Atlaidai – kagėbistų galvos skausmas

Archyvo nuotr.
Kagėbistų 1985 m. sudaryta lentelė, kurioje matyti, kiek kurią dieną atlaiduose dalyvavo tikinčiųjų, kiek buvo kunigų, adoratorių, kiek suvažiavo automobilių
Ko­kių tik rep­re­si­jų ne­siim­da­vo so­vie­tų sau­gu­mas prieš Lie­tu­vos ti­kin­čiuo­sius! O žmo­nės, ku­rie ne­ver­tė kai­lio, iki ga­lo li­ko iš­ti­ki­mi Die­vui, sa­vo įsi­ti­ki­ni­mams ir pa­do­ru­mui. Pa­mal­dūs lie­tu­viai bu­vo ir so­viet­me­čiu, tik gal ne vi­si tai de­monst­ra­vo vie­šai. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį lan­ky­ti baž­ny­čią, ypač uži­man­tiems ko­kį po­stą, pra­ktiš­kai bu­vo neį­ma­no­ma. Ne­bent žmo­gus bū­tų me­tęs mėgs­ta­mą dar­bą ir at­si­dė­jęs tik re­li­gi­jai. So­vie­tai to­kius va­din­da­vo re­li­gi­niais fa­na­ti­kais.

Rau­do­na­sis vel­nias (8)

Ko­kių tik rep­re­si­jų ne­siim­da­vo so­vie­tų sau­gu­mas prieš Lie­tu­vos ti­kin­čiuo­sius! O žmo­nės, ku­rie ne­ver­tė kai­lio, iki ga­lo li­ko iš­ti­ki­mi Die­vui, sa­vo įsi­ti­ki­ni­mams ir pa­do­ru­mui. Pa­mal­dūs lie­tu­viai bu­vo ir so­viet­me­čiu, tik gal ne vi­si tai de­monst­ra­vo vie­šai. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį lan­ky­ti baž­ny­čią, ypač uži­man­tiems ko­kį po­stą, pra­ktiš­kai bu­vo neį­ma­no­ma. Ne­bent žmo­gus bū­tų me­tęs mėgs­ta­mą dar­bą ir at­si­dė­jęs tik re­li­gi­jai. So­vie­tai to­kius va­din­da­vo re­li­gi­niais fa­na­ti­kais.

Sau­gu­mie­čiai ir jų tal­ki­nin­kai uo­liai se­kė ti­kin­čiuo­sius: juos su­skai­čiuo­da­vo baž­ny­čio­se, ste­bė­da­vo, kiek tarp jų yra jau­ni­mo, kas iš paaug­lių ar vai­kų pa­tar­nau­ja šv. Mi­šioms, įra­ši­nė­jo ar ki­taip do­ku­men­ta­vo ku­ni­gų pa­moks­lus, ver­ba­vo bū­ti agen­tais ar va­di­na­mai­siais pa­ti­ki­mais as­me­ni­mis.

Kas­met lie­pos mė­ne­sį so­vie­tų sau­gu­mas ei­da­vo iš pro­to, mat pir­mą­jį de­šim­ta­die­nį pra­si­dė­da­vo Di­die­ji Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dai, skir­ti Šven­čiau­sia­jai Mer­ge­lei Ma­ri­jai. Ko­kių tik prie­mo­nių ne­siim­da­vo ka­gė­bis­tai, kaip be­si­steng­da­vo už­kirs­ti ke­lią į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją, so­viet­me­čiu Var­du­va va­di­na­mą, žmo­nių srau­to į at­lai­dus jie ne­su­ge­bė­da­vo su­stab­dy­ti, ko ge­ro, at­virkš­čiai – ti­kin­tie­ji į tą di­džiau­sią re­li­gi­nę šven­tę Že­mai­ti­jo­je plūs­te plūs­da­vo.

