Akordeonininkas Šiaulių nepamiršta

Autoriaus nuotr.
Akordeonininkui Povilui Velikiui Šiauliai buvo lyg tramplinas į akordeono pasaulį. Tačiau dabar ir Vilniuje neužsibūna: šią savaitę – pasirodymai Kernavėje, Rietave, Šilalės rajone, Šiauliuose.
„Nenurašau savęs kaip šiauliečio“, – sako Povilas Velikis, 41-erių akordeonininkas, buvusios Šiaulių konservatorijos auklėtinis, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Kaune dėstytojas. Šį šeštadienį jis su neseniai suburta grupe „U‘Elements“ ves meistriškumo pamoką jaunimui Zubovų rūmuose, taip pat gros festivalyje „Šiauliai Jazz“.

Šiaulius prisimena šiltai

Pirmieji būsimo akoredonininko gyvenimo metai prabėgo Kairiuose (Šiaulių r.), čia jis baigė devynias klases. 1995-aisiais įstojo į Šiaulių konservatoriją (dabar – Sauliaus Sondeckio menų gimnazija – red. past). Mokslai truko penkerius metus, o prisimena juos Povilas šiltai: „Antri namai buvo konservatorija“.

Diena konservatorijoje prasidėdavo septintą valandą ryto, baigdavosi tik apie devintą ar dešimtą valandą vakaro – ir grodavo, ir arbatą gerdavo, ir kitiems patrukdydavo. O paskutiniame konservatorijos kurse susipažino su būsima žmona, dabar su ja augina tris vaikus.

2000-aisiais Povilas pradėjo akordeono atlikimo meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. Čia baigė ir bakalaurą, ir magistrą, taip pat įgijo mokytojo profesinę kvalifikaciją. Sostinėje ir pasiliko – šeima jau sukurta, o pradėtų darbų nenutrauksi.

„Faktas, kad Vilnius yra sostinė ir pagrindinį jaunimo kiekį nusigriebia“, – sako Povilas ir priduria, kad Šiauliai jaunimo atžvilgiu nukraujavo, ir meno prasme sudėtingiau.

Nenorėjo „užsisėdėti“

2005-aisiais Povilas su kolega akordeonininku Dmitrijumi Mihailovu susibūrė į duetą „Subtilu-Z“, kuris vėliau išaugo iki grupės. Po 15 metų, kaip tik koronaviruso pandemijos pradžioje 2020-aisiais, suprato, kad gyvenime reikia pokyčių, o iki jų – trumpai pailsėti.

Po kelių mėnesių nutarė viską pradėti iš naujo – subūrė grupę „U‘Elements“. Joje pats su kolega D. Mihailovu groja akordeonu ir sintezatoriumi, į grupę įsitraukė ir kontrabosininkas Arman Isojan bei būgnininkas Mihails Novikovs.

Neseniai grupė įrašė kompaktinį diską „Warm White“. Jame – grupės narių sukurta muzika. Pasak Povilo, joje yra ir folkloro, ir džiazo, fanko elementų. Naujausius kūrinius šeštadienį galės išgirsti ir festivalio „Šiauliai Jazz“ klausytojai.

Prieš pasirodymą Šiauliuose grupė šiandien gros Rietave, Bijotuose. Albumo pristatymo koncertas planuojamas ir Vilniuje rugsėjo 11 dieną.

Žinojo, ko nori

Povilas prisimena mamos pasakojimus, kaip mažas sūnus, išvydęs per televizorių rodomus grojančius akordeonininkus, besdavo pirštu į juos ir sakydavo, kad to instrumento ir pats nori.

„Buvo tokia istorija, kad su mama nuvažiavom į Kuršėnus. Kažkokioj parduotuvėj buvo tokių mažų akordeonų pridėta ir aš: „Mama, noriu to, nupirk!“ Tuo metu nepirko“, – pasakoja Povilas. Ir kitą dieną Kuršėnuose apsilankiusi mama grįžo be mažojo akordeono.

Tėčio jubiliejuje grojusi akordeonininkė pasikvietė į pagalbą Povilą – jis grojo barškučiu. Muzikantė tėvams vėliau pranešė, kad jų sūnus turi klausą, gali ateiti pas ją pasimokyti. Prabėgus pusei metų, Povilas pradėjo mokytis Šiauliuose, 1-ojoje muzikos mokykloje. Vėliau – konservatorija ir studijos.

„Į savo vėžes, matyt, papuoliau“, – sako Povilas ir priduria, kad kitokio pasirinkimo turbūt ir negalėjo būti.

Pašnekovo teigimu, akordeonas gali būti įvairus ir savo konstrukcija, ir skleidžiamu garsu. Įvairi gali būti ir instrumento atliekama muzika.

„Aišku, kad mes turim tą klišę – akordeonas kapelose arba akordeonas prancūzišką muziką groja. Bet aš jį kartais lyginu su mūsų Lietuva. Ji yra pakankamai jauna valstybė, ieškanti, tobulėjanti. Tai akordeonas toks pat“, – sako Povilas.

Muziką ne tik atlieka

Povilas muziką ne tik atlieka, bet ir ją kuria. Grupės „U‘Elements“ albume įrašyti keturi Povilo kūriniai „Rush Hour“, „Warm White“, „Tuff“ ir „Kerdogolomokonas“.

2014 metų Dainų šventės ansamblių vakare skambėjo Povilo kompozicija „Tulyda kabaldai“ netradicinei sudėčiai: puodynėms ir chorui, mušamiesiems, skrabalams, kontrabosams. Pašnekovas ruošia naują kūrinį artėjančiai 2024 metų Dainų šventei, tačiau plačiau apie jį dar nenori kalbėti – reikia laukti apčiuopiamo rezultato.

„Aš save kaip kompozitorių labai atsargiai vertinu“, – mano Povilas ir priduria, kad kompozitoriaus vardo verti tie, kurių vienintelis darbas yra muzikos kūryba.

Pašnekovas spėja, kad pirmieji kūrybos bandymai buvo jau konservatorijos laikais. Tačiau priduria, kad jo studijų laikais į studentų kūrybą dėstytojai žiūrėjo įtariai, kalbos apie skatinimą kurti – jokios. Dabar pats būdamas dėstytoju Povilas studentų laisvės nevaržo.

„Mes skatinam, ir tikrai yra žmonių, kurie visai neblogus kūrinius sukuria. Čia, mano galva, tik pliusas“, – tikina Povilas.