Andrėja atkūrė lėlių teatrą

Andrėja atkūrė lėlių teatrą

Andrėja atkūrė lėlių teatrą

26 metų Klaipėdos universiteto studentė Andrėja Gričiutė Tytuvėnuose atkūrė lėlių teatrą. Pati siuva lėles. Konservatorijoje operos daininkės specialybę įgijusi mergina baigia režisūros studijas Klaipėdos universitete. O Šiaulių universiteto Tęstinių studijų universitete studijuoja pedagogiką, kad galėtų dirbti mokykloje. Iš Tytuvėnų kilusi Andrėja grįžo namo.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Darbas tėviškėje

Nuo balandžio pirmosios Andrėja Gričiutė įdarbinta puse etato Tytuvėnų kultūros centre. Prieš tai daugiau kaip metus čia darbavosi kaip praktikantė. Įkūrė lėlių teatrą „Ožkašilis“, kuriame lėles valdo ir vaidina vaikai. Jau pastatė keletą spektaklių. Šiandien tytuvėniškių laukia premjera. Lėlių teatras pastatė pjesę “Baskervilių skalikas“. Jam scenarijų pagal A. Konano Doilio apysaką parašė pati Andrėja.

Ji drauge su spektaklyje vaidinančiais vaikais siuvo spektakliui ir didžiules — 130 centimetrų ūgio lėles. Šis lėlių spektaklis — tai jos diplominis darbas. Pažiūrėti atvyks komisija iš Klaipėdos universiteto. Komisijos pirmininkas — žinomas lėlininkas Vitalijus Mazuras, taip pat kilęs iš Tytuvėnų.

Savo gimtinėje pasiryžusi dirbti 26 metų Andrėja sako esanti dėkinga, kad dar nebaigusi studijų turi darbą. Iš tiesų lėlių teatras yra brangus menas.

Andrėja patobulino anksčiau sukurtas savo lėles, kad vaikams būtų lengviau jas valdyti. Pasistengė, kad jų ūgis atitiktų vaikų ūgį ir būtų gražios, estetiškos. Pasiūti lėlę reikia audinio, paralono, vatos, vielyčių, virvučių ir kitokių smulkmenų. Kad įgyvendintų savo svajonę Tytuvėnuose atkurti lėlių teatrą, dvi vasaras Andrėja važiavo uždarbiauti į Vokietiją. Ten prižiūrėjo senelius.

Prieš daugelį metų lėlių teatrą Tytuvėnuose buvo įkūrusi Tatjana Mažeikienė. Tačiau išvykus vadovei, nunyko ir teatras. Andrėja pasiryžo jį atgaivinti. „Ožkašiliu“ kaip ir netoli Tytuvėnų esantis miškas pavadintas lėlių teatras jau stato trečią spektaklį. Lėlių spektakliuose jaunoji režisierė taiko ir šešėlių efektus. Šešėliams taip pat tenka pirkti specialių medžiagų.

Padėti atsiskleisti kietiems

Ar nevilioja Andrėjos didesni miestai? Gabi mergina mokėsi meno mokykloje. Baigė operos daininkės studijas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Dabar baigia režisūros mokslus Klaipėdos universitete ir dar studijuoja Šiaulių universitete. Turėtų atsiverti nemažos galimybės.

„Noriu gyventi ir dirbti Tytuvėnuose, — tvirtai apsisprendusi Andrėja. — Čia žmonių santykiai nuoširdesni. Noriu dirbti su vaikais. Kai mokiausi operinio dainavimo, dažnai pagalvodavau: “Esu ne čia. Kažkas mane blokuoja. Nesu laisva. Esu priklausoma nuo balso. Tik trečiame kurse suaugau su savo specialybe. Sukūrėme trupę. Pradėjome statyti spektaklius. Nebeliko jokio streso, jokio vidinio nervo.“

Dainuodama diplominiame spektaklyje mergina sako išlaisvėjusi, atsiskleidusi, pajutusi malonumą. Jos dainavimu stebėjosi ir komisija, ir bendrakursiai. Tačiau tikroji meilė klasikai atėjusi jau studijuojant Klaipėdos universitete. Andrėja pasirinko režisūrą. Ši specialybė apima visas meno sritis. O Andrėja tokia ir buvo — besiblaškanti tarp šokio, dainos, vaidybos. Tapęs režisieriumi, visa tai daryti gali ir pats.