Iš vi­sų įvy­kių, nu­ti­ku­sių Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­duo­se, be­ne įsi­min­ti­niau­si bu­vo tie, ku­rie at­si­ti­ko 1981-ai­siais ir 1982-ai­siais me­tais. Juos so­vie­tų sau­gu­mas pri­si­mi­nė net 1983-iai­siais: „Var­du­vo­je kas­met ren­gia­mos re­li­gi­nės šven­tės, ku­rių me­tu or­ga­ni­zuo­ja­mos ma­si­nės ei­ty­nės ap­lan­kant kop­ly­čias, – prie­mo­nių pla­no įžan­gi­nė­je da­ly­je ra­šė KGB Plun­gės ra­jo­no sky­riaus vir­ši­nin­kas ma­jo­ras V. Jur­ko­nis. – 1981 ir 1982 me­tais to­kių ei­ty­nių prie­ky­je ėjo mer­gi­nos, ap­si­ren­gu­sios bur­žua­zi­nės Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vų rū­bais, už jų ėjo apie 60 ku­ni­gų, iš baž­ny­čios bu­vo iš­ne­ša­ma re­li­gi­nė at­ri­bu­ti­ka.“

Tam pa­čiam KGB ma­jo­rui V. Jur­ko­niui 1981 me­tų at­lai­duo­se ne­pa­ti­ko ir ki­ta „bur­žua­zi­nė at­ri­bu­ti­ka“. Slap­to­je tų me­tų pa­žy­mo­je tei­gia­ma: „Kiek­vie­ną die­ną apei­go­se da­ly­va­vo po ke­lis tūks­tan­čius ti­kin­čių­jų ir po ke­lias de­šim­tis ku­ni­gų. Ša­lia baž­ny­čios bu­vo par­da­vi­nė­ja­mi re­li­gi­niai at­ri­bu­tai, tarp jų bu­vo ir iš gip­so iš­lie­tų Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių Ge­di­mi­no, Vy­tau­to, Kęs­tu­čio po­rtre­tai, bu­vu­sios bur­žua­zi­nės Lie­tu­vos ženk­las Vy­tis ir Di­džio­sios Lie­tu­vos že­mė­la­pis, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tos Lie­tu­vos sie­nos nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­rų.

Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tuos ga­mi­nius par­da­vi­nė­ja 1930 m. gi­męs kau­niš­kis Vy­tau­tas Bu­kaus­kas, dir­ban­tis Kau­no šv. An­ta­no baž­ny­čios kiem­sar­giu... Tik­ri­nant V. Bu­kaus­ko as­mens do­ku­men­tus, pas jį ras­ti pen­ki an­ti­ta­ry­bi­nio ir na­cio­na­lis­ti­nio tu­ri­nio ei­lė­raš­čio „Kry­žių kal­nas“ eg­zemp­lio­riai, at­spaus­din­ti ma­ši­nė­le. Šiuos ei­lė­raš­čius jis, ma­tyt, at­si­ve­žė iš Kau­no ir pla­ti­no Var­du­vo­je, nors pa­ts sa­kė, kad juos paė­męs Var­du­vo­je iš ne­pa­žįs­ta­mos mo­ters ir jai su­mo­kė­jęs vie­ną rub­lį.“

O sa­vo vir­ši­nin­kams Vil­niu­je V. Jur­ko­nis pa­pil­do­mai dar pra­ne­šė, jog „par­ti­nių or­ga­nų pa­de­da­mi do­ku­men­ta­vo­me reak­cin­gai nu­si­tei­ku­sių ku­ni­gų ekst­re­mis­tų Sva­rins­ko ir Kau­nec­ko pa­sa­ky­tus an­ti­so­vie­ti­nius pa­moks­lus.“

Tais ir ki­tais me­tais iš vie­ti­nės KGB agen­tū­ros į at­lai­dus daž­niau­siai bu­vo „ko­man­di­ruo­ja­mi“ agen­tai „Va­sia“, „Šar­kis“, „Ska­re­lė“, „Pet­rov“, „Bu­tė­nas“, „Ga­ba­ri­tas“, „Vit­kus“, „Leo­nas“ ir ki­ti.

