90 kilometrų maratone – ant slidžių

90 kilometrų maratone – ant slidžių

90 ki­lo­met­rų ma­ra­to­ne – ant sli­džių

Šiau­lie­čiai Ai­nė ir Sva­jū­nas Amb­ra­zai ne­se­niai grį­žo iš Šve­di­jos, ten da­ly­va­vo 90 ki­lo­met­rų kla­si­ki­nio sli­di­nė­ji­mo var­žy­bo­se Va­sa­lop­pet. Su­da­ly­vau­ti šia­me se­niau­sia­me ir gi­liau­sias tra­di­ci­jas tu­rin­čia­me ma­ra­to­ne kiek­vie­nam sli­di­nin­kui yra tas pa­ts kaip mu­sul­mo­nui bent kar­tą gy­ve­ni­me nu­ke­liau­ti į Me­ką.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Fi­zi­nis ir psi­cho­lo­gi­nis pa­si­ren­gi­mas

Ai­nė pa­sa­ko­ja, kad dau­ge­lio sli­di­nin­kų sva­jo­nė yra bent kar­tą su­da­ly­vau­ti Va­sa­lop­pete, tik ne vi­si ryž­ta­si. Tai – pa­ts svar­biau­sias ir gi­liau­sias tra­di­ci­jas tu­rin­tis sli­di­nė­ji­mo ma­ra­to­nas, ren­gia­mas nuo 1922 me­tų. Va­sa­lop­pet tra­sa yra vie­na il­giau­sių ir se­niau­sių sli­di­nė­ji­mo tra­sų pa­sau­ly­je.

Apie sa­vo sva­jo­nę su­da­ly­vau­ti Va­sa­lop­pe­te A. Amb­ra­zie­nė ne kar­tą bu­vo už­si­mi­nu­si, ta­čiau vai­kų Ves­tos ir Ig­no ka­lė­di­nė do­va­na – kvie­ti­mai į ma­ra­to­ną – bu­vo ne­ti­kė­tu­mas ir leng­vas šo­kas. Vis­gi 90 ki­lo­met­rų ma­ra­to­nas kla­si­ki­niu sli­di­nė­ji­mo žings­niu – ne juo­kas net ir spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms.

Ai­nė – bu­vu­si sli­di­nin­kė, Sva­jū­nas – orien­ta­ci­nin­kas. Nors lie­tu­viš­kos žie­mos ne­le­pi­na snie­gu, Amb­ra­zai sten­gia­si iš­nau­do­ti kiek­vie­ną ga­li­my­bę pa­sli­di­nė­ti. Sli­di­nė­ja daž­niau­siai lais­vu sti­liu­mi, o ma­ra­to­ne lau­kė iš­ban­dy­mas se­nuo­ju ge­ruo­ju kla­si­ki­niu bū­du, ku­riuo pa­sku­ti­nį kar­tą sli­di­nė­jo mo­kyk­lo­je. Vis­ką te­ko pa­keis­ti – sli­des, ba­tus, laz­das, čiuo­ži­mo žings­nį.

„Skai­čius „90“ tru­pu­tį gąs­di­no. Rei­kė­jo ir psi­cho­lo­giš­kai pa­si­ruoš­ti, ir fi­ziš­kai, bet vis­kas įma­no­ma. Jei­gu žmo­gus spor­tuo­ja vi­sus me­tus, tai įveik­ti to­kį at­stu­mą tik­rai įma­no­ma“, – įsi­ti­ki­nu­si Ai­nė.

Pa­si­ruoš­ti ma­ra­to­nui bu­vo vos po­ra mė­ne­sių. Lie­tu­vo­je dėl snie­go trū­ku­mo (ir dėl fi­nan­si­nių ga­li­my­bių) nė­ra kla­si­ki­nio sli­di­nė­ji­mo tra­sų. Amb­ra­zai tre­ni­ra­vo­si ant už­ša­lu­sio eže­ro, da­ly­va­vo orien­ta­vi­mo­si su sli­dė­mis var­žy­bo­se, vy­ko sa­vai­tę sli­di­nė­ti į Aust­ri­ją. Ai­nė taip pat kon­sul­ta­vo­si su fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­riu, kad su­stip­rin­tų tam tik­ras rau­me­nų gru­pes.

