Apžvalgos bokštų bumas ritasi per Lietuvą

Apžvalgos bokštų bumas ritasi per Lietuvą

Lietuvoje apžvalgos bokštai dygsta kaip grybai po lietaus. Tytuvėnų regioniniame parke (Kelmės r.) pirmasis bokštas, pastatytas prieš 8 metus, buvo vienas iš pirmųjų saugomose teritorijose. Spalį Radviliškio rajone, Kalnų kaime, bus atidarytas dar vienas bokštas. Ventos vingiais ir Papile nuo pavasario galima grožėtis nuo Jurakalnio apžvalgos bokšto (Akmenės r.).

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Vienas pirmųjų

Tytuvėnų regioniniame parke pirmasis apžvalgos bokštas pastatytas 2007 metais. Pasak Tytuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistės Ievos Jokubauskaitės, tai buvo vienas pirmųjų bokštų, iškilusių saugomoje teritorijoje Lietuvoje.

Vieta bokštui parinkta ypač tinkama – ant Kokmaniškės (Majako) kalno, kuris virš jūros lygio iškilęs 162,4 metro. Pirmiausia laipteliais reikia užkopti į kalną, o tik tada – į 15 metrų bokštą.

Nuo apžvalgos aikštelės matyti Tytuvėnai, ežerai, tyrelio pelkės, keliukas į buvusį Pašakarnio dvarą, Šiluvos bažnyčia, koplyčia. Akiai labai jaukus vaizdas rudenį, kai miškai nusidažo tarsi spalvingi kilimai.

Savaitgalį prie bokšto viena po kitos stoja mašinos. „Mes jau apžiūrėjome, vietą jums paliekame“, – draugiškai šypsosi senjorų pora.

Iš mašinų pabyra šeimos su vaikais. Netrukus pasigirsta džiaugsmo ir baimės klyksmai. Vieniems bokštas – smagi pramoga, bijantiems aukščio – nemenkas išbandymas, nes pro metalo tinklą po kojomis šviečia žemė.

Drąsieji ramiai žvalgosi po apylinkes, lygina vaizdą su bokšto apžvalgos aikštelėje pateiktomis nuotraukomis ir paaiškinimais. Ne tokie drąsūs žvalgosi tvirtai įsikibę turėklų ir stengiasi nežiūrėti žemyn. Besidaužančias širdis apramina Tytuvėnų krašto grožis.

Atidarys spalį

Naujasis apžvalgos bokštas Tytuvėnų regioniniame parke, Kalnų kaime (Radviliškio r.), bus atidarytas spalio mėnesį.

„Dabar visi bokštais tarsi apsėsti, bokštų bumas. Planavome bokštą atidaryti rugsėjo 20–22 dienomis, bet panašiu laiku Lietuvoje atidaromi keli bokštai, tad atidarymą nukėlėme į spalį, – sako I. Jokubauskaitė. – Bokštai yra reikalingi, nes norisi žmonėms parodyti platesnį teritorijos vaizdą – o gražių vaizdų ir teritorijų yra be galo daug.“

Kalnų kaimo bokštui vieta parinkta dėl išskirtinio reljefo Gomertos kraštovaizdžio draustinyje.

Bokštas yra 21 metro aukščio, kalnas, ant kurio pastatytas – 9 metrų. „Juokaujame, kad turime 30 metrų pakylą“, – sako I. Jokubauskaitė.

Bokštas jau stovi, tik darbai dar nėra oficialiai baigti.

„Kartais nuvažiuoju vakarais pažiūrėti, ar viskas tvarkoje – nėra buvę, kad nerasčiau nelegalių lankytojų“, – sako I. Jokubauskaitė.

Nuo naujojo Kalnų apžvalgos bokšto matyti net Šiauliai, kurie yra už 32 kilometrų, Sulinkių durpynas. Vasarą, kai kasamos durpės, į dangų kyla didžiuliai durpių debesys – vaizdas įspūdingas.

Pėsčiomis ir dviračiais

Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, juo bus galima nueiti iki Kudinų piliakalnio, kitaip vadinamu Šiaulės, Saulės kalnu.