Ba­la ži­no dėl ko, ta­čiau 1984 me­tais KGB Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dams ski­ria be­ne pa­tį di­džiau­sią dė­me­sį. Prie­mo­nių, „kaip už­kirs­ti kle­ri­ka­li­nių ir na­cio­na­lis­ti­nių ele­men­tų ga­li­mus an­ti­vals­ty­bi­nius veiks­mus“, pla­ne, ku­rį pa­ren­gė KGB pa­pul­ki­nin­kis J. Ra­dze­vi­čius ir pul­ki­nin­kas E. Bal­ti­nas, o jį 1984 m. bir­že­lio 21 d. pa­tvir­ti­no LTSR sau­gu­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ge­ne­ro­las lei­te­nan­tas J. Pet­ke­vi­čius, nu­ma­ty­ta dau­gy­bė punk­tų, iš­dės­ty­tų net pen­kiuo­se ma­šin­raš­čio pus­la­piuo­se. Ten nu­ro­dy­ta sek­ti nu­teis­tų ku­ni­gų A. Sva­rins­ko, S. Tam­ke­vi­čiaus bend­ra­min­čius J. Kau­nec­ką, L. Ka­li­naus­ką, A. Jo­ku­baus­ką ir ki­tus „ku­ni­gus reak­cio­nie­rius, taip pat prie­šiš­kai nu­si­tei­ku­sias vie­nuo­les, eu­cha­ris­tus, ki­tus an­ti­vi­suo­me­ni­nius ele­men­tus“. Tiems tiks­lams pa­siek­ti bu­vo nu­ma­ty­ta pa­nau­do­ti ne tik ope­ra­ty­vi­nes ir tech­ni­nes prie­mo­nes, bet ir agen­tus iš dva­si­nin­ki­jos gre­tų – „Jo­ną“, „Bru­nių“, „Grau­lau­kį“, „Gon­din­gą“, „Man­tą“, iš vie­nuo­lių ir eu­cha­ris­tų – „Lai­mą“, „Ska­re­lę“, „Bi­čiu­lę“, „Mar­ga­ri­tą“, „Do­bi­lą“, „Ri­tą“, „Jur­gą“, „Jur­gi­tą“, „Jo­lę“, „Ro­ber­tą“, „Ju­ris­tą“ ir kt., iš „na­cio­na­lis­tų“ – „Pra­ną“, „Eg­lę“, „Ma­rių“ ir „Vi­kin­gą“. O tiems ku­ni­gams agen­tams, kaip an­tai „Bru­nius“, „Jo­nas“, „Grau­lau­kis“ ir ga­li­mas kan­di­da­tas bū­ti už­ver­buo­tas „GK“, tuo­met tu­rė­ju­siems au­to­ri­te­tą tarp Tel­šių vys­ku­pi­jos dva­si­nin­kų, duo­tos už­duo­tys, kad šie sa­vo au­to­ri­te­tu da­ry­tų įta­ką, jog Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­duo­se pa­moks­lus sa­ky­tų pa­tys lo­ja­liau­si val­džiai ku­ni­gai. Su Tel­šių vys­ku­pu A. Vai­čiu­mi, de­ka­nu K. Gaš­čiū­nu, Var­du­vos pa­ra­pi­jos kle­bo­nu ku­ni­gu L. Damb­raus­ku bei tos pa­čios baž­ny­čios ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku apie jų pa­rei­gą ir prie­mo­nes, už­ker­tan­čias ga­li­my­bes at­lai­duo­se „pa­si­reikš­ti ku­ni­gams ekst­re­mis­tams“, tu­rė­jo „griež­tai“ pa­si­kal­bė­ti ne tik vil­niš­kis re­li­gi­jų rei­ka­lų tar­ny­bos įga­lio­ti­nis, bet ir Plun­gės ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Vi­si Lie­tu­vos mies­tų ir ra­jo­nų KGB sky­riai kar­tu su vals­ty­bi­ne au­to­mo­bi­lių ins­pek­ci­ja tu­rė­jo kont­ro­liuo­ti, kad at­lai­dų die­no­mis tu­riz­mo ir eks­kur­si­jų biu­rai į Plun­gės, Ma­žei­kių ir Tel­šių ra­jo­nus ne­reng­tų eks­kur­si­jų, o au­tot­rans­por­to įmo­nės neiš­nuo­mo­tų au­to­bu­sų ke­lio­nėms į mi­nė­tas te­ri­to­ri­jas. Nuo bir­že­lio 30-osios iki lie­pos 9-osios Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­duo­se tu­rė­jo dirb­ti spe­cia­lio­ji KGB sep­tin­to­jo sky­riaus pa­rei­gū­nų gru­pė, be to, po še­šis par­ti­nius ir kom­jau­ni­mo ak­ty­vis­tus nu­sta­ty­to­mis die­no­mis į at­lai­dus tu­rė­jo pa­siųs­ti ne tik Plun­gės, bet ir Ak­me­nės, Skuo­do, Ma­žei­kių, Tel­šių, Kre­tin­gos, Ši­la­lės ra­jo­nai. Var­du­vo­je tu­rė­jo bu­dė­ti ir iš­var­din­tų ra­jo­nų KGB sky­rių at­sto­vų. KGB Tel­šių sky­riui bu­vo liep­ta ste­bė­ti, kad „ne­bū­tų ne­ga­ty­vių veiks­nių“ ant Al­ko, ar­ba Pa­nų, kal­no, kur anks­ty­ves­niais me­tais bū­da­vo eu­cha­ris­tų suei­gų, kur bū­da­vo sta­to­mi kry­žiai.