Ma­ra­to­nu mi­ni ne­prik­lau­so­my­bę

Amb­ra­zams vai­kai kvie­ti­mą į ma­ra­to­ną ga­vo per spor­to klu­bą, ku­riam at­sto­vau­ja. Šiaip, be klu­bų pa­gal­bos, pa­kliū­ti į Va­sa­lop­petą nė­ra pa­pras­ta, re­gist­ra­ci­ja trun­ka vos ke­lias mi­nu­tes, per ku­rias už­pil­do­mos vi­sos lais­vos vie­tos. Ma­ra­to­no da­ly­vių skai­čius ri­bo­tas – 15 800. Star­to mo­kes­tis – apie 200 eu­rų.

Pa­sak Sva­jū­no, ka­dan­gi tra­sa nė­ra leng­va, or­ga­ni­za­to­riai „ap­si­drau­džia“, kad pa­kliū­tų spor­tuo­jan­tys žmo­nės, o ne at­si­tik­ti­niai smal­suo­liai, ne­pa­si­ren­gę mė­gė­jai.

Ren­gi­niai Va­sa­lop­pete vyks­ta vi­są sa­vai­tę. Or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios sli­di­nė­ji­mo var­žy­bos (es­ta­fe­tės, nak­ti­nis sli­di­nė­ji­mas, pa­žin­ti­niai žy­giai ir pan.) įvai­raus am­žiaus spor­ti­nin­kams ir mė­gė­jams, o 90 ki­lo­met­rų ma­ra­to­nas, ku­ria­me ga­li da­ly­vau­ti sli­di­nin­kai nuo 19 me­tų, yra bai­gia­ma­sis ren­gi­nys. „Va­sa­lop­pet's Win­ter Week“ šie­met su­trau­kė be­veik 30 tūks­tan­čių žmo­nių iš vi­so pa­sau­lio.

Va­sa­lop­peto ma­ra­to­nas ren­gia­mas pa­mi­nė­ti Šve­di­jos iš­si­va­da­vi­mui iš Da­ni­jos ka­ra­lys­tės. Ma­ra­to­no pra­di­nin­ku lai­ko­mas Gus­ta­vas Erik­so­nas, ku­ris 1521 me­tais ve­dė šve­dų su­ki­lė­lius iš Se­le­no į Mo­rą (bū­tent to­kiu marš­ru­tu ir čiuo­žia sli­di­nin­kai). G. Erik­so­nas su­vie­ni­jo šve­dų ka­ra­lys­tę ir ta­po pir­muo­ju jos ka­ra­liu­mi, ži­no­mu kaip Gus­ta­vas Va­za.

90 ki­lo­met­rų – per 6 ir 9 va­lan­das

Da­ly­vau­jant to­kia­me da­ly­vių gau­sia­me ma­ra­to­ne rei­kia nu­si­teik­ti tam, kad vien at­vyk­ti į ren­gi­nio vie­tą ir pa­si­ruoš­ti star­tui už­trun­ka. Amb­ra­zai kė­lė­si 3 va­lan­dą nak­ties, nors star­tas bu­vo tik 8 va­lan­dą. Ne­di­de­lį at­stu­mą va­žia­vo pu­sant­ros va­lan­dos.

90 ki­lo­met­rų tra­sa nė­ra leng­viau­sia, ypač jos pra­džia, kur ten­ka įveik­ti be­veik ki­lo­met­ro virš jū­ros ly­gio aukš­čio kal­nus, vė­liau tra­sa lei­džia­si že­myn, o maž­daug pu­sė jos la­bai pri­me­na Lie­tu­vos rel­je­fą.

