ko sim­bo­liš­kai pa­si­puo­šu­si: Uk­rai­nos vė­lia­vos spal­vų kak­lo pa­puo­ša­las sim­bo­li­zuo­ja jos uk­rai­nie­tiš­ką kil­mę, o gin­ta­ro apy­ran­kė – pa­mil­tą Lie­tu­vą.

Ba­zi­lio­nų šv. Ba­zi­li­jaus baž­ny­čia, prie ku­rios įsiam­ži­no ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­mo da­ly­viai, įkur­ta vie­nuo­lių ba­zi­li­jo­nų, nors ne kar­tą per­sta­ty­ta, jo­je dar iš­li­kę ba­zi­li­jo­nų ženk­lų.