Eurokomisaro problema arba kai svarbūs tik partiniai interesai

Redakcijos nuotr.
Valentinas MITĖ

Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je to­liau tę­sia­si ko­vos ir int­ri­gos. Kas bus siū­lo­mas eu­ro­ko­mi­sa­ru ar eu­ro­ko­mi­sa­re nuo Lie­tu­vos kol kas, bent jau kai ra­šo­mas šis straips­nis, neaiš­ku.

Vals­tie­čių va­das Ra­mū­nas Kar­baus­kis ne­si­ruo­šia da­ry­ti jo­kių komp­ro­mi­sų – ža­da siū­ly­ti Vir­gi­ni­jų Sin­ke­vi­čių. Tai jau­nas, ga­bus po­li­ti­kas, bet ne­tu­rin­tis rei­kia­mos pa­tir­ties dirb­ti to­kio­je ins­ti­tu­ci­jo­je kaip Eu­ro­pos ko­mi­si­ja. Reiš­kia tiek to dar­bo ten ir bus, o Lie­tu­vos bal­sas bus be­veik ne­gir­di­mas. Dar neaiš­ku, ko­kia bus jo at­sa­ko­my­bių sri­tis. Lie­tu­vai rei­kė­tų po­li­ti­ko, ku­ris pui­kiai nu­si­ma­ny­tų ener­ge­ti­kos, gy­ny­bos klau­si­muo­se. Gal ta­da ES po­li­ti­ko­je kas nors pa­si­keis­tų į Lie­tu­vai pa­lan­kią pu­sę. Tik ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, jog bū­si­ma­sis ko­mi­sa­ras ar ko­mi­sa­rė at­sto­vaus Lie­tu­vai. Ko­mi­sa­rai, at­sto­vau­ja vi­są ES, o ne ski­ria­mi tam, jog gin­tų na­cio­na­li­nius in­te­re­sus.

Ži­no­ma, ob­jek­ty­viai po­li­ti­ka ga­li bū­ti nau­din­ges­nė ar ne­nau­din­ges­nė Lie­tu­vai, sa­ky­kim po­žiū­riu į Ry­tų par­tne­rys­tę, bet vis vien vi­sos ES in­te­re­sai yra svar­biau­sias da­ly­kas. Tam rei­ka­lin­ga pa­tir­tis ir – kas ypa­tin­gai svar­bu – ge­ri kon­tak­tai ES. Net nea­be­jo­ju, jog V. Sin­ke­vi­čius, koks šau­nus jis bū­tų, to ne­tu­ri, nes ir ne­ga­li tu­rė­ti. Jis pa­pras­čiau­siai per jau­nas.

R. Kar­baus­kis aiš­ki­na, jog Ža­lių­jų frak­ci­ja yra ES par­la­men­te įta­kin­ga, nors ir ne di­džiau­sią, o siū­lo­mas kan­di­da­tas gaus tos frak­ci­jos pa­lai­ky­mą. Kaip ten bū­tų, jei­gu bū­tų, neaiš­ku, nes Va­ka­rų Eu­ro­pos Ža­lie­ji yra tik­rai nu­si­tei­kę la­bai eko­lo­giš­kai pa­lan­kiai. Lie­tu­vos Valstiečiai/Žalieji su eko­lo­gi­ja nie­ko bend­ro ne­tu­ri. Grei­čiau prie­šin­gai ir jų pa­va­di­ni­me pil­nai už­tek­tų vie­no žo­džio, kam dar kli­juo­ti eko­lo­gi­ja, ku­ri jiems vi­sai ne­rū­pi. Ta­čiau kai kal­ba­ma apie ko­mi­sa­ro po­stą eko­lo­gi­ja tam­pa svar­bia, ki­taip ta­riant, mū­sų Ža­lie­ji yra vi­sai ne ža­lie­ji, o „pažaliuoja“ iš rei­ka­lo.

Ži­no­ma, dėl ko­mi­sa­ro as­mens tu­ri su­si­tar­ti Vy­riau­sy­bė, Pre­zi­den­tas ir Par­la­men­tas. Par­la­men­te Vals­tie­čiai tu­ri dau­gu­mą ir tai lei­džia jiems priim­ti Lie­tu­vai aiš­kiai ne­nau­din­gus spren­di­mus. Tuo la­biau, kad R. Kar­baus­kis ne­no­ri tar­tis. De­mok­ra­ti­ja, kaip kaž­kas sa­kė, blo­giau­sia val­dy­mo for­ma , bet ge­res­nės iki šiol neiš­ras­ta

Dar vie­nas kliu­vi­nys, ku­ris sun­kiai įvei­kia­mas Vals­tie­čiams, yra tai, jog Briu­se­ly­je pa­gei­dau­ja­ma mo­ters po­li­ti­kės. Kai bu­vo ra­šo­mas šis teks­tas, jau be­veik ofi­cia­liai bu­vo ži­no­ma, jog R. Kar­baus­kis siū­lys Guo­dos Bu­ro­kie­nės kan­di­da­tū­rą, taip pat žmo­gaus bei rim­tos po­li­ti­nės pa­tir­ties ir be pa­tir­ties bei ry­šių bend­rau­jant su Eu­ro­pos po­li­ti­kais.

Per LRT bei ki­tur ži­niask­lai­do­je mi­ni­ma ir Lai­mos And­ri­kie­nės pa­var­dė. LRT ra­di­jui Prem­je­ro pa­ta­rė­jas Skir­man­tas Ma­li­naus­kas sa­kė, jog gau­tas ne vie­nas laiš­kas iš įta­kin­gų Va­ka­rų po­li­ti­kų, sa­ky­kim iš pir­mo­jo Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Her­ma­no von Rom­puy, re­mian­tis šios bu­vu­sios eu­ro­par­la­men­ta­rės, dir­bu­sios ES par­la­men­te tris ka­den­ci­jas, kan­di­da­tū­rą.

L. And­ri­kie­nė ne vie­nin­te­lė mo­te­ris mi­ni­ma kaip ga­li­ma kan­di­da­tė. Sklan­do ir Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rės prie ES Jo­vi­tos Ne­liup­šie­nės pa­var­dė. Mi­ni­mos so­cial­de­mok­ra­tės Ra­sa Bud­ber­gy­tė bei Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė. Bet sun­ku pa­ti­kė­ti, jog R. Kar­baus­kiui jos tiks, juk nė­ra „valstietės“.

Tą vi­są po­li­ti­nį tur­gų ga­lė­tų su­stab­dy­ti Pre­zi­den­tas, tu­rin­tis di­džiu­lį Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą. Ki­taip int­ri­gos nie­ka­da ne­si­baigs, Lie­tu­va vėl stip­riai vė­luos ir gau­si­me pa­čias ma­žiau­siai svar­bias pa­rei­gas, ku­rias užims ma­žiau­siai tam tin­ka­mas žmo­gus.