Apie mil­tus ir jų ko­ky­bę

ELTA nuotr.
Viena iš šiuolaikinių mitų rūšių – miltai iš maistinių svirplių

Mil­tų yra pa­čių įvai­riau­sių rū­šių: kvie­ti­niai, kviet­ru­gių, ru­gi­niai, kie­tų­jų kvie­čių mil­tai, kie­tų­jų kvie­čių kruop­mil­čiai, kie­tų­jų kvie­čių sė­le­nų kruop­mil­čiai, ry­žių, gri­kių, ku­ku­rū­zų, žir­nių, so­rų, avi­ži­niai, mie­ži­niai mil­tai. Mil­tai ver­tin­gi dėl jų su­dė­ty­je esan­čių mais­tin­gų­jų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, bal­ty­mų, rie­ba­lų ir vi­ta­mi­nų (B1, B2, PP, E).

Ver­tin­ges­ni yra vi­so grū­do mil­tai, nes juo­se ran­da­ma dau­giau vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių ir skai­du­li­nių me­džia­gų. Daž­niau­siai ke­pi­niams nau­do­ja­mi kvie­ti­niai mil­tai. Iš vi­so grū­do ru­gi­nių mil­tų iš­kep­ti bly­nai ma­žiau ka­lo­rin­gi, tu­ri dau­giau skai­du­li­nių me­džia­gų bei B gru­pės vi­ta­mi­nų. Ne ką pra­stes­ni ir avi­žų mil­tai, iš ku­rių pui­kiai ga­li­ma iš­kep­ti bly­nus net ne­mai­šant su ki­to­mis rū­ši­mis. Ver­tė­tų ne­pa­mirš­ti ir žir­nių mil­tų – juo­se gau­su bal­ty­mų, o iš­kep­ti bly­nai bū­na ryš­kes­nio gels­vo at­spal­vio.

Žmo­nės, ku­rie aler­giš­ki gli­ti­mui, ga­li rink­tis gri­kių mil­tus, ku­riuo­se šio bal­ty­mų mi­ši­nio nė­ra. Gri­kių mil­tai itin mais­tin­gi, tur­tin­gi bal­ty­mais, rie­ba­lais, mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis, B gru­pės vi­ta­mi­nais, ta­čiau ruo­šiant teš­lą bly­nams, rei­kė­tų įmai­šy­ti ir kvie­ti­nių, nes be jų bly­nai bus la­bai tra­pūs. To­kio­mis pa­čio­mis sa­vy­bė­mis pa­si­žy­mi ir ku­ku­rū­zų bei ry­žių mil­tai, ta­čiau jie ma­žiau mais­tin­gi, nei gri­kių.

Apie mil­tų ko­ky­bę ga­li­ma spręs­ti pa­gal jų spal­vą, kva­pą, sko­nį, drėg­nu­mą, rūgš­tin­gu­mą, pe­le­nų ir bal­ty­mų kie­kį sau­so­jo­je me­džia­go­je. Spal­va pri­klau­so nuo mil­tų da­le­lių stam­bu­mo. Kuo smul­kes­nės da­le­lės, tuo jie bū­na švie­ses­ni. Aukš­čiau­sios rū­šies mil­tai yra bal­ti, kiek gels­vi, že­mes­nių rū­šių – tam­ses­ni, pil­ko at­spal­vio. Mil­tų kva­pas tu­ri bū­ti toks, kaip ir grū­dų, o sau­sų mil­tų jis be­veik ne­jun­ta­mas.

Taip pat svar­bus ko­ky­bės ro­dik­lis yra drėg­nu­mas, ku­rį ga­li­ma nu­sta­ty­ti spau­džiant mil­tus sau­jo­je – jei jie sau­si, tuo­met at­gniauž­to­je sau­jo­je tuoj pat su­by­ra. Jei mil­tai drėg­nes­ni, nei nu­ro­dy­ta rei­ka­la­vi­muo­se, t.y., dau­giau kaip 14,5 pro­cen­to, jie grei­tai gen­da, teš­lo­je ma­žiau brinks­ta.

Pa­gal VMVT inf.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.