Australija – aukštyn kojomis

Australija – aukštyn kojomis

Šiaulietis Virginijus Urniežius su dukterimis Jone ir Giedre leidosi į kelionę po Australiją su nameliu ant ratų. Keliautojai gamtos rojuje per 25 dienas įveikė apie 2 tūkstančius kilometrų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Įgyvendino seną sumanymą

Kelionę po Australiją šeima pradėjo planuoti prieš 4–5 metus, pastūmėta Vokietijoje gyvenančių bičiulių. „Jei nori pamatyti kažką TOKIO – važiuokit į Australiją“, – ragino jie.

Kelionės planas gimė namuose: įsiklausiusi į žmonių, kurie jau lankėsi Australijoje, patarimus, šeima pasirinko maršrutą, išsinuomojo viešbutį, namelį ant ratų, praėjusią vasarą pasirūpino bilietais.

Kelionei šiauliečiai pasirinko tropinę Australijos dalį, šiaurės rytuose esančią Kvinslando valstiją.

Skrydis iki Brisbeno, administracinio Kvinslando centro, iš Vilniaus per Frankfurtą ir Singapūrą, truko 21 valandą (neįskaičiuojant laukimo oro uostuose).

Viskas kitaip

Pirmasis įspūdis išėjus iš oro uosto patalpų Brisbene – tvanku: 28 laipsniai šilumos ir drėgmė.

Tropikų regione vasara nuo žiemos skiriasi tik maždaug 10-čia laipsnių. Jei žiemą šildo 25 laipsniai, vasarą kaitina 35 laipsniai karščio.

Viešbutį miesto centre keliautojai buvo užsisakę dar Lietuvoje. Pamatę realybėje, kiek sumišo: viešbutis įspraustas tarp daugiaaukščių namų, kuriuos teskiria metras, o į tą metrą „žiūri“ kambario langai.

Antrąją viešnagės dieną V. Urniežius su dukromis sėdo į namelį ant ratų ir pajudėjo į kelionę.

Australija keliauninkams atvėrė visą savo grožį. Įspūdingiausia kelionėje buvo gamta ir pojūtis, kad viskas kitaip.

„Australija – šalis aukštyn kojomis. Čia ir saulė iš kitos pusės teka, per dangų keliauja ne per pietus, o šiaurę, mašinos važiuoja ne dešine, o kaire puse. Viskas žalia: bananai, mandarinai žali – dar neprinokę. Žalios ir kavos pupelės“, – juokiasi V. Urniežius.

Viskas turistams

Nors šiauliečiai Australijoje lankėsi rudenį, ne sezono metu, turistų buvo sočiai.

Lietuvių kelionėje nesutiko, bet teko bendrauti su olandais, kanadiečiais, vokiečiais, pačiais australais, kurie keliauja po savo žemyną. Kalbėjosi ir su Australijoje įsidarbinusiais italu ir prancūzu, kurie nebegalvoja grįžti namo.

Keliauti po žaliąjį žemyną, pasak V. Urniežiaus, nesudėtinga, nes viskas pritaikyta turistams.

Kur tik gali būti daugiau žmonių, stovi informaciniai centrai ar stendai su informacija apie apylinkes, pridėta bukletų, žemėlapių.

„Spausdintos informacijos – per akis. Greta informacinių vietų įrengtos prausyklos, tualetai. Visapusiškai rūpinamasi tais, kurie atkeliauja“, – sako V. Urniežius.

Keliautojai apsistodavo kempinguose, šie įrengti patogiais atstumais. Informacijos apie kempingus – apstu. Išleisti didžiuliai katalogai, į į kuriuos įtraukti aptarnaujami kempingai (šalyje yra ir vadinamieji laukiniai kempingai).

Oficialieji kempingai (trise su vienu kemperiu) kainavo nuo 28 iki 52 Australijos dolerių už parą (1 Australijos doleris – 2,85 lito).

Kempingai – idealiai švarūs, yra skalbimo, džiovinimo mašinos, virtuvės su įvairiausia įranga.

Kadangi australai itin mėgsta barbekiu, pakelėse, prie aikštelių, kepiniams įrengtos vietos su įranga. Tereikia išsitraukti savo maistą ir kepti.

„Bet yra ir kita visa ko pritaikymo turistams pusė: per daug civilizacijos, jaučiasi uždėta australų letena“, – sako keliautojas.

Benzinas pigesnis

Keliaujant kitose Australijos dalyse, svarbu apsirūpinti vandeniu ir kuru. Kvinslande tokių problemų nekyla, degalinės pastatytos reikiamu atstumu. Benzinas kainuoja kiek pigiau nei Lietuvoje: 4,30– 4,40 litų.

Dėl pravažumo australai daugiausia važinėja visureigiais, pikapais.

„Važiuojant vienu iš kelių, baigėsi asfaltas. Prieš akis – 100 kilometrų vieškelio ruožas. Svarstėme, ar rizikuoti, – pasakoja Virginijus. – Privažiavome upeliuką, kertantį kelią, ir įspėjimą „Vanduo ant kelio“. Kadangi nebuvo gilu, surizikavome.“

Įdomu, kad virš kelią kertančių upelių tiltai nestatomi: ten, kur važiuoja mašinos, pabetonuojamas dugnas.

Prie vandens įbesta liniuotė, kurioje galima pamatyti, kiek vanduo pakilęs – kad važiuojant neužpiltų variklio.

