Naujausios
Kaip silkė „šarange varange“ pavirto
Atvirai pasakius, ryte ragaudama šį patiekalą, net pati užsimiršau – o kas gi ten įdėta, kad toks įdomus skonis? Kolegė žiūrėdama į patiekalo nuotrauką, nepatikliai pasitikslino: „Bene mėsos vyniotinius pradėjai gamint?“
O išties, nieko ypatingo. Net ir ne mano atradimas. Svarbu laiku „žurnalisto ausis“ ištempti ir išgirsti. Kad ir smagią gerą pamokėlę gomuriui pamaloninti.
Taigi, o buvo taip... Išėmiau iš šaldytuvo gabalėlį sviestuko (mėgstu „Saulutę“) idant suminkštėtų. Tuo metu smulkiai smulkiai susismulkinau krapų (negailėdama!). Krapus stropiai įmaišiau į sviestą.
Taipogi smulkiai smulkiai supjausčiau raugintą agurką.
Ant maistinės plėvelės ištiesiau gražią didelę silkės filė. Bukuoju peilio galu ją švelniai pamušiau, kad kiek įmanoma paviršius išsilygintų. Ant šio paviršiaus tepdama užklojau sviesto, prisodrinto krapukais, paklodėlę. O ant jos tolygiai pabarsčiau smulkiai smulkiai supjaustyto rauginto agurko.
Dabar – labai svarbu – visą šią paruoštukę ėmiau stropiai sukti į ritinėlį.
Dar svarbiau – tą ritinėlį standžiai įvyniojau į apačioje esančią maistinę plėvelę.
Štai, mes jau ir pasirengę keliauti į šaldytuvą. Visai nakčiai. Ir, pageidautina, ten, kur šalčiau (tik ne į šaldiklį).
Ryte nėriau į šaldytuvą, įvertinau, ar gerai ši „šarangė varangė“ atvėso ir atsargiai išvyniojau iš plėvelės. Dabar vėl dėmesio – ėmiau ploną aštrų peilį ir pjausčiau pasipuošusį priedais storutėlį ponios silkutės vyniotinį riekelėmis.
O po to.... HMMMM! Skanu buvo!
Tik persergėčiau. Aišku, geriau daryti ne iš vienos sikės filė – ką jau ten... Be to, geriau valgyti kolei sviestas, vyniotinį išėmus iš šaldytuvo, nesušilo. Ir kaip sakoma, kam su kuo patinka.
Gaminkite ir skanaus!