Kad at­lai­duo­se ne­kil­tų „ne­ga­ty­vių ap­raiš­kų, ir kad bū­tų pa­lai­ko­ma vie­šo­ji tvar­ka“ Var­du­vo­je ir ap­link ją bu­dė­jo dau­gy­bė mi­li­ci­jos, au­toins­pek­ci­jos dar­buo­to­jų, drau­go­vi­nin­kų, bu­vo įsteig­ti pa­pil­do­mi ke­tu­ri kil­no­ja­mie­ji au­toins­pek­ci­jos po­stai. Vi­siems veiks­mams koor­di­nuo­ti sau­gu­mas mies­te­ly­je įkū­rė Lie­tu­vos KGB dar­buo­to­jų ope­ra­ty­vi­nę gru­pę, ku­riai va­do­va­vo KGB ma­jo­ras V. Jur­ko­nis ir KGB penk­to­sios val­dy­bos tre­čio­jo sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas ma­jo­ras Bau­bo­nis, taip pat mi­li­ci­jos pa­pul­ki­nin­kis Vi­ži­nis.

Dar ge­ro­kai iki tų me­tų at­lai­dų plun­giš­kiai sau­gu­mie­čiai bu­vo nu­ma­tę Var­du­vo­je už­ver­buo­ti ke­lis nau­jus KGB agen­tus ir tu­rė­ti nau­jų pa­ti­ki­mų as­me­nų, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ti šni­pi­nė­ti ku­ni­gus, už­ra­šy­ti jų pa­moks­lus, ste­bė­ti, kaip el­gia­si ir kuo už­sii­ma su­si­rin­kę mal­di­nin­kai.

Po vi­sų šven­čių KGB ma­jo­ras V. Jur­ko­nis ata­skai­to­je kuk­liai už­si­mi­nė: „At­lai­dų me­tu do­ku­men­tuo­ti kai ku­rių ku­ni­gų šmei­ži­kiš­ki, ideo­lo­giš­kai kenks­min­gi pa­moks­lai, apie tai ži­no­ma kar­tu su mu­mis dir­bu­siam penk­to­sios tar­ny­bos tre­čia­jam sky­riui.“

Iš pa­skelb­tų ata­skai­tų ga­li­ma spręs­ti, kad 1984 me­tais KGB Plun­gės ra­jo­no sky­rių „pri­bloš­kė“ ne tiek mi­nė­tie­ji Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dai, kiek sau­gu­mui vi­sai ne­ti­kė­tai to­je pat Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je su­reng­tos ki­tos ti­kin­čių­jų ei­ty­nės. Štai ką tuo rei­ka­lu pra­ne­ša KGB ma­jo­ras V. Jur­ko­nis:„Pir­mą kar­tą, 1984 m. rug­sė­jo 16 d., re­li­gi­nės šven­tės „Kry­žiaus išaukš­ti­ni­mas“ me­tu Var­du­vo­je bu­vo su­reng­tos ei­ty­nės – kop­ly­čių lan­ky­mas, ta­čiau to ren­gi­nio ini­cia­to­rių ne­pa­vy­ko išaiš­kin­ti. Jei šie­met ei­ty­nė­se da­ly­va­vo apie 70 se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, rei­kia ma­ny­ti, jog ki­tais me­tais jų skai­čius išaugs. Ka­dan­gi ši šven­tė vy­ko tuoj po ti­tu­li­nių Ši­lu­vos at­lai­dų, ga­li­ma ma­ny­ti, kad mi­nė­tą­sias ei­ty­nes ins­pi­ra­vo ku­ni­gai ekst­re­mis­tai, to­dėl ga­li­ma teig­ti, kad to­kia pat šven­tė bus su­reng­ta ir ki­tą­met.“