Gyvenimas be rūpesčių

Geranoriškai, draugiškai su turistais bendrauja ir vietos gyventojai.

„Atrodo, kad visi ten gyvena be rūpesčių. Malonūs, šypsosi, noriai bendrauja, kiekvienas sveikinasi“, – stebisi Virginijus.

Vienas iš pavyzdžių – šiauliečiai, pasukę iš kelio pasidomėti statoma nauja gyvenviete ant Ramiojo vandenyno kranto, sutiko skrybėliuotą (plačiabrylėmis skrybėlėmis vietiniai dengiasi nuo saulės) australą su kibiru rankose. Žmogus važiuojantiems mašina lietuviams pamojo, pasisveikino. Mašinai sustojus, priėjęs papasakojo buvęs žvejyboje, parodė, kokių gražių ir didelių krabų prisigaudęs.

Iš atviruko

„Atsikeli ryte ir sėdi po palme“, – į malonų prisiminimą sugrįžta V. Urniežius. Visa Australija – tarsi atvirukas.

Nustebino garsioji Freizerio sala, įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šią salą aborigenai vadino Rojaus sala.

Saloje žmonės negyvena, pastatyti tik viešbučiai turistams. Driekiasi tik smėlio keliai.

Salos puošmena – smaragdinis McKenzie ežeras su balto, tarsi popierius, smėlio pakrante.

„Man patinka laukinė gamta, o ten jau viskas civilizuota. Ežeras aptvertas, kad turistai neitų ten, kur negalima. Prie takų užrašai, prašantys nuo takelio nenukrypti dėl erozijos, negadinti aplinkos. Viskas suspausta į rėmus“, – pasakoja šiaulietis.

Pasak keliautojo, brangu viskas, kas numatyta turistui. Pavyzdžiui, plaukti į Freizerio salą vienam žmogui kainuoja 500 litų.

Nenusakomi įspūdžiai – iš atogrąžų miškų, kuriuose senieji medžiai skaičiuoja 500–700 metų.

„Įeini į seną atogrąžų mišką, o ten – modernus tualetas“, – iš perdėtos civilizacijos juokiasi Virginijus.

Keliautojams kiek nepasisekė prie Didžiojo barjerinio rifo: buvo apsiniaukę, mažas matomumas.

Atsargiai, krokodilai!

Auksinė pakrantė, prie kurios buvo užsukęs šiauliečių namelis ant ratų, – banglentininkų rojus.

Daugelis australų turi valtis, pramogauja vandens slidėmis, banglentėmis. Dėl ryklių vandenyne australai maudosi labai retai: tik ten, kur nustatytos paplūdimių ribos.

Australijos augalų, gyvūnų įvairovę sunku aprėpti. Drugelių, paukščių parkai, koalų prieglauda, laisvai vaikštinėjančios iguanos – tik keletas iš įspūdžių.

Dar vienas pastebėjimas – keliuose labai daug automobilių nutrenktų kengūrų.

Nameliui riedant į šiaurę, prie vandenyno pasitikdavo ženklai, įspėjantys, kad gali būti krokodilų.

Kuo arčiau pusiaujo, tuo krokodilų daugiau. Vienoje iš upių turistai matė krokodilus laisvėje.

Apsilankė ir krokodilų veisimo fermoje, kurioje auginama apie 3 tūkstančiai krokodilų.

„Gidė įspėjo, jog, gamtoje sutikus krokodilą, šiukštu nelipti į medį – laukti jis gali 12 mėnesių“, – juokiasi keliautojas.

Keliautojai paskanavo ant grotelių keptos krokodilo mėsos. Krokodiliena, pasak V. Urniežiaus, baltesnė už vištieną, tik kiek guminė.

Keliautojus nustebino, kad šalyje, kur tokios palankios sąlygos žemės ūkiui, brangūs vaisiai, daržovės.

Įdomu, kad tarp australiškų produktų šiauliečiai matė lenkiško šokolado, estiškos silkės, bet lietuviškų prekių neaptiko.

KELIAUTOJAI: Virginijus Urniežius su dukromis Giedre (kairėje) ir Jone po Australiją keliavo su nameliu ant ratų. Šioje nuotraukoje šeima įsiamžino prie baseino, kuris yra visai šalia vandenyno.

PAPŪGA: Paukščių parke gyvenantys paukščiai – jaukūs, drąsus, meiliai artinasi ir kerta snapu, nusileidžia ant galvos. Parke galima nusipirki maisto ir maitinti sparnuočius.

MIESTAS: Brisbenas – senosios ir šiuolaikinės architektūros derinys.

DRUGELIS: Parkas, kuriame auginami drugeliai.

AUGALIJA: Atogrąžų miškuose vejasi lianos.

TRANSPORTAS: Namelis ant ratų įveikė apie 2 tūkstančius kilometrų.

EŽERAS: Smaragdinis McKenzi ežero vanduo.

VAIZDAS: Ant uolos krašto – tarsi ant pasaulio krašto.

KRIOKLYS: 268 metrų aukščio krioklys.

BENDRAVIMAS: Maistas kengūrai – iš Jonės rankų.

KOALA: Australijos simbolis – koala, skanaujanti eukalipto lapais.

AUGMENIJA: Žalioji Australija skendi vašioje augmenijoje.

Asmeninio albumo nuotr.