Aplink piliakalnį yra rastas kultūrinis sluoksnis, liudijantis čia buvusią gyvenvietę. Viena iš legendų pasakoja, jog čia stovėjo plačiai žinoma pilis. Pilis turėjo ir savo miestą, jį pakilęs vėjas užpustė smėliu. Miesto varpinės, bažnyčios varpus gaudžiant galima išgirsti priglaudus ausį prie kalno.

Netoliese yra ir Varpinės kalnas, šiek tiek atokiau – Kartuvių kalnas.

Šiaulėnų ir Šaukoto seniūnijų objektus bus galima lankyti minant dviratį.

Viena trasa – apie 22 kilometrų, kita – apie 17 kilometrų, abi trasos žiedinės. Maršrutas suka į Diktariškių, Šiaulėnų dvarus, Šiaulėnų Šemetų koplyčią, Šiaulėnų krašto muziejų.

Pasak I. Jokubauskaitės, Šiaulėnų dvaro padėtis apverktina, Diktariškių dvaro būklė dar patenkinama.

Ir maldininkai, ir poilsiautojai

Pasak I. Jokubauskaitės, lankytojus, poilsiautojus regioniniame parke labiausiai vilioja Šiluva, Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas bei ežerai.

Vasarą meno mėgėjus traukia Tytuvėnų vasaros festivalis, rudenį maldininkus – Šiluvos atlaidai. Šiemet atlaidai vyks rugsėjo 7–15 dienomis.

Praėjusių metų duomenimis, Šiluvoje apsilankė apie 100 000 maldininkų ir turistų. Tytuvėnų piligrimų centras suskaičiavo apie 9 000 lankytojų. Pernai parko teritorijoje užfiksuoti 114 585 asmenys.

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą iki praėjusios savaitės vidurio buvo aplankę 2 150 žmonių. Tytuvėniškiai lankytojų centrą Lietuvoje taip pat atidarė vieni pirmųjų. Dabar tokie centrai tapo populiarūs visoje šalyje.

Manoma, kad prie Bridvaišio kiekvienais metais poilsiauja apie 12 000 poilsiautojų. Ežero dugnas yra labai netolygus: viduryje gylis siekia vos 0,8 metro, o netoliese esanti giliausia ežero vieta – 42,8 metro. Šiaurinis ežero šlaitas – piliakalnis.

Prie Giliaus vasaroja apie 3 000 poilsiautojų. Giliausia ežero vieta – 23 metrai. Aplink Giliaus ežerą veda 3 kilometrų pėsčiųjų takas.

Gauštvinio ežeras vilioja ir poilsiautojus, ir žvejus. „Juokaujame, kad prie šio ežero savaitgaliais suvažiuoja pusė Šiaulių“, – sako I. Jokubauskaitė.

Rūža sudomino iš karto

Naujas objektas Tytuvėnų regioniniame parke – Akmenų rūžos pažintinis takas.

Rūžos ilgis – 1,3 kilometro. Take stovi akmeninės skulptūros, stendai, juose paaiškinama, kaip rūža susidarė.

„Kai tik atidarėme, rūža tapo vienu iš labiausiai lankomų objektų. Net buvome nustebę tokiu dideliu lankytojų skaičiumi ir susidomėjimu, kasdien sulaukdavome po keleto skambučių, kaip nuvažiuoti, ką galima pamatyti“, – sako I. Jokubauskaitė.

Praėjusį savaitgalį taką lankytojams buvo užtvėręs užtvaras su užrašu: „Miške labai sausa. Lankytis draudžiama!“

Humoro jausmo nestokojantis lankytojas priklijavo savo raštelį: „Dėkoju už info, kai sudrėks, informuokite.“ Ir pridėjo mobiliojo telefono numerį.

Galima priplaukti

„Apžvalgos bokštų Lietuvoje pridygo kaip grybų po lietaus“, – juokiasi Ventos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas kraštotvarkininkas Justas Teišerskis.

15 metrų Jurakalnio apžvalgos bokštas prie Papilės pastatytas praėjusių metų pabaigoje, atidarymo šventė vyko balandį. Netrukus bokštas tapo traukos centru, vasaros savaitgaliais per dieną plūsdavo po kelis šimtus lankytojų.

