Silkė... be silkės

Silkė... be silkės

Reikės: ešeriukų, druskos, 9 proc. obuolių acto, svogūnų, juodųjų ir kvepiančiųjų pipirų, lauro lapelių, aliejaus.

Imame šviežių ešeriukų, nulupame jiems odelę. Ešeriukui peiliu, geriausiai su karbukais, įpjauname pagal galvą iki stuburo, nupjauname nugarėlės ploną juostelę kartu su viršutiniu peleku ir ,aišku, odele, aplink galvą iš vienos ir kitos pusės taip pat įpjauname odelę. Tuomet viršuje, ties galva, paimame už kampučių odelę, galima su peilio pagalba, prispaudus pirštu, ir gražiai nuneriame visą odą iki uodegos, o stipriau palenkę galvą ir ją truktelėję žemyn, ištrauksime kartu su ja ir visus ešeriuko vidurius. Įgudus visa tai trunka keletą sekundžių. Nereikia nei skusti, nei filiuoti, ypač tai patogu, kai ešeriukai yra maži.

Dabar jau galime gaminti. Sudedame nuplautus ešeriukus į dubenį, labai gausiai įdruskiname, druska turi būti iki viršaus. Palaikome apie valandą. Nuplauname. Dabar imame 9 proc. obuolių acto ir santykiu 0,5 su 1 litru vandens užpilame ešeriukus visiškai pilnai. Įdedame supjaustytus griežinėliais svogūnus, pipirus (juodus ir kvepiančius), lauro lapelių. Vėl palaikome apie valandą. Tada nupilame skystį (kai kas kažkiek jo palieka, pagal skonį, kaip sakoma). Tada ešeriukus su likusiais svogūnais ir prieskoniais užpilame aliejumi iki pat viršaus, kad ešeriukai „paskęstų“. Palaikome apie valandą (galima ir šaldytuve) ir skanaus!

Taip „silkė“ pagaminama iš ešerių greituoju būdu. Yra ir ilgesnis variantas, kai pasūdyti ešeriukai laikomi per naktį, paskui mirkomi apie valandą, po to žiūrima pagal skonį, ar dar nuplaunami, jei per sūrūs. Toliau procesas kaip aukščiau aprašyta. Vartoti galima gan ilgai, savaitę ir ilgiau, laikant žuvį paskendusią aliejuje ir, aišku, šaldytuve. Svarbu, kad būtų pagaminta su meile ir ,pageidautina, su žvejybos draugais.

Gražių šv. Kalėdų!