Amerikos indėnų gyvenimo metraštis

Amerikos indėnų gyvenimo metraštis

Ame­ri­kos in­dė­nų gy­ve­ni­mo met­raš­tis

Praė­ju­sį ant­ra­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta ame­ri­kie­čių fo­tog­ra­fi­jos pio­nie­riaus ir et­no­lo­go Ed­ward She­riff Cur­tis fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Še­šė­lių gau­dy­to­jas“. Ke­lio­se de­šim­ty­se ne­spal­vo­tų nuo­trau­kų in­dė­nų po­rtre­tai, jų bui­ties bei ap­ran­gos de­ta­lės, gy­ve­ni­mo bū­do at­spin­džiai.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je kul­tū­ros ata­šė Meg­han Luc­kett.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Iš­ryš­ki­no pri­gim­ti­nę kul­tū­rą

Mu­zie­jaus di­džio­jo­je sa­lė­je su­reng­to­je Ed­ward She­riff Cur­tis fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­do­je do­mi­nuo­ja in­dė­nų po­rtre­tai. Čia pri­sta­to­ma ke­lias­de­šimt šio fo­tog­ra­fo ir et­nog­ra­fo dar­bų. Tai tik ma­ža da­lis jo kū­ry­bi­nio pa­li­ki­mo, ku­rį su­da­ro 40 tūks­tan­čių fo­tog­ra­fi­jų.

Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nus E.Sh. Cur­tis fo­tog­ra­fa­vo ir gar­so įra­šuo­se jų kul­tū­ros li­ku­čius fik­sa­vo dvi­de­šim­to­jo am­žiaus pra­džio­je. Šiam tiks­lui pa­aukojo 30 sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų.

Am­ži­nin­kai tuo­me­ti­nį jo gy­ve­ni­mo tarps­nį va­di­na grum­ty­nė­mis su lai­ku. Mat, tuo me­tu jau bu­vo be­li­kę ne­daug se­no­sios in­dė­nų kul­tū­ros ap­raiš­kų. To­dėl kai ku­rios nuo­trau­kos su­re­ži­suo­tos, pa­pra­šant gy­ven­to­jus iš­trauk­ti iš skry­nių dar už­si­li­ku­sių rank­dar­bių, ap­ran­gos, daik­tų, bui­ties reik­me­nų.

Kai kas fo­tog­ra­fą ir et­no­lo­gą smer­kė, kal­ti­no fal­si­fi­kuo­jant is­to­ri­ją. Ta­čiau jis tu­rė­jo ir rė­mė­jų. Tarp jų bu­vo ir gar­sus fi­nan­si­nin­kas, ban­ki­nin­kas fi­lant­ro­pas Joh­no Pier­pon­to Mor­ga­no ir bu­vęs JAV pre­zi­den­tas Theo­do­ras Roo­se­vel­tas.

E.Sh. Cur­tis ne tik fo­tog­ra­fa­vo, jis rin­ko vi­są kul­tū­ri­nį pa­li­ki­mą, įam­ži­no ri­tua­li­nius šo­kius. In­dė­nų jis pra­šy­da­vo at­lik­ti ko­kį nors ri­tua­lą, pa­šok­ti. Yra iš­li­kę ne­ma­žai jo da­ry­tų gar­so įra­šų.

Kaip et­no­lo­gas jis bu­vo sa­va­moks­lis. Bet su­pra­tęs in­dė­nų kul­tū­ros iš­li­ki­mo svar­bą, ėmė­si šio dar­bo.

Be fo­tog­ra­fi­jų, E.Sh. Cur­tis kar­tu su sa­vo pa­dė­jė­jais su­rin­ko per 10 000 dai­nų, mu­zi­kos, pa­sa­ko­ji­mų iš dau­giau kaip 80 in­dė­nų gen­čių. Kul­tū­ri­nis pa­li­ki­mas daž­niau­sia už­ra­šy­tas ori­gi­na­lia pa­čių in­dė­nų kal­ba.

