Naujausios
„Pagal pilną programą“
Šios savaitės antradienį asociacijos kolektyvas susirinko į krūvą paminėti Kalėdų. Šįkart renginys skirtas ne, kaip jau tapę įprasta, pasirodyti viešumoje ir kitus palinksminti, o pasibūti, pasišokti, pajuokauti, pabendrauti tarpusavyje. Sugužėjo per penkias dešimtis asociacijos narių.
Ilgametė Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Laimutė Kančauskienė patenkinta žmonių, kurių organizacijoje gerokai daugiau negu šimtas, aktyvumu.
Dauguma, patyrė ji, labai gabūs, išradingi. Vieni muzikalūs – tokių dėka asociacija jau daug metų garsi ansambliu „Rudens žiedai“, vyrų duetu ir tercetu, kapela „Trio“. Kiti nariai išsiskiria noru ir gebėjimu vaidinti – dėl to gimsta asociacijos darbštuolių dramos būrelio spektakliai. Taip pat šio kolektyvo narių per asociacijos gyvenimo dešimtmečius miestiečiams surengta gausybė poezijos popiečių, dalyvauta folkloro, amatų šventėse, proginiuose renginiuose. O šiemet lapkričio pabaigoje surengtame romansų vakare „Trumpos dienos – ilgi vakarai“ į Polifonijos salę vos tilpo visi norintys.
Kai viename kolektyve tiek daug talentų ir entuziazmo, Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacija šiemet ryžosi surengti grandiozinį savo 60 metų gyvavimo jubiliejaus paminėjimą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.
Ansamblio „Rudens žiedai“ atlikėjai šiauliečius smagino didžiuliu koncertu, kaip sako, „pagal pilną programą“. Dramos būrelio nariai parodė spektaklį pagal Juozą Erlicką „Gyvenimas būtų gražus, jei ne lietuviškos istorijos“. Buvo daug kalbų, pajuokavimų, jubiliejinių sveikinimų ir jautrių, ašarą spaudžiančių akimirkų.
„Ačiū aktorei Potencijai Pinkauskaitei, 1956 metais kelis pagyvenusius žmones subūrusiai į nedidelį meno kolektyvą, kuris ne tik dainavo lietuviškas dainas, šoko liaudies šokius, deklamavo eiles, bet ir stengėsi paremti, suteikti pagalbą artimam, – sako L. Kančauskienė. – Jos pradėtu keliu einame iki šiol.“
Viena šeima
Anot vadovės Laimutės, pagyvenusių šiauliečių puoselėjama organizacija margaspalvė. Kalbant apie narių amžių – nuo šiek tiek per 60 iki gerokai per 80. Kalbant apie profesijas, kolektyve – ir medikai, ir pedagogai, ir įmonių, įstaigų vadovai, ir paprasti darbininkai.
85-erių šiaulietis Kazys Katinas, praeityje vairuotojas-mechanikas, Pagyvenusių žmonių asociacijai priklauso nuo 2014-ųjų. Atsitiktinai pakviestas prisijungti prie bendraminčių kolektyvo, čia ir liko. Kazys ne tik puikus muzikantas, bet ir aktyvus, įgyvendinant nesibaigiančius asociacijos narių sumanymus. Vyras dėkingas asociacijos vadovei Laimutei, kuri pakvietė į savo šeimą.
„Kolektyvas neleidžia pasenti. Nėra kada net sirgti per nesibaigiančius koncertus, repeticijas ar ekskursijas“, – šypsosi K. Katinas.
Bendraminčiui pritaria ir Stasė Janulevičienė, ilgametė Šiaulių trikotažo fabriko „Verpstas“ meistrė, o dabar – aktyvi Pagyvenusių žmonių organizacijos skaitovė ir dainininkė. Ji sako, kad suburtas kolektyvas, neskaitant keletos bambeklių, lyg viena šeima.
„Senas žmogus neturi kuo užsiimti. Kai susitinki su bendraamžiais ir bendraminčiais, diena greičiau praeina, malonu pabendrauti, kartu kažką gero nuveikti“, – sako ponia Stasė.
Ir ne tik surengtais koncertais, popietėmis ar vakaronėmis asociacijos nariai užsiėmę. Metai iš metų aktyviai dalyvauja miesto švarinimo talkose, susiburia ir palaiko vienas kitą liūdesio valandą.
Kolektyvas dega ir noru keliauti. Apvažiuota ne tik sava šalis, aplankytos panašios organizacijos Joniškyje, Pakruojyje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Biržuose, bet pabuvota ir užsienio šalyse – Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje.
„Ypač smagu dėl užmegztų bendravimo ryšių su kitomis bendruomenėmis, kartu leisti laiką – tai turtėti, mokytis, plėsti akiratį“, – įsitikinę kolektyvo nariai.
Ilgametis bendradarbiavimas Pagyvenusių žmonių asociaciją sieja ir su Šiaulių TMC Prekybos ir verslo skyriaus bendruomene. Šios draugystės dėka nariai dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir popietėse.
Ypač patenkinti nauju savo draugu – Meškuičių neįgaliųjų draugijos moterų vokalinio ansamblio „Viltis“ kolektyvu.
„Jie – kaimynai. Patogu susitikti, ir transportas netolimai kelionei pigesnis. Juo labiau kad kuo toliau, tuo sunkiau mūsų žmonėms keliauti“, – sako prie Pagyvenusių žmonių asociacijos vairo jau dvylika metų stovinti praeityje prekybininkė L. Kančauskienė, bendraminčių vadinama kolektyvo siela ir vedle.
Ponia Laimutė turi vilties, kad per šešias dešimtis metų gyvuojantis kolektyvas ir toliau džiugins gražiais, prasmingais darbais, nes paskutiniais metais, prisijungus narių, kurių amžius – tik tik per 60 metų, Pagyvenusių žmonių asociacija žymiai atjaunėjo.
