3300 valandų lėktuve

3300 valandų lėktuve

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Sraigtasparnių eskadrilės vyriausiausiasis navigatorius kapitonas Jonas Devindoris padėkų, medalių, diplomuų už tarnybą gavo dešimtimis. Už išgelbėtus žmones, laiku nugabentus donorų organus, užgesintus gaisrus. Prieš 20 metų jis buvo vienas iš Sąjūdžio Šiaulių skyriaus steigiamosios konferencijos Šiaulių Dramos teatre dalyvių.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Su lėktuvu — į ūkio darbus

Šį rudenį 47-erių metų kapitonui buvo įteiktas dar vienas garbingas apdovanojimas — Lietuvos kariuomenės vado statulėlė „Lietuvos karžygys“ už nominaciją “Valia“.

„Valia reikalinga visur — ko besiektumei. Žmogus pirmiausia turi turėti tikslą. Skrisdami turime tikslą atlikti užduotį. Susiduriame su sunkumais, galvojame, kaip rasti išeitį, kad tikslą pasiektume — tai ir yra valia“, — sako nuo 1992 metų Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis kapitonas.

Radviliškio rajone augęs J. Devindoris lėktuvais susidomėjo vaikystėje — į albumą klijavo nuotraukas, susijusias su aviacija.

Pirmasis bandymas stoti į lakūnų mokyklą 1979 metais buvo nesėkmingas. Po kariuomenės nepasidavė — šį kartą įstojo į Sasavo G. A. Tarano civilinės aviacijos skraidymo mokyklą ir 1985 metais ją baigė.

Pirmoji darbo vieta — Lietuvos civilinės aviacijos valdybos Šiaulių eskadrilė. Čia teko skraidyti lėktuvu An-2 ir padėti žemės ūkio darbuose.

„Barstėme trąšas, purškėme laukus“, — atsimena lakūnas. Buvo visko: kartą netyčia, įvykus gedimui, žalia spalva nudažė besimaudančius vaikus.

Įsiliejo į Sąjūdį

J. Devindoris ypač įdomiais vadina Sąjūdžio metus. Kolektyvas nebuvo lietuviškas, stipriai komunistuojančių ir besitikinčių, kad Lietuva neatgaus nepriklausomybės, — ne vienas. Jautėsi įtampa — kaip pasisuks istorija?

Prieš 20 metų J. Devindoris buvo vienas iš Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių skyriaus steigiamosios konferencijos Šiaulių Dramos teatre dalyvių.

Kapitonas atsimena, jog darbo vietoje buvo pasirengę įvairiausiems netikėtumams ir net įsirengę atsarginę „radijo studiją“, jei būtų užimtos radijo stotys.

Pučo metu Lietuvos nepriklausomybės priešininkai buvo pakėlę galvas, sakydami: „Dabar tai jums bus“. Vyrai atsikirsdavo, kad toliau Sibiro neišveš.

Buvo ir tokių, kurie bandė įrodyti, kad nepriklausomybė Lietuvai nėra reikalinga, kad bus daug biurokratijos, kai reiks keisti visus dokumentus. J. Devindoriui tekdavo aiškinti, kad nieko baisaus nebus.

Jaunos Lietuvos kariuomenės dienos nebuvo lengvos: kapitonas atsimena, jog neturėdavo net kuro, todėl tekdavo važiuoti į mišką malkų.

Už išgelbėjimą siūlo laimikį

Lietuvos kariuomenei įsigijus lėktuvų, J. Devindoris trumpai skraidė su L-410. Prieš 11 metų buvo įkalbėtas persėsti į sraigtasparnį.

„Sraigtasparnio didesnės galimybės — jis ne tik gali skristi iš taško A į tašką B, gali kyboti ore, teikti pagalbą“, — sako lakūnas.

Padėti žmonėms sraigtasparnių eskadrilės lakūnams — kasdienybė.

Jei žiema — šalta, tenka „rinkti“ ant marių ledo lyčių atskilusius žvejus. J. Devindoris sako neskaičiavęs, kiek žvejų išgelbėjo.

Atmintyje įsirėžia sudėtingiausi skrydžiai, kai prie atitrūkusios lyties tenka skristi naktį, prastomis oro sąlygomis. Apie pavojų sau lakūnas nekalba. Tik — apie gelbėjamus žvejus: „Jiems pavojinga, nes ledas — slidus, oro srautas neša ledu“.

