Naujausios
Tenerifė – būdas pasislėpti nuo lietuviško rudens darganos
Per COVID-o pandemiją Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius nusipirko apartamentus vienoje iš Kanarų salų Tenerifėje. Nors nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, jog masiškas būstų šiltuosiuose kraštuose šlavimas per pandemiją buvo emocinis pirkimas, I. Petkevičiaus įsitikinimu, tas metas pirkti būstą šiltuosiuose kraštuose buvo itin palankus. Būstas šalia vandenyno – tai investicija, kuri ateityje atsipirks.
Nemažos kvadratūros apartamentai su bendro naudojimo baseinais ir kita infrastruktūra kainavo apie pusę milijono eurų. Juos saugo, administruoja ir prižiūri bendrija. Už visa tai reikia mokėti. Bet kitos su būsto išlaikymu susijusios išlaidos – palyginti nedidelės. Pigesnė nei Lietuvoje elektra ir kiti mokesčiai už komunalinius patarnavimus.
I. Petkevičius pasakoja, jog kaina priklausė nuo vietos – apartamentai vos puskilometris nuo vandenyno, vidaus apdailos ir kitų būsto kokybinių svertų.
Pirkdamas apartamentus šiltuosiuose kraštuose meras sako galvojęs ne tik apie atostogas, bet ir apie tą laiką, kai nebereikės dirbti: „Kai prasideda rudens darganos, ima mausti sąnarius. Nuskrendi į Kanarus – viskas praeina, užmiršti visas ligas. Kelis mėnesius, kai drėgna, šalta ir nemalonu Lietuvoje, bus galima gyventi Tenerifėje. Ten pragyvenimas – pigesnis nei Lietuvoje. Pigesni vaisiai, daržovės, jūros gėrybės.“
Vienintelė blogybė, kad šiuo metu pabrango tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. Galima skristi ir iš Rygos ar Varšuvos oro uostų. Priklausomai nuo to, kokią dieną skrendi, bilietas gali kainuoti 200–300 eurų. Su persėdimais galima nuskristi pigiau.
Savo apartamentų I. Petkevičius iki šiol nenuomavo ir neketina nuomoti. Smagiausia atskristi į savą kampą, kur nebūta svetimų žmonių. Be to, ir bendrija nuomoti apartamentų neleistų, nes jie statyti ir parduoti nuolatiniams gyventojams.
Antra vertus, ir savaičių, kai jie tušti, nelabai daug. Tenerifėje savo atostogas ir kitą laisvalaikį mėgsta leisti trys jų vaikų šeimos su savo atžalomis.
Paklaustas, ar nebaugina prieš turistus ir prieš į salą gyventi besiveržiančius užsieniečius protestuojantys Tenerifės gyventojai, meras tvirtina, jog jie protestuoja prieš turizmo verslo plėtrą. O jų šeima neužsiima verslu.
Apartamentai Bulgarijoje – tik sau
Kelmiškė Renata (vardas ir gyvenamoji vieta jos prašymu pakeisti – R.M.) prieš daugelį metų nusipirko apartamentus Bulgarijoje, netoli Juodosios jūros. „Jau nė neatsimenu, kiek už tą būstą mokėjome, visus reikalus tvarkė vyras, – pasakoja Renata. – Šiandien jau norėtųsi atostogų būstą turėti kur nors dar šiltesniuose kraštuose, bet yra kaip yra.“
Dviejų kambarių buto su baseinu išlaikymas ir priežiūra per metus atsieina apie tūkstantį eurų. Tai nėra brangu. Bet ir nepigu turint omenyje, kad ne visą laiką tuo butu naudojamasi. Svetimiems poilsiautojams būstas nenuomojamas.
Renata su vyru į Bulgariją skrenda porą kartų per metus, kai suplanuoja atostogas. Po 3–4 savaites Bulgarijoje praleidžia suaugę jų vaikai. Dukra, kuri gali dirbti nuotoliu, kartais ten išbūna ir pusantro mėnesio.
Skrydis palyginti nebrangus – apie 70 eurų. Bulgarijoje ir Renatos, ir jos vaikų šeimos turi visus asmeninius daiktus, todėl skrenda tik su rankiniu bagažu.
Tačiau problema ta, kad skrydžiai į Bulgariją iš Lietuvos organizuojami tik vasaros sezonu – nuo gegužės iki rugsėjo. Rudenį, kai būtų malonu pasimėgauti taip vadinamu barchatiniu sezonu, ir žiemą nukeliauti iki savo būsto galima tik automobiliu. Porą kartų šeima tokiu būdu keliavo. Buvo įdomu pamatyti ne tik Bulgariją, bet ir kitas šalis, kurias tenka pravažiuoti. Dabar jau nebesiryžta, nes kelionė trunka apie dvi paras. Naudojasi tik skrydžiais.
Nuoma Ispanijoje – pigesnė nei Lietuvoje
Kelmės rajone gyvenanti Gerda (vardas taip pat pakeistas – R.M.) nusipirko dviejų miegamųjų ir svetainės butą Alikantės regione, Ispanijoje. Moteris pasakoja investuoti į nekilnojamąjį turtą Ispanijoje prikalbinusi užsienyje gyvenančią dukrą. Baiminosi, kad nuvertės jos santaupos. Be to, neramino ir karas Ukrainoje bei gąsdinimai, kad Rusijos auka gali tapti ir Lietuva.
Gerdai labai patiko miestas šalia vandenyno. Bet į savo sumanymą ir pati žiūrėjo gana rezervuotai. „Jeigu bus bloga investicija, tai būsiu aš kalta, nes čia buvo mano idėja.“
Jau daugiau kaip metai turimą butą netoli vandenyno tuo metu,kai negyvena pati šeimininkė, nuspręsta nuomoti. Bute yra du miegamieji, vienu metu gali gyventi penkių asmenų šeima. Balandžio mėnesį už visą butą poilsiautojams reikėtų mokėti 40, gegužę – 50, birželį – 60, liepą ir rugpjūtį – 80 eurų už parą. Palyginus su kainomis Palangoje tai gana pigu. Juolab, kad ir maisto produktai kainuoja panašiai kaip Lietuvoje, o, pavyzdžiui, kava, vaisiai, vynas, alus – pigiau nei Lietuvoje.
Tačiau norint nuomoti būstą pačiai tektų nuolat gyventi Ispanijoje. Kelis kartus bandė nusiskraidinti vieną ar porą draugių iš Lietuvos. Tačiau tai tik vienetiniai atvejai.
Gerda planavo pati kas dvi savaitės skraidyti į Alikantę. Dvi savaites gyventi Lietuvoje. Tačiau patyrė, jog kelionės – gana nepigios ir komplikuotos.
Pigiausias skrydis į Alikantę pirmyn ir atgal atsieina 220 eurų. Nuo oro uosto iki miesto, kuriame yra butas, dar apie valandą reikia važiuoti autobusu arba samdytis vežėją. Visa tai vargina ir tuština kišenę. „Nuskridęs turėtum pagyventi ten bent porą mėnesių, tuomet apsimokėtų skraidymas“, – jau įsitikino Gerda, šiek tiek nusivylusi nekilnojamojo turto brokeriais. Jie susuka galvą gražiomis, bet sunkiai įgyvendinamomis istorijomis, kurios ne visuomet atitinka tiesą.
Kol kas planuoja pati Ispanijoje praleisti rudenį ir dalį žiemos. O kokie planai išsirutulios vėliau, parodys ateitis.
