Baritonas svajoja apie Šiaulių muzikinį teatrą

Baritonas svajoja apie Šiaulių muzikinį teatrą

Baritonas svajoja apie Šiaulių muzikinį teatrą

Operos solistas Ramūnas Urbietis dažnai sugrįžta į Šiaulius: čia gyvena sužadėtinės šeima, o Šiaulių rajone — tėvai. Nors 2007 metais Ramūnui buvo suteiktas „Metų operos vilties“ titulas ir įteiktas “Operos švyturys“, labiausiai baritonas išgarsėjo televizijos muzikiniame projekte “Triumfo arka“.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Atlikėjas — tarsi prekė

Dalyvauti muzikiniame auksinio balso projekte 32-iejų metų Ramūną paskatino sužadėtinė Raimonda. Iš pradžių atlikėjas abejojo: televizinis dėmesys netraukė.

„Pasirodo, to reikia. Jei tavęs nežino, esi niekam nereikalingas. Nors profesinis lygis nepasikeičia, užtenka kelis kartus būti parodytam per televizorių ir tampi “žvaigžde“. Dabar “žvaigždė“ atsiranda net po sunkaus nusikaltimo. Gali 20 metų dirbti teatre, ir tavęs niekas nežinos, išskyrus tuos, kurie ateina į teatrą. Man pasirodymas per televiziją yra tarsi kitiems pasiųsta informacija apie save. Tarsi apie prekę“, — sako Ramūnas.

Baritonas įsitikinęs: tik laiko klausimas, kiek ilgai žiūrovai prisimins „Triumfo arkos“ dalyvius. Nes pasirodymas televizijoje yra tik postūmis.

Projektą Ramūnas Urbietis paliko savo noru dėl koncertinės veiklos — gastrolių Izraelyje.

Sraigtelis meno mechanizme

R. Urbietis gimė ir augo Gilvyčiuose (Šiaulių rajonas). Tėvelis buvo balsingas, grojo armonika, vaikinas iki šiol atsimena ir mamos lopšines.

Baigęs devynias klases, Ramūnas atvažiavo mokytis į Šiaulius, dabartinę „Juventos“ vidurinę mokyklą, kurioje sustiprintas muzikos mokymas.

Iki šiol atlikėjas galvą lenkia mokytojui Algirdui Gumuliauskui, kuris atvedė iki Muzikos ir teatro akademijos durų, meilę poezijai įskiepijusiai mokytojai Irenai Speranskienei iš Gilvyčių.

„Geras mokytojų žodis, paskatinimas ugdė pasitikėjimą. Jų skatinamas, įsijungiau į meno mechanizmą ir tapau sraigteliu — nesvarbu, dideliu ar mažu“, — sako Ramūnas.

Į Vilnių R. Urbietis išvyko prieš 15 metų. Nors muzika visada buvo šalia, nebuvo apsisprendęs rinktis būtent šį kelią. Dabar svarsto — gal taip buvo nulemta.

Ilgisi aktorystės

Scena Ramūną traukė nuo vaikystės. Iki šiol dainininkas jaučia — aktorystės kirmėliukas, tūnantis širdyje, nėra pamaitintas.

„Jei scenoje neišsikraunu, kenčia namiškiai — reikalauju jų dėmesio. Visi aktoriai, menininkai turi padidintą dėmesio poreikį“, — juokiasi Ramūnas.

Baigęs pirmą dainavimo kursą Muzikos ir teatro akademijoje, R. Urbietis buvo įstojęs ir į Jono Vaitkaus ir Andželikos Cholinos aktorių šokėjų trupę. Bet suderinti mokslus buvo sudėtinga, tad po pusmečio teko apsispręsti. Ramūnas pasirinko dainavimą.

Daugiau nei metus Ramūnas buvo „Lietuvos“ ansamblio narys. Nors liko šilti prisiminimai, trūko savirealizacijos. Todėl įstojo į Virgilijaus Noreikos operos studiją, joje dainavo dvejus metus.

Vėliau gavo vaidmenų keliuose spektakliuose. Vienas iš Ramūno gyvenimo šviesulių — operoje „Eugenijus Oneginas“ sudainuotas Oneginas.

Širdyje įstrigo ir Ūdrys iš operos „Pilėnai“. Ši opera tris vasaras buvo rodoma Trakų pilyje, atlikėją ypač žavėjo vietovės erdvė bei istorija ir gyvybe pulsuojanti atmosfera. Ramūnas yra dainavęs ir Tytuvėnų vasaros festivalyje, komiškoje operoje “Girtuoklio išblaivinimas“.

