Naujausios
Baisogaloje įrengtas unikalus įrenginys – magnetometras
Radviliškio rajone, Baisogaloje, veikiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto teritorijoje įrengtas unikalus įrenginys – magnetometras, sukurtas stebėti lokalinio Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažnius. Pasaulyje kol kas yra įrengti vos penki tokie magnetometrai.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Vienas iš penkių magnetometrų – Baisogaloje
LSMU Gyvulininkystės institutas tapo penktuoju pasaulyje, kurio teritorijoje įrengtas vienas jautriausių prietaisų – magnetometras. Dar keturi magnetometrai šiuo metu veikia Kalifornijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Saudo Arabijoje.
Pasak instituto direktorės dr. Violetos Juškienės, žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kuriuos fiksuoja magnetometrai, ir jų įtaka žmonių bei gyvūnų sveikatai, elgsenai yra naujas dalykas ne tik jų institutui. Šie moksliniai tyrimai žengia pirmuosius žingsnius ir pasaulyje, todėl ypač džiugu, jog ir Lietuvos mokslininkai matematikai bei medikai yra įsijungę į šių tyrimų veiklą.
Anot V. Juškienės, Kauno technologijos universiteto (KTU) matematikai yra sukūrę magnetinio lauko svyravimų ir jų įtakos žmogaus elgsenai bei sveikatai metodiką, LSMU medikai dirba širdies ritmo modeliavimo srityje. Jų turima informacija ir paskaičiavimai sudomino Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančio Širdies matematikos instituto (Institute of HeartMath) mokslininkus.
Amerikiečius sudomino tai, kad LSMU Gyvulininkystės institutas dirba hipoterapijos (žmonių gydymo panaudojant arklius) srityje, tad čia būtų galima išnaudoti magnetometro galimybes, matuojant gyvūnų jautrumą magnetiniams svyravimams.
Užsimezgęs bendradarbiavimas paskatino pasirašyti sutartį tarp šių trijų institucijų. Pagal šią sutartį Lietuva tapo Globalinio Žemės magnetinio lauko matavimo registravimo sistemos dalimi.
Kruopščiai rinko vietą
Pasak V. Juškienės, iš pradžių Baisogaloje atsiradusį magnetometrą ketinta įrengti Škotijoje. Ten buvo nusiųsta ir testavimo įranga.
„Nežinau, kodėl ji ten neliko, kas netiko amerikiečiams, tačiau iš Škotijos įranga buvo perkelta pas mus. Prieš tai amerikiečiams siuntėme geografines parinktos vietos koordinates. Jas įvertinę, JAV mokslininkai atsiuntė testavimo įrangą“, – pasakojo V. Juškienė.
Anot direktorės, parinkti reikalavimus atitinkančią vietą nebuvo lengva. Aplinkui negalėjo būti įmonių, telekomunikacijos tinklų, 1,5 kilometro spinduliu – judrių kelių.
Kruopščiai įvertintos ir kitos aplinkybės, prie kurių ištyrimo prisidėjo ir JAV kosmoso agentūra NASA. Tik po išsamių tyrimų buvo apsispręsta, jog surastoji vieta yra tinkama.
„Teko daug ką suderinti. Mus spaudė ir laikas – kol žemėje buvo įšalas, nieko negalėjome daryti“, – sakė V. Juškienė.
Iš viso įvairiose pasaulio šalyse planuojama įrengti 16 tokių magnetometrų, kad Žemės magnetinio lauko svyravimus būtų galima fiksuoti iš įvairių vietų.
Panaudojimo galimybės labai plačios
V. Juškienės teigimu, magnetometro panaudojimo galimybės yra labai plačios, tačiau reikia mokėti skaityti perduodamus duomenis. Kol kas tokių specialistų institutas neturi. Šiuo metu parodymai yra tik įrašomi ir perduodami globaliam tinklui. Iš šio tinklo Baisogalos institutas galės gauti ir kitur įrengtų magnetometrų parodymus.
Ateityje planuojama įsigyti ir programinės įrangos, su kurios pagalba informacija apie magnetinio lauko poveikį internete galės naudotis ir kiti vartotojai.
„Mūsų institutas JAV mokslininkams įdomus dėl galimų mokslinių tyrimų, tiriant magnetinių svyravimų poveikį gyvūnams. Kur kas svarbesni yra magnetinio lauko poveikio žmonėms tyrimai, leisiantys perspėti kai kurių ligų (galimų infarktų, panikos priepuolių) suaktyvėjimą, nuotaikų, darbingumo svyravimus ir galimybę užkirsti tam kelią“, – teigė V. Juškienė.
Pasak V. Juškienės, daug įdomių dalykų papasakojo paskaitas institute skaitęs Kalifornijoje veikiančio Širdies matematikos instituto viceprezidentas, pasaulinio garso mokslininkas Rollinas McCraty‘is. Anot mokslininko, su magnetiniais svyravimais labai susiję net agresijos aktai. Jis pateikė pavyzdį prisimindamas rugsėjo 11 dienos teroro aktą JAV. Esą tą dieną magnetai „ėjo iš proto“, tačiau niekas nesuprato, kas čia darosi.
Anot V. Juškienės, gal kai kam tai gali pasirodyti kaip pseudomokslas, tačiau šiandieniniame moksle atsiranda vis daugiau įdomių dalykų, kurių dar nemokama paaiškinti.
Artimiausias Gyvulininkystės instituto uždavinys – tinkamai apsaugoti ganyklose įrengtą magnetometrą, nes dalis įrangos yra pastate, tačiau patys magnetai yra užkasti žemėje, iš kurios kyšo maži vamzdeliai.
Pasak direktorės, juos suniokoti gali ir vandalai, ir užvažiavę ant jų netyčia, tad teks sugalvoti tinkamiausią apsaugos būdą.
Gyvulininkystės instituto nuotr.
MAGNETOMETRAS: Baisogaloje įrengti iš pažiūros neįspūdingi magnetometro vamzdeliai, mokslininkų teigimu, turi plačias panaudojimo galimybes.
SVYRAVIMAI: LSMU Gyvulininkystės institute paskaitas apie žemės magnetinio lauko svyravimus ir jų poveikį žmogaus sveikatai skaitė pasaulinio garso mokslininkas, Širdies matematikos instituto viceprezidentas Rollinas McCraty‘is.