Iš su­rink­tos me­džia­gos gi­mė lei­di­nys „The Norh Ame­ri­can In­dian“ ("Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nas"), ku­ria­me au­to­rius pa­de­monst­ra­vo be­ga­li­nį fo­tog­ra­fo jaut­ru­mą, su­bti­lu­mą, to­le­ran­ci­ją ir at­vi­ru­mą Šiau­rės Ame­ri­kos tau­tų pri­gim­ti­nėms kul­tū­roms bei jų mąs­ty­mo bū­dui. Iš šim­to me­tų per­spek­ty­vos šis lei­di­nys at­ro­dė la­bai ver­tin­gas. Ja­me už­fik­suo­ta gi­li, ne­pa­žin­ta kul­tū­ra.

Ame­ri­kie­tė pra­bi­lo lie­tu­viš­kai

Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą su­si­rin­ko gau­sus kel­miš­kių bū­rys. Į juos lie­tu­viš­kai pra­bi­lo JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je kul­tū­ros ata­šė Meg­han Luc­kett. Ji džiau­gė­si, jog Kel­mė­je – vie­nin­te­lia­me ra­jo­ne Lie­tu­vo­je yra Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nams skir­ta eks­po­zi­ci­ja. Jai at­nau­jin­ti JAV am­ba­sa­da skirs 20 tūks­tan­čių do­le­rių.

Mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė in­for­ma­vo, jog nau­ja eks­po­zi­ci­ja bus pa­reng­ta ge­gu­žės mė­ne­sį. At­nau­jin­to­je eks­po­zi­ci­jo­je in­dė­nų gy­ve­ni­mas bus pa­ro­do­mas per vie­ną gen­tį.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vęs Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­kų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Da­rius Vai­če­kaus­kas pa­sa­ko­jo, jog fo­tog­ra­fi­jas pa­ro­dai at­rin­ko jos ku­ra­to­rė – Eg­lė Del­tu­vai­tė. Pa­ro­da jau eks­po­nuo­ta Plun­gė­je, Klai­pė­do­je ir Uk­mer­gė­je.

In­dė­nus į Kel­mę pri­šau­kė Jo­nas Va­dei­kis

Pa­ro­da „Še­šė­lių gau­dy­to­jas“ į Kel­mę at­vež­ta neat­si­tik­ti­nai. At­siž­velg­ta, jog čia jau ke­lio­li­ka me­tų vei­kia et­nog­ra­fi­nė eks­po­zi­ci­ja apie Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nus ir or­ga­ni­zuo­ja­mos edu­ka­ci­nės veik­los, su­si­ju­sios su in­dė­nų gy­ve­ni­mo bū­du.

In­dė­nai sa­vo vie­tą Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je ra­do to­dėl, jog čia gy­ve­no pe­da­go­gas, švie­tė­jas ir ver­tė­jas Jo­nas Va­dei­kis, ku­ris pir­ma­sis Lie­tu­vo­je iš­ver­tė K. Ma­jaus kū­ri­nius apie in­dė­nus.

Apie šį Ame­ri­kos in­dė­nų ry­šį su Kel­me nuo­lat pa­sa­ko­ja­ma ir at­vyks­tan­tiems tu­ris­tams.

Au­to­rės nuo­tr.

Po Šiau­rės Ame­ri­ką ke­lia­vęs fo­tome­ni­nin­kas Da­rius Vai­če­kaus­kas ten jau ne­ra­do nė žy­mės to, ką už­fik­sa­vo Ed­ward She­riff Cur­tis.

Pa­ro­do­je „Še­šė­lių gau­dy­to­jas“ do­mi­nuo­ja praė­ju­sio am­žiaus pra­džio­je gy­ve­nu­sių Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nų po­rtre­tai.

Pa­ro­dą pri­sta­tė (iš kai­rės) klai­pė­die­tis fo­to­me­ni­nin­kas Da­rius Vai­če­kaus­kas, Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rys vers­li­nin­kas Kęs­tu­tis Bi­lius, Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė ir JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je kul­tū­ros ata­še Meg­han Luc­kett.

Pa­ro­da apie Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nus su­lau­kė di­džiu­lio kel­miš­kių su­si­do­mė­ji­mo.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo ir Kar­lo Ma­jaus kū­ri­nius apie in­dė­nus į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­tu­sio Jo­no Va­dei­kio sū­nė­nas Vai­nius Ur­bo­na­vi­čius (de­ši­nė­je) bei ty­tu­vė­niš­kis fo­tog­ra­fas Čes­lo­vas Gu­daus­kas.