Baritonas sako neprisirišantis prie vieno tipažo. „Būdamas scenoje, esu tas, kas parašyta natose, kas autoriaus sumanyta. O kitą dieną jau esu kitas. Nenoriu būti vieno plano atlikėjas“.

„Švyturį“ laimėjo Pilotas

2007 metais Ramūnas gavo „Operos švyturį“ — tapo Metų operos viltimi už Piloto vaidmenį “Mažajame prince“. Šį įvertinimą bei vaidmenį solistas vadina nuostabiu gyvenimo etapu ir Dievo dovana.

Piloto vaidmenį atlikėjas gavo netikėtai. Buvęs dėstytojas Vytautas Juozapaitis sužinojo, kad negalės dalyvauti viename iš premjerinių spektaklių.

„Imk natas ir ruošk“, — paragino V. Juozapaitis jaunąjį atlikėją. Iki premjeros buvo likę kiek daugiau nei mėnuo.

Ramūnas atsimena : pirmoji reakcija, išgirdus šį pasiūlymą, buvo šokas. Apsispręsti reikėjo per pusdienį. Nutarė — reikia nebijoti bandyti. Ir nebijoti jau šiandien. Kitą dieną Ramūnas laikė rankoje natas ir dalyvavo repeticijoje.

„Pradžia buvo sunki, bet personažas prilipo ir buvo vienas iš man artimiausių, atitiko mano asmenybę. Manau, ir “švyturį“ gavau todėl, kad pavyko išpildyti tai, kas buvo užkoduota“, — mano R. Urbietis.

Po apdovanojimo didelio dėmesio atlikėjas nesulaukė. Tik gavo keletą antraeilių vaidmenų Operos ir baleto teatre. „Mūsų yra daug, o Lietuva — tokia maža, turime mažai teatrų. Lauksiu, gal mano žvaigždė dar nepakilo?“ — nenusimena baritonas.

Atlikėjas vardina personažus, kuriuos norėtų sudainuoti: Valentinas iš „Fausto“, Figaro iš “Sevilijos kirpėjo“. Dar neišsipildžiusi svajonė — koncertas Chaimo Frenkelio viloje.

Trūksta Muzikinio teatro

Ramūnas sako, kad konkurencija tarp operos solistų Lietuvoje — didelė, bet atlikėjas tikisi rasti savo vietą.

Iš jo profesijos Lietuvoje nėra lengva išgyventi, dauguma atlikėjų dirba keliose vietose. Save Ramūnas vadina „laisvo skrydžio savininku“ — dainuoja pagal sutartis kaip kviestinis atlikėjas.

Nors dirbti užsienyje solistas neplanuoja, tik kartais pasvarsto, kad reikėtų save išbandyti. Bet prisipažįsta — trūksta ryžto, drąsos ir postūmio.

„Visada reikia turėti perspektyvą, savo mintimis dėti didelį žingsnį į priekį. Mintis — visagalė. Reikia daug dirbti ir svajoti“, — savo sėkmės receptu pasidalija solistas.

Šiandieninis Ramūno tikslas — nesustoti, nes krizės metu dirvožemis pasidaro labai klampus. Atrodo, lipi į priekį, o jis tave traukia. Pastatymų, koncertų, vaidmenų — mažėja, visi stengiasi taupyti.

Dažnai į Šiaulius grįžtantis dainininkas mano, kad kultūrinis Šiaulių gyvenimas yra kaip užsistovėjęs vanduo. Atlikėjas įsitikinęs: miestui trūksta Muzikinio teatro.

„Panevėžys turi, kodėl Šiauliams nepabandžius? Reikia kurti naujas tradicijas. Viskas priklauso ne nuo vietos, o nuo to, kokie žmonės ir kaip dirba, kaip idėjos realizuojamos. Jei žiūrovo neugdysime nuo mažumės, Šiauliai liks muzikine provincija“, — mano R. Urbietis.

 

"Visada reikia mintimis dėti didelį žingsnį į priekį. Mintis – visagalė, - sako Ramūnas Urbietis.

SUTAPIMAS: Interviu metu Ramūnui Urbiečiui pradėjus kalbėti apie Šiaulių kultūrą, kaip užsistovėjusį vandenį, darbininkas vandeniu perliejo langą. 

 

PORA: Ramūnas Urbietis su drauge Raimonda vasarą sumainys aukso žiedus. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.