„Aš star­ta­vau pa­sku­ti­nia­me „ko­ri­do­riu­je“, ku­ria­me bu­vo pa­tys lė­čiau­si da­ly­viai. Ap­lin­kui ma­čiau žmo­nių, ku­rie tik­rai neat­ro­dė spor­tiš­ki, ir ta­da nu­si­ra­mi­nau“, – šyp­so­si Ai­nė.

Sva­jū­nas star­ta­vo spor­ti­nin­kų „ko­ri­do­riu­je“. Var­žy­bas šiek tiek sun­ki­no tai, kad sni­go, bu­vo sun­kiau slys­ti, ir sli­di­nin­kai, tai ypač ak­tua­lu bu­vo ly­de­riams, ne­ga­lė­jo pa­siek­ti mak­si­ma­laus tem­po.

Ai­nė sa­ko ne­kė­lu­si sau tiks­lų tra­są įveik­ti kuo grei­čiau. Pa­si­rin­ko priim­ti­niau­sią tem­pą, kad „tilp­tų“ į kont­ro­li­nį lai­ką ir tuo pa­čiu ga­lė­tų pa­si­mė­gau­ti nuo­sta­bia Šiau­rės Šve­di­jos gam­ta.

Mak­si­ma­lus ma­ra­to­no lai­kas bu­vo 12 va­lan­dų 30 mi­nu­čių. Ma­ra­to­ną lai­mė­jęs nor­ve­gas And­reas Ny­gaard tra­są įvei­kė per 4 va­lan­das 24 mi­nu­tes. Tarp mo­te­rų grei­čiau­sia bu­vo šve­dė Li­na Korsg­ren, fi­ni­šą pa­sie­ku­si per 4 va­lan­das 42 mi­nu­tes.

Ai­nė tra­so­je už­gai­šo 9 va­lan­das 10 mi­nu­čių. Sva­jū­nas ma­ra­to­ną įvei­kė per 6 va­lan­das 11 mi­nu­čių. Kar­tu su šiau­lie­čiais ma­ra­to­ne da­ly­va­vęs vil­nie­tis Dai­nius Kie­la 90 ki­lo­met­rų nu­čiuo­žė per 5 va­lan­das ir 35 mi­nu­tes.

Ma­ra­to­ne šie­met iš vi­so da­ly­va­vo še­ši lie­tu­viai, du iš jų gy­ve­nan­tys Šve­di­jo­je. Be šiau­lie­čių ir vil­nie­čio dar da­ly­va­vo rie­ta­viš­kis Jo­nas Al­gir­das Bud­gi­nas. Jam Va­sa­lop­pet ma­ra­to­nas jau bu­vo ne pir­ma­sis.

D. Kie­la Va­sa­lop­pe­te da­ly­va­vo pir­mą kar­tą, ta­čiau kiek­vie­nais me­tais da­ly­vau­ja ki­tuo­se sli­di­nė­ji­mo ma­ra­to­nuo­se. Jo pa­gal­ba ruo­šiant sli­des ir pa­ta­ri­mai bu­vo la­bai nau­din­gi.

At­mos­fe­ra Va­sa­lop­pete, pa­sak Ai­nės, bu­vo neį­ti­kė­ti­na. Įs­pū­dį da­rė ne tik da­ly­vių įvai­ro­vė ir gau­sa, bet ir vie­tos gy­ven­to­jai, ku­rie spal­vin­gai iš­si­puo­šę vė­lia­vo­mis ir pla­ka­tais svei­ki­no ir pa­lai­kė sli­di­nin­kus.

Tra­so­je bu­vo sep­ty­ni punk­tai, ku­riuo­se bu­vo ga­li­ma už­kąs­ti, at­si­ger­ti, bu­vo tei­kia­ma me­di­ci­nos pa­gal­ba, te­pa­mos sli­dės. Juo­se taip pat bu­vo at­lie­ka­ma lai­ko kont­ro­lė. Jei­gu da­ly­vis at­kar­po­je su­gaiš­ta il­giau, nei nu­ma­ty­ta, tu­ri pa­si­trauk­ti iš var­žy­bų.

