Naujausios
Labdaros srautą teko net stabdyti
„Nuvežiau labdaros. Pririnkau vaikiškų drabužėlių, šiltos aprangos suaugusiems. Gaila tėvynę ir viską, ką užgyveno, turėjusių palikti žmonių. Į juos žiūriu palankiai. Jie – ne geresnio gyvenimo ieškotojai. Pas mus atvykdami gelbėjosi nuo mirties“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo raseiniškė Asta C.
Tokių kaip Asta drabužius, higienos priemones, indus ir kitus buities reikmenis atvykėliams aukojančių raseiniškių – labai daug. Raseinių Raudonojo kryžiaus organizacija, kuri Savivaldybei padeda sprendžiant buitines afganų šeimų problemas, turėjo laikinai sustabdyti labdaros priėmimą, nes nespėja išrūšiuoti daiktų ir išdalinti šeimoms pagal jų poreikį.
„Raseiniškiai labai draugiškai reaguoja į mūsų svečius, – „Šiaulių kraštui“ įspūdžiais dalijosi Raseinių rajono savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistė Živilė Brazauskaitė. – Paremti afganų šeimas pasiryžę ir eiliniai gyventojai, ir verslininkai, netgi užsienyje gyvenantys išeiviai iš Raseinių rajono. Parama tikrai reikalinga. Daugelis gausių septynių-aštuonių žmonių šeimų atvyko tik su vienu lagaminu. Tad natūralu, jog reikia visko: ir drabužių, ir avalynės, ir puodelių arbatai.“
Pasak savivaldybės darbuotojų, yra vienas kitas raseiniškis, kuris dėl atvykėlių jaučiasi nesaugus. Tačiau tokių tik vienetai.
Akinančiai balti drabužiai
Ž. Brazauskaitė ir projektą koordinuojanti Komunikacijos skyriaus specialistė Greta Čėsnaitė kasdien lanko afganų šeimas. Domisi jų poreikiais. Bendrauja anglų kalba, nes bent vienas kiekvienos šeimos narys kalba angliškai. Pora afganų bando kalbėti ir lietuviškai.
Ž. Brazauskaitės tvirtinimu, afganų šeimos nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Dėkingos lietuviams, kad išgelbėjo nuo mirties. Tad stengiasi apsiriboti tik pačiais būtiniausiais prašymais.
Keletui žmonių prireikė medikų pagalbos. Pora atskrido sužaloti Kabulo oro uoste. Kai kuriems, dėl pasikeitusio maisto sustreikavo virškinimo sistema. Keletą dėl pasikeitusio klimato užpuolė sloga.
Dauguma atvykėlių šiuo metu privalo izoliuotis. Todėl gali vaikščioti tik po bendrabučio teritoriją. Pirmajai atvykusiai šeimai jau leidžiama išeiti į miestą.
Lietuvių ir afganų mentalitetų skirtumai šiek tiek jaučiami. Pavyzdžiui, jų moterys dažniausia būna kambariuose. Ten tvarkosi.
„Pastebėjau, jog afganai – labai tvarkingi, švarūs žmonės. Drabužiai, kuriuos atsivežė – akinamo baltumo, – įspūdžiais dalijosi Ž. Brazauskaitė. – Ir labai prisirišę prie savo šeimos. Viena sutuoktinių pora labai išgyveno, jog į Lietuvą kartu su jais neatskrido ir sūnaus šeima. Atsižvelgta į jų norus – kitu reisu parskraidinta ir sūnaus šeima. Daugelis išgyvena dėl Afganistane pasilikusių savo tėvų, senelių. Kasdien jiems skambina, siunčia nuotraukas iš Lietuvos. Tikina, jog čia jaučiasi saugūs.“
Tačiau dauguma atvykėlių vengia žiniasklaidos operatorių ir fotografų, nenori rodyti veidų.
Bendrabutis atstoja prarastus namus
Kaip informavo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, Technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje apgyvendintos 34 šeimos, 181 žmogus. 82 iš jų – nepilnamečiai. Yra ir nėščių moterų.