To­je pat ata­skai­to­je pa­mi­ni­ma ir tai, kad „dva­si­nin­kai ekst­re­mis­tai“ sa­vaip pa­nau­do­jo ir šven­to­jo Ka­zi­mie­ro 500 me­tų mir­ties me­ti­nes. „Gau­ta duo­me­nų, kad Plun­gės de­ka­nas Gaš­čiū­nas ta pro­ga vai­kams (dviem au­to­bu­sais) su­ren­gė eks­kur­si­ją į Vil­nių. Mes iš­siaiš­ki­no­me, iš kur gau­ti au­to­bu­sai, nu­sta­ty­ti ir kai ku­rie tos eks­kur­si­jos da­ly­viai, apie tai in­for­muo­tas LKP Plun­gės ra­jo­no ko­mi­te­to pir­ma­sis sek­re­to­rius.“

1985-ie­ji iš­si­ski­ria so­vie­tų sau­gu­mo skel­bia­ma sta­tis­ti­ka. Pra­ne­ši­me apie tų me­tų at­lai­dus pa­žy­mė­jęs, kad „per aš­tuo­nias die­nas bu­vo per­skai­ty­ti net 56 re­li­gi­nio tu­ri­nio pa­moks­lai, iš­sky­rus vie­ną ideo­lo­giš­kai kenks­min­gą pa­moks­lą, ku­rį pa­sa­kė ku­ni­gas reak­cio­nie­rius R. Pu­zo­nas“, KGB pa­pul­ki­nin­kis R. Gu­das smul­kiai iša­na­li­za­vo mal­di­nin­kų lan­ko­mu­mą per at­lai­dus. Tuo tiks­lu su­da­rė net len­te­lę, ku­rio­je ma­ty­ti, kiek ku­rią at­lai­dų die­ną bu­vo su­si­rin­ku­sių ti­kin­čių­jų, ku­ni­gų, ado­ra­to­rių, kiek su­va­žia­vo as­me­ni­nių ir val­diš­kų au­to­mo­bi­lių. Sau­gu­mo pa­pul­ki­nin­kis pra­ne­ša: „Pa­ly­gin­ti su1984 me­tais, šio­je re­li­gi­nė­je šven­tė­je da­ly­va­vo 7,4 tūkst. žmo­nių dau­giau.“ Len­te­lė­je ma­ty­ti, kad dau­giau­siai mal­di­nin­kų į at­lai­dus su­si­rin­ko lie­pos 17-ąją – net 18 tūks­tan­čių. O iš vi­so per aš­tuo­nias at­lai­dų die­nas šven­tė­je da­ly­va­vo 30100 ti­kin­čių­jų, 210 ku­ni­gų, 682 ado­ra­to­riai. Sau­gu­mie­čių už­re­gist­ruo­tas ir re­kor­di­nis leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių skai­čius – net 6330. Sau­gu­mie­tis taip pat pa­ste­bi, jog į Var­du­vą mal­di­nin­kus iš Kre­tin­gos ir Vil­niaus ve­žė du au­to­bu­sai. Pa­gal jų vals­ty­bi­nius nu­me­rius bu­vo iš­siaiš­kin­ta, kam jie pri­klau­so ir kas juos vai­ra­vo. Va­di­na­si, po at­lai­dų kaž­kas bu­vo nu­baus­tas.

Ka­gė­bis­tus do­mi­no ir ki­ti da­ly­kai. Pa­si­ro­do, jie suuo­dė, kad at­lai­duo­se, be ki­tų, da­ly­va­vo ir bu­vęs Tel­šių vys­ku­po bend­ra­kur­sis ku­ni­gas A. Dumb­liaus­kas iš Ka­ra­gan­dos, su ku­riuo bu­vo gru­pė as­me­nų, dau­giau­sia vo­kie­čių tau­ty­bės. At­lai­duo­se sve­čia­vo­si ir ku­ni­gas S. Jur­čys iš Du­šam­bės, taip pat ke­lios gru­pės žmo­nių iš Lat­vi­jos.

Sau­gu­mas se­kė ir lai­do­tu­vių da­ly­vius. Pa­si­ro­do, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dų me­tu mi­rė ku­ni­gas Pet­ras Lyg­nu­ga­ris. KGB duo­me­ni­mis jo lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo „apie 40 ku­ni­gų, vys­ku­pas Vai­čius ir di­džiu­lė mi­nia ti­kin­čių­jų“.