No­rė­tų pa­kar­to­ti

90 ki­lo­met­rų ma­ra­to­nas ir Ai­nei, ir Sva­jū­nui bu­vo pir­ma­sis. Tie­sa, Sva­jū­nas sa­ko, kad jau­nys­tė­je yra te­kę per die­ną sli­dė­mis įveik­ti ir 100 ki­lo­met­rų, ži­no­ma, tre­ni­ruo­tės me­tu.

Ar no­rė­tų dar ka­da nors su­da­ly­vau­ti ma­ra­to­ne?

„Aš no­rė­čiau“, – šyp­so­si Ai­nė ir suo­kal­biš­kai žvilg­te­li į vy­rą.

„To­kie ren­gi­niai yra šven­tės. O kam ne­pa­tin­ka šven­tės? – pri­ta­ria Sva­jū­nas. – Jei­gu dar ge­rą kom­pa­ni­ją su­ren­ki. Čia nė­ra taip, kad bū­ti­nai tu­ri bū­ti ly­de­riu, svar­bu da­ly­vau­ti.“

„Bet ko­kiam ren­gi­niui, ar spor­ti­niam, ar ne­spor­ti­niam, žmo­nės ruo­šia­si. Pa­si­ruo­ši­mo pro­ce­sas tur­būt yra svar­biau­sias, nes kai ge­rai pa­si­ruo­ši, da­ly­va­vi­mas yra ma­lo­nus. Pa­si­ruo­ši­mas pa­de­da su­ži­no­ti sa­vo silp­ną­sias vie­tas, jas pa­ko­re­guo­ti, pa­si­tem­ti, pa­mąs­ty­ti, kaž­ką dėl sa­vęs pa­da­ry­ti. Pa­si­ruo­ši­mas Va­sa­lop­petui toks ir bu­vo.

Kai su­da­ly­vau­ji, ma­tai, kad vi­sa, ką da­rei, bu­vo ge­rai, ir da­bar jau­tie­si stip­res­nis, at­si­ra­do dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo. Ži­nau, kad ki­tais me­tais jau bū­tų ki­taip. To­kiu tem­pu, ko­kiu aš sly­dau, tur­būt pu­sė Lie­tu­vos ga­lė­tų su­da­ly­vau­ti. Tik reik­ėtų pa­si­tre­ni­ruo­ti“, – sa­ko Ai­nė ir ra­gi­na iš­drįs­ti gy­ve­ni­mo iš­šū­kiams ar­ba bent jau dau­giau ju­dė­ti.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Sėk­min­gai įvei­kę 90 ki­lo­met­rų ma­ra­to­ną.

Iš kai­rės: Dai­nius Kie­la, Ai­nė ir Sva­jū­nas Amb­ra­zai su Va­sa­lop­pet ma­ra­to­no marš­ki­nė­liais gai­via­me mi­nus 10 laips­nių Šve­di­jos šal­tu­ke.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Be­veik 16 tūks­tan­čių sli­di­nin­kų ar­mi­ja prie star­to li­ni­jos Se­le­ne.

Tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad ju­dė­ti to­kio­je mi­nio­je vos įma­no­ma, iš tik­rų­jų tem­pas ne­ma­žas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ai­nei ir Sva­jū­nui Amb­ra­zams sva­jo­nę su­da­ly­vau­ti gar­siau­sia­me pa­sau­lio sli­di­nė­ji­mo ma­ra­to­ne Va­sa­lop­pe­te iš­pil­dė duk­ra ir sū­nus.

Ai­nė Amb­ra­zie­nė: „To­kiu tem­pu, ko­kiu aš sly­dau, tur­būt pu­sė Lie­tu­vos ga­lė­tų su­da­ly­vau­ti.“

Sva­jū­nas Amb­ra­zas sa­ko, kad į Va­sa­lop­pet ma­ra­to­ną pa­tek­ti ne­leng­va – or­ga­ni­za­to­riai ap­si­drau­džia, kad į jį ne­pa­tek­tų at­si­tik­ti­niai, ne­pa­si­ruo­šę da­ly­viai.