Technologijų ir verslo mokyklos studentai laikinai apgyvendinti Raseinių specialiosios mokyklos bendrabutyje. Čia gyvena ir jų saugumu besirūpinantys kariai.
Mokyklai teko nemažas krūvis pasirūpinti, kad svečiams būtų sudarytos bent minimalios gyvenimo sąlygos. Kiekvienai šeimai skirti du sublokuoti kambariai su vienu sanitariniu mazgu. Vienas kambarys tėvams, kitas – vaikams. Ten pristatyta lovelių, kad kiekvienas turėtų kur miegoti. Jei šeima gausesnė, skirti du blokai. Suaugusių vaikų šeimos prašė, kad juos apgyvendintų šalia tėvų esančiuose blokuose.
Technologijų ir verslo mokykla rūpinasi ir atvykėlių maitinimu. Maistą verda mokyklos valgyklos darbuotojos. Joms padės besipraktikuojantys studentai.
„Šiandien dalį svečių paskiepijome nuo COVID-19, – praėjusį antradienį „Šiaulių kraštui“ tvirtino Raseinių rajono meras. – Kai kurie jau buvo pasiskiepiję anksčiau.“
Kadangi svečiai pripratę prie šiltesnio klimato, bendrabučio patalpos pradėtos šildyti.
Sudaryta sutartis su viena įmone dėl skalbimo paslaugų. Pastaruoju metu verslo įmonės padovanojo skalbyklių, kad esant reikalui, pasirūpinti skalbiniais galėtų ir pačios šeimos.
Tarp atvykėlių yra lakūnų, gydytojų ir žurnalistų
Pasak A. Bautronio, lietuviams kariams talkinusių afganų šeimų gyvenimą Raseiniuose finansuoja Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybei svečių išlaikymas nekainuoja.
Tarp atvykėlių yra įvairių profesijų atstovų: ir lakūnų, ir gydytojų, ir žurnalistų, ir psichologų, ir teisininkų bei politikos mokslus baigusių žmonių. Yra ir tik vidurinį ar kitokį žemesnį išsilavinimą turinčių.
Paskutiniuoju reisu į Lietuvą grįžo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto medžiagų inžinerijos doktorantas Haji Akbar Sultani. Per atostogas jis buvo išvykęs į savo tėvynę Afganistaną. Talibams užėmus Kabulą, vyras vos spėjo grįžti į Lietuvą jau paskutiniuoju lietuviams talkinusius vertėjus skraidinusiu reisu.
Rajono meras tikisi, jog dalis afganų liks Raseiniuose. Rengiami susitikimai su Užimtumo tarnybos atstovais dėl jų įdarbinimo galimybių. Atvykėliais domisi vietos verslininkai. Jie siūlytų techninius darbus, kur nereikia lietuvių kalbos. Darbo rankos raseiniškiams praverstų ir prie ūkio darbų.
„Į savivaldybę paskambino kaunietis verslininkas. Jis sutiktų aprūpinti darbu ir gyvenamuoju plotu vieną šeimą, – pasakoja A. Bautronis. – Rajono verslininkai taip pat padėtų afganams įsikurti.“
Svajoja apie Vilnių arba Vokietiją
Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Edmundo Jonylos, dalis atvykėlių svajoja įsikurti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune arba patraukti į Vokietiją.
Tą patį tvirtina ir kasdien su atvykėliais susitinkanti ir jų nuotaikas stebinti Komunikacijos skyriaus specialistė Ž. Brazauskaitė. Afganai turi giminių, draugų arba pažįstamų pažįstamų Vokietijoje, Švedijoje ir kitose turtingesnėse Europos šalyse.
Per vieną ar du mėnesius bus peržiūrėti jų dokumentai, nusprendžiama dėl pabėgėlio statuso ir prieglobsčio suteikimo. Gavę leidimus gyventi Lietuvoje jie galės laisvai judėti ir į kitas Europos šalis.