„Mūsų bokštas – ne prastesnis už kitus. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Ventos upės vingius, į senąją Papilės miesto dalį bei joje esančias kultūros, paveldo vertybes, kraštovaizdį su dirbamais laukais ir miškais“, – grožisi J. Teišerskis.

Bokštas pasiekiamas ir plaukiant Ventos upe baidarėmis – gegužę sumontuota baidarių prieplauka. Vasarą Venta mėgstama baidarininkų.

„Planuojame sutvarkyti visą Ventos vandens trasą. Kad plaukiant Venta nuo Šiaulių rajono Rekčių piliakalnio būtų galima išlipti lankomose vietose, galbūt su mini poilsiavietėmis, kad žmonės patogiai, nekenkiant gamtai galėtų turistauti“, – sako J. Teišerskis.

Papilėje objektų turistams netrūksta: penkiolikos kamienų liepa, Papilės Juros periodo atodanga, du piliakalniai, S. Daukanto muziejus, vandens malūnas. Papilėje, skaičiuoja J. Teišerskis, galima praleisti apie porą valandų.

Marso kanjonai

Nusileidus iš bokšto galima apžiūrėti Jurakalnio geologinį atragį su atodanga. Ši vieta išskirtinė Juros periodo sluoksniais.

„Akmenės kraštas pasižymi Juros periodo radiniais. Prieš maždaug 200 milijonų metų čia tyvuliavo jūra, vaikščiojo dinozaurai, plaukiojo Juros periodo žuvys ir gyviai. Iš to laiko likę fosilijų, jų galima rasti aplink Papilę“, – sako J. Teišerskis.

Dar 1936 metais užrašyta sakmė apie urvą, buvusį prie Jurakalnio – apie 4 metrų gylio ir 3 metrų ilgio bei pločio. Urvas kadaise buvęs grįstas lentomis, netoliese stovėjusi šv. Jono koplytėlė. Ten vaidendavęsi: pasirodydavęs nepažįstamas žmogus, kojas apsivyniojęs baltais autais.

Nuo Simono Daukanto memorialinio muziejaus, kuris yra prie pat Papilės bažnyčios, prasideda Jurakalnio pažintinis takas, jis vingiuoja pro Papilės I piliakalnį iki pat Jurakalnio atodangos. Takas tęsiasi apie 2 kilometrus.

Keliautojus traukia ir Šaltiškių molio karjeras. Šiame karjere, esančiame šalia Ventos regioninio parko, buvo rasti triaso geologiniame periode (prieš 250–200 milijonų metų) gyvenusių roplių fitozaurų fosilijos.

Dabar karjere kasamas molis, naudojamas cemento pramonėje. Molis raudonas, riebus.

Karjeras lankomas susitarus su Ventos regioninio parko direkcija arba karjero administracija.

„Atvykus į šią vietą jautiesi tarsi Marso kanjonuose“, – įvertina J. Teišerskis.

Kur Virvytė ir Venta

Virvytės ir Ventos santakoje dar 2008 metais pastatytas medinis apžvalgos bokštas. Pasak J. Teišerskio, artimiausiu metu jį planuojama remontuoti, nes kai kurios bokšto konstrukcijos dalys jau nusidėvėjusios.

Viekšniuose turistai apžiūri Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, Stačiatikių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę, paminklus Vytautui Didžiajam ir Biržiškų šeimai, Daktaro Antano Biržiškos vardo sveikatos namus.

Viena iš labiausiai lankomų vietų – senasis vandens malūnas, technikos paminklas. Jį 1897 metais pastatė Pranciškus Lengvenis. 1955 metais žemiau malūno pastatytas gelžbetoninis tiltas, ilgiausias tiltas šiame krašte. Jį rekonstruojant įrengti metaliniai turėklai, atitverti pėsčiųjų takai.

Žibikų pušyne guli Juodasis, arba Meilės akmuo, čia įrengta atokvėpio aikštelė. Skleipių kaime įsitaisęs Sklepių akmuo.