Andrėjos teatre vaidina 14 — 17 metų vaikai. Režisierę jie vadina vardu. „Man nesvarbu, ar tie vaikai gerai mokosi, ar jie yra klasės lyderiai, — sako mergina. — Jie teatre turi galimybę pasireikšti ir net dominuoti. Jie — labai nuoširdūs. Kartais labai taikliai pastebi mano klaidas. Pamąstau, kaip būtų, jei dirbčiau su profesionalais? Turbūt kompleksuočiau, jausčiausi nevisavertė. Ir profesionalai taip nesistengtų kaip vaikai. Jie — tingesni.“

Namai

Andrėja pasakoja apie Tytuvėnų kultūros centro darbuotojus. Jie turi po kelis dešimtmečius darbo patirties. Kai suorganizuoja kokį renginį, profesionalūs režisieriai turėtų ko pavydėti. Argi ne laimė dirbti šalia tokių žmonių ir iš jų mokytis? Patarimus ir pagalbą jie dalija negailėdami.

Andrėja sako gavusi daug gerų patarimų iš Henrikos Barkauskienės, Regimanto Zeniausko, Almos Šlevinskienė ir kitų. Čia nesunku pastatyti spektaklį. Padės ir bibliotekininkė, jei pritrūksi žinių. Vaikai patys siuva, lanksto, padeda kurti lėles.

Andrėja nuolat konsultuojasi su Kauno lėlių teatro lėlių konstruktoriumi Algirdu Kumpiku. Iš Kelmės kilęs žmogus nemokamai dalija aukso vertės konsultacijas. Yra padėjęs ir Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas. Kur kitur veikli studentė sulauktų tiek nesavanaudiškos pagalbos?

Čia geriausia Andrėjos draugė — mama. Čia dažna viešnia sesuo Vilma, pirmąkart Andrėją įvedusi į sceną. Čia tėvelio statyti namai. Jis mirė, kai Andrėjai buvo vos trylika metų. Ką bedarytų Andrėja visuomet pagalvoja, jog darbą reikia atlikti taip, kad ja didžiuotųsi tėtis.

Čia Andrėjos seneliai — gabus jau 101 metų pasakorius Jonas Gričius ir dainininkė močiutė Aleksandra. Čia šaknys.

Svajonė režisuoti Tytuvėnų festivalį

— Daugiau kaip metus darbuodamasi Tytuvėnuose spėjai pastatyti keletą spektaklių. Kokios svajonės?

— Pernai kovo trečiąją tytuvėniškiai jau pamatė pirmąjį mano spektaklį „Pūkuotynę“. Prieš Kalėdas pastatėme “Mergaitę su degtukais“. Vaidinome prie bažnyčios. Į spektaklį kvietė po miestelį keturračiais važinėjantys pjesės veikėjai. Tai buvo naujovė. Labiausiai man pačiai patiko organizuoti šventę piligrimamas — “Stebuklingo gėrio popietę“. Ji vyko bažnyčioje. Pareikalavo pačių subtiliausių sprendimų. Turiu dar vieną, gal per drąsią idėją — režisuoti Tytuvėnų vasaros fetivalį.

— Ką manai apie tą dalį jaunimo, kuris vyksta gyventi ir dirbti svetur?

— Pati turiu tokios patirties, kai slaugiau senelius Vokietijoje. Džiaugiuosi jos turėdama. Patarnauti kitiems nėra nei gėdinga, nei žema. Tik geriau suvoki ir imi labiau vertinti tai, ką pats turi — savo šeimą, mamą, namus, gimtinę. Be šitų dalykų tu esi niekas.

— Ko labiausiai bijai?

— Susirgti pavydu, kad kiti yra garsūs, įžymūs. Norėčiau, kad už mane gabesnių žmonių pavyzdžiai skatintų mane daugiau dirbti ir būti geresne.

REŽISIERĖ: Andrėja Gričiutė pasirinko režisierės profesiją, nes ji apima ir šokį, ir dainą, ir vaidybą.

SUGRĮŽIMAS: Tytuvėnai — Andrėjos namai, poilsio bazė, nuoširdūs žmonių tarpusavio santykiai, geranoriški ir padedantys kolegos, darbas. Andrėja nesigaili čia sugrįžusi.

JAUKUMAS: Jauku tėvelio pastatytuose namuose.

Autorės nuotr.

LĖLĖS: Andrėjos diplominio spektaklio „Baskervilių skalikas“ herojai — lėlės. Juos konsultuodamasi su Kauno lėlių teatro konstruktoriumi Algirdu Kumpiku sukūrė pati Andrėja, pasitelkusi vaikus.

REPETICIJA: Lėlių teatre vaidinantys vaikai noriai lanko repeticijas.

EISENA: Tokia eisena kvietė tytuvėniškius į Andrėjos spektaklį „Mergaitė ir degtukai“.

Andrėjos GRIČIUTĖS asmeninio albumo nuotr.