Naujausios
Miltų yra pačių įvairiausių rūšių: kvietiniai, kvietrugių, ruginiai, kietųjų kviečių miltai, kietųjų kviečių kruopmilčiai, kietųjų kviečių sėlenų kruopmilčiai, ryžių, grikių, kukurūzų, žirnių, sorų, avižiniai, miežiniai miltai. Miltai vertingi dėl jų sudėtyje esančių maistingųjų ir mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų (B1, B2, PP, E).
Vertingesni yra viso grūdo miltai, nes juose randama daugiau vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų. Dažniausiai kepiniams naudojami kvietiniai miltai. Iš viso grūdo ruginių miltų iškepti blynai mažiau kaloringi, turi daugiau skaidulinių medžiagų bei B grupės vitaminų. Ne ką prastesni ir avižų miltai, iš kurių puikiai galima iškepti blynus net nemaišant su kitomis rūšimis. Vertėtų nepamiršti ir žirnių miltų – juose gausu baltymų, o iškepti blynai būna ryškesnio gelsvo atspalvio.
Žmonės, kurie alergiški glitimui, gali rinktis grikių miltus, kuriuose šio baltymų mišinio nėra. Grikių miltai itin maistingi, turtingi baltymais, riebalais, mineralinėmis medžiagomis, B grupės vitaminais, tačiau ruošiant tešlą blynams, reikėtų įmaišyti ir kvietinių, nes be jų blynai bus labai trapūs. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir kukurūzų bei ryžių miltai, tačiau jie mažiau maistingi, nei grikių.
Apie miltų kokybę galima spręsti pagal jų spalvą, kvapą, skonį, drėgnumą, rūgštingumą, pelenų ir baltymų kiekį sausojoje medžiagoje. Spalva priklauso nuo miltų dalelių stambumo. Kuo smulkesnės dalelės, tuo jie būna šviesesni. Aukščiausios rūšies miltai yra balti, kiek gelsvi, žemesnių rūšių – tamsesni, pilko atspalvio. Miltų kvapas turi būti toks, kaip ir grūdų, o sausų miltų jis beveik nejuntamas.
Taip pat svarbus kokybės rodiklis yra drėgnumas, kurį galima nustatyti spaudžiant miltus saujoje – jei jie sausi, tuomet atgniaužtoje saujoje tuoj pat subyra. Jei miltai drėgnesni, nei nurodyta reikalavimuose, t.y., daugiau kaip 14,5 procento, jie greitai genda, tešloje mažiau brinksta.
Pagal VMVT inf.