Dėkingi žvejai lakūnams kartais siūlo atiduoti laimikį: išgelbėtieji paprastai ant ledo laimikio nepalieka.

Būna, kad į bėdą patekę žvejai nenori lipti į sraigtasparnį, jei kartu nesurenkama ir jų įranga. Jei žvejų ir įrangos nedaug — gelbėtojai nusileidžia ir paima viską.

„Labai ginčytis netenka — žmones veikia triukšmas, jie būna pakankamai paklusnūs. Yra buvę, kai žvejai nelipo: sakė patys persikelsiantys. Palaukėme, kad įsitikintume, kad jų kelionė — saugi“.

Praėję ir šie metai lakūnams — ramūs, nes žiemos šiltos ir ledo beveik nėra.

Sraigtasparniu gelbstimi ir žmonės per potvynius. J. Devindoris į ligoninę yra gabenęs ranką susilaužiusią moterį, o sugipsuotą parskraidinęs atgal — laukė ūkis.

Skraidina ir sužeistuosius: nutrauktomis rankomis, nupjautais pirštais. Kaip baigiasi šių žmonių istorijos, lakūnai dažniausiai nesužino. Tik kartą paskambino padėkoti vienos sužeistosios motina.

Oro keliu keliauja ir donorų organai. „Įtampa būna didelė. Nes priimti sprendimus nėra lengva. Vietoje suplanuoto leidimosi Santariškėse svarstome leistis Vilniaus oro uoste. Bet, skrisdami sužinome, kad ir ten — rūkas. Atsiradus šviesiems ruožams — saulei — vėl naujas sprendimas: leistis prie Santariškių“, — apie besikeičiančias situacijas pasakoja J. Devindoris.

Buvo gaisro epicentre

J. Devindorio vadovaujama sraigtasparnio įgula 2006 metais gesino didžiulį gaisrą Smiltynės miške, Kuršių nerijoje. Tai buvo pirmoji tokio masto karinių oro pajėgų operacija, neleidusi liepsnoms suryti miško iki Nidos.

Gaisras Smiltynėje J. Devindoriui buvo savaitę trukęs išbandymas.

Jam kilus, kapitonas kaip tik budėjo. „Vaizdas baisus. Gavome prašymą užskristi virš didžiosios ugnies ir išpilti vandenį. Nors sakėme, kad negalime to padaryti, teko pabandyti. Vos varikliai neužgeso. Epicentre nėra deguonies. Liepsna didžiulė. Karštis tarsi orkaitėje “, — atsimena kariškis.

Ir dabar, skrisdamas Kuršių nerijoje, J. Devindoris iš oro pasižiūri į savaitę laiko gesintą vietovę.

Patirtį perduoda jaunimui

Per 3300 valandų skraidęs J. Devindoris sako, kad Lietuvoje orai labai sudėtingi, neprognozuojami. Rūkas ir stiprus apledėjimas — didžiausi skrydžių priešai.

Iki šiol vyriausiasis navigatorius atsimena sudėtingą tūpimą Palangos oro uoste, kai itin stipriai snigo, vėjas buvo stiprus, o matomumas — nedidelis.

„Visos sudėtingos situacijos, jei priimi teisingą sprendimą, tampa nebesudėtingos. Jei sprendimai būtų neteisingi, šiandien mes nesikalbėtume“, — sako kapitonas.

Savo patirtį kelerius metus perduoda ir jauniems lakūnams.

Dukrą ir sūnų auginantis kapitonas sako, jog per darbus šeima nukenčia. Suskaičiavo, kad per septynerius metus vien Nemirsetoje budėjo 111 savaičių.

ĮDIRBIS: Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Sraigtasparnių eskadrilės vyriausiausiasis navigatorius kapitonas Jonas Devindoris su sraigtasparniu skraido 11 metų.

PRATYBOS: Akimirka iš pratybų BIKINI- 2007“ .

Eskadrilės archyvo nuotr.

PAREIGA: Kapitonas Jonas Devindoris ne kartą skubėjo į pagalbą žmonėms.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

išnaša: „Jei sprendimai būtų neteisingi, šiandien mes nesikalbėtume.