Di­die­siems Že­mai­čių Kal­va­ri­jos at­lai­dams sau­gu­mas ro­dė dė­me­sį kas­met. Kas­met bu­vo tvir­ti­na­mi ku­ni­gų, ti­kin­čių­jų ste­bė­ji­mo ir se­ki­mo pla­nai, ren­gia­mos spe­cia­lio­sios prie­mo­nės, ver­buo­ja­mi nau­ji agen­tai ir pa­ti­ki­mi as­me­nys. An­tai 1987-ųjų at­lai­dams, be ki­tų, bu­vo nu­ma­ty­ta pa­reng­ti agen­tų, gy­ve­nan­čių pa­čio­je Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je. Prie­mo­nių pla­ne KGB Plun­gės ra­jo­no sky­riaus vir­ši­nin­kas pa­pul­ki­nin­kis V. Jur­ko­nis įvar­di­ja ir to­kią už­duo­tį: „Kad bū­tų su­stip­rin­tos agen­tų po­zi­ci­jos Var­du­vo­je, to­liau ste­bė­ti ir tik­rin­ti ver­ba­vi­mo kan­di­da­tą Š. A. S., taip pat ste­bė­ti ry­šių sky­riaus dar­buo­to­ją, pa­ruoš­ti konk­re­čias už­duo­tis agen­tams „Jo­nas“, „Ma­ni­ja“, gy­ve­nan­tiems Var­du­vo­je.“

Tais, 1987-ai­siais, dar la­biau suak­ty­vė­jo sau­gu­mas, mat bu­vo šven­čia­mas 600 me­tų Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios ju­bi­lie­jus. Vėl bu­vo kur­pia­mas pla­nas, pa­na­šus į pa­reng­tą 1984-ai­siais. Sek­ti, fo­tog­ra­fuo­ti, įra­ši­nė­ti ku­ni­gų pa­moks­lus, klau­sy­tis dva­si­nin­kų pa­šne­ke­sių, re­gist­ruo­ti, kas at­vyks­ta į at­lai­dus, ste­bė­ti, ką žmo­nės par­da­vi­nė­ja šven­to­riu­je ir mies­te­lio gat­vė­se – toks es­mi­nis sau­gu­mie­čių dar­bas bu­vo at­lai­duo­se. Ka­gė­bis­tai ta­da fik­sa­vo, jog per aš­tuo­nias at­lai­dų die­nas bu­vo per­skai­ty­ti net 63 pa­moks­lai. Juo­se at­seit dau­giau­siai „nei­gia­mai prieš so­vie­tų san­tvar­ką pa­si­sa­kė“ Lau­ku­vos kle­bo­nas Jo­nas Pa­kal­niš­kis, Šiau­lių baž­ny­čios ku­ni­gas Ka­zi­mie­ras Gra­žu­lis ir Skaud­vi­lės kle­bo­nas Jo­nas Kau­nec­kas. Pas­ta­ro­jo pa­moks­lai prie 10-osios ir 17-osios kop­ly­čių bu­vę „pa­ly­dė­ti in­ten­sy­viais ti­kin­čių­jų plo­ji­mais“. Vi­sų tų ku­ni­gų pa­moks­lai „už­ra­šy­ti į mag­ne­to­fo­no juos­tą ir bu­vo do­ku­men­tuo­ti“.

Bet la­biau­siai 1987-ųjų at­lai­duo­se sau­gu­mui ne­pa­ti­ko „an­ti­so­vie­ti­nė prie­mo­nė“, ku­rią KGB pul­ki­nin­kas A. Na­ru­še­vi­čius taip api­bū­di­no: „Ti­tu­li­nių at­lai­dų me­tu (iš­sky­rus pir­mą­ją ir pa­sku­ti­nę šven­čių die­nas) neat­pa­žin­ti vy­ras ir mo­te­ris, abu pa­gy­ve­nę (juos nu­fo­tog­ra­fa­vo 7-oji tar­ny­ba), rin­ko pa­ra­šus po pa­reiš­ki­mu, ad­re­suo­tu TSKP CK ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui. Pa­reiš­ki­me pra­šo­ma ti­kin­tie­siems su­grą­žin­ti Klai­pė­dos baž­ny­čią, ku­ri da­bar nau­do­ja­ma kaip Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės fil­har­mo­ni­jos kon­cer­tų sa­lė.“

(Bus dau­giau)

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.