Netoli Svirkančių atodangos, ant dešiniojo Virvytės kranto, stovi Pavirvytės dvaras. 1851 metais Pavirvytyje gyveno Laurynas Ivinskis, dvare lankėsi Povilas Višinskis, dirbo Marija Lastauskienė (Lazdynų Pelėda). Dabar Pavirvytės dvaras apleistas.

Atokvėpio vieta su suoliukais ir informaciniu stendu įrengta ir prie Gudų vandens malūno Gudų kaime. Verslininkai čia įrengė nedidelę hidroelektrinę, tačiau išsaugojo ir malūno pastatą. 1946 metais malūne susikovė „Vyčio“ partizanai su Mažeikių apskrities stribais ir milicininkais.

Gyvolių kaime stovi piliakalnis, pritaikytas lankyti – įrengtas medinis tiltas per bevardį upelį, apžvalgos aikštelė, laiptai veda prie Virvytės upės, nutiesti takai.

Purvių miško glūdumoje lankytojai suka į seną Ramoniškių kaimą. Čia – teatro režisieriaus ir aktoriaus Juozo Miltinio gimtinė.

Po Ventos apylinkes

Spalį Ventoje bus atidarytas dar vienas traukos objektas – lankytojų centras.

Verta pasigrožėti Šiaudinės kaimo medinės architektūros paminklais – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir varpine. Senas Šiaudinės kaimas įsikūręs palei Avižlio upelį.

Šiaudinėje gimė rašytojas Karolis Račkauskas (1882–1970) bei literatūrologas, profesorius Merkelis Račkauskas (1885–1968), Tomo Venclovos senelis. M. Račkauskas Šiaudinę mini ilgam įstringančiuose prisiminimuose „Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy“.

Purvių miške ir Užpelkiuose pastatyti paminklai partizanams. Saugomi medžiai – Užpelkių vinkšna ir pušis, Šiurkiškių pušys Sesės.

Dešiniajame Ventos upės krante, Purvėnų geomorfologiniame draustinyje, yra Purvių atodanga. Čia įrengti laiptai, apžvalgos aikštelė lankytojams.

Avižlio ir Ventos upių santakoje abiejų upių erozija sukūrė unikalią gamtos formą – siaurą ir ilgą atragį.

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos nuotr.

NAUJOVĖ: Apžvalgos bokštas Kalnų kaime prie Šiaulėnų (Radviliškio r.) oficialiai bus atidarytas spalio mėnesį.

PANORAMA: Vaizdas nuo naujojo bokšto Kalnų kaime (Radviliškio r.).

STATINYS: Tytuvėnų apžvalgos bokštas pastatytas 2007 metais.

RYTAS: Rytmečio vaizdas nuo Tytuvėnų apžvalgos bokšto.

Artūro JAUGĖLOS nuotr.

APŽVALGA: Į nedidelį bokštelį su vėjarode galima įlipti keliaujant aplink Giliaus ežerą Tytuvėnuose.

Asmeninė nuotr.

TRAUKA: Tytuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Ieva Jokubauskaitė sako, kad turistus į regioninį parką labiausiai traukia Šiluva, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis ir ežerai. Tikimasi, kad naujas objektas – Kalnų apžvalgos bokštas – taps dar viena traukos vieta.

Ventos regioninio parko direkcijos nuotr.

ATIDARYMAS: Į Jurakalnio apžvalgos bokštą prie Papilės lankytojai gali kopti nuo pavasario.

TAKAS: Pasižvalgius nuo Jurakalnio apžvalgos bokšto, galima nusileisti iki Ventos.

FOSILIJOS: Ventos regioniniame parke aptinkama fosilijų.

ATODANGA: Papilės atodanga savo grožiu ypač atsiveria baidarininkams.

KARJERAS: Šaltiškių molio karjeras primena kanjonus.

Manto VIRŽINTO nuotr.

PAMINKLAS: Simono Daukanto paminklas Papilėje.

Asmeninė nuotr.

SPECIALISTAS: Ventos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas kraštotvarkininkas Justas Teišerskis sako, kad Jurakalnio apžvalgos bokštas iš karto tapo traukos objektu. Pasigrožėję vaizdais iš aukštai, turistai aplanko ir apylinkes.