Žmonėms vėl grasina asfaltbetonio baubas

Žmonėms vėl grasina asfaltbetonio baubas

Žmonėms vėl grasina asfaltbetonio baubas

Aukštelkų seniūnijos (Radviliškio rajonas) gyventojus vėl kausto nerimas. Žmonės baiminasi, jog asfaltbetonio gamybos liniją Gražionių kaime ketinantis statyti radviliškietis verslininkas ne tik sudrums jų ramų gyvenimą – bus teršiama aplinka, gali nukentėti ir jų sveikata.

Prieš kelerius metus seniūnijos gyventojams pavyko laimėti mūšį prieš panašias verslininkų užmačias asfaltbetonio gamyklą statyti Kaulinių kaime.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Kaime ketina gaminti asfaltbetonį

Aukštelkų seniūnijos gyventojai ir vėl negali ramiai miegoti. Prieš kelerius metus jiems pavyko suremti pečius ir pasiekti, kad Kaulinių kaime nebūtų statoma didžiulė asfaltbetonio gamykla.

Dabar toks pat nerimas kankina Gražionių kaimo žmones, nors šįkart kaime planuojama statyti asfaltbetonio gamybos linija ir būtų mažesnio pajėgumo.

Gražioniečiai sužinojo, jog gaminti asfaltbetonį ketina jų kaime grūdų saugyklas ir džiovyklas turintis įmonės „Fasma“ savininkas Sigitas Krivickas.

Asfaltbetonio gamybos liniją vienas stambiausių rajono verslininkų planuoja statyti šio elevatoriaus pašonėje.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento parengtoje atrankos išvadoje dėl planuojamos betono bitumo mišinių gamybos technologinės linijos įrengimo teigiama, jog esamoje gamybinėje įmonės teritorijoje planuojama per metus pagaminti iki 10 tūkstančių tonų asfaltbetonio.

Gražioniečius suglumino tai, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, jog tokiai gamybai neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas. Be jo žmonės nežino, kiek gali jiems pakenkti kaime atsiradusi asfaltbetonio gamybos linija.

Pažadas: sutvarkys 10 metrų kaimo kelių

Kad galėtų sužinoti platesnio rato žmonių nuomonę, kaimo bendruomenės „Aukštoji alka“ pirmininkas Algirdas Petrauskas pakvietė aukštelkiškius į susitikimą su verslininku S. Krivicku.

Rajone ir už jo ribų žinomas verslininkas asfaltbetonio gamybą susitikime piešė šviesiom spalvom.

S. Krivickas tikino gyventojus: ši ūkinė veikla jam reikalinga labai trumpam laikui – tik tol, kol jis išsiasfaltuos kelius, vedančius į jo įmonę.

Grūdų džiovinimu, sandėliavimu, įvairių kruopų gamyba užsiimančios įmonės savininkas kelis kartus pakartojo: kai tik keliai bus sutvarkyti, asfaltbetonio gamybos linijos bus išmontuotos.

S. Krivicko aiškinimu, tokio jo sprendimo aritmetika paprasta – pats gamindamas asfaltbetonį, jis sutaupytų 900 tūkstančių litų, o pirkdamas jį iš kitur, tiek pat prarastų.

Kaip kompensaciją kaimui, jis žadėjo sutvarkyti ir šiek tiek ("gal 10 metrų, gal daugiau") seniūnijos kelių.

„Galiu patikinti, jog mes, dirbdami nepilnu pajėgumu, ne po 8 valandas per dieną, užtruksime daugiausia 4 mėnesius. Tiek jums tektų pakentėti“, – sakė verslininkas, vietos gyventojams žadėdamas naujų darbo vietų bei neblogų atlyginimų.

Tačiau aukštelkiškių neįtikino verslininko žodžiai – bendruomenė pareikalavo, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Gražioniečiai sakė, jog padidėjęs sunkiasvorių mašinų srautas tik dar labiau sugadins kaimo kelius, o jiems teks kvėpuoti kenksmingomis dulkėmis.

Jie siūlė verslininkui asfaltbetonį gaminti už kaimo ir ne vyraujančių vakarų vėjų pusėje.

„Grūdai ir asfaltbetonio gamyba – nesuderinami“

Ar iš tiesų aukštelkiškiams reikėtų pakentėti 4 mėnesius?

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento parengtoje atrankos išvadoje nei apie tokius, nei apie kitus terminus net neužsimenama.

Kai apie juos „Šiaulių kraštas“ pasiteiravo departamento specialistų, Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Rukevičius redakciją informavo, jog S. Krivicko planuojami statyti įrenginiai veiktų šiltuoju metų laikotarpiu, o numatomas įrenginio eksploatacijos laikas – 2-4 šiltieji sezonai.

Apie įrenginių išmontavimą pasibaigus šiam terminui, nepasakyta.

S. Rukevičius patvirtino, jog artimiausias gyvenamasis namas stovi 150 metrų nuo įmonės ribos ir 240 metrų nuo planuojamos veiklos.

Ar galima asfaltbetonio gamyba, jei į sanitarinę zoną patenka gyvenamųjų namų? – „Šiaulių kraštas“ pasiteiravo Šiaulių visuomenės sveikatos centro Radviliškio skyriaus vedėjos Loretos Stirblienės.

Pasak vedėjos, asfaltbetonio gamybai, nepriklausomai nuo jos apimčių, yra numatyta 300 metrų sanitarinė zona, į kurią negali įeiti gyvenamieji namai.

„Jei jų ten yra, pats veiklos organizatorius turės kreiptis į licenzijuotą įmonę, kad ši parengtų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinama biologinė, cheminė, fizinė tarša. Jei yra nustatoma, kad tarša nekenks gyvenamajai aplinkai, yra galimybė sanitarines zonas sumažinti. Tai priklauso nuo taršos sklaidos ir turi būti paremta skaičiavimais“, – sakė L. Stirblienė.

Pasak L. Stirblienės, elevatoriaus veikla ir asfaltbetonio gamyba yra nesuderinami dalykai – ten, kur gaminamas maistas, gali būti vykdoma tik su maisto gamyba susijusi veikla.

Todėl L. Stirblienė neįsivaizduoja, kaip S. Krivickas galėtų šalia elevatoriaus pradėti asfaltbetonio gamybą.

Didelis visuomenės pasipriešinimas prieš kelerius metus užtvėrė kelią asfaltbetonio gamybai Radviliškio miesto ribose, vėliau – tos pačios Aukštelkų seniūnijos Kaulinių kaime.

Gražionių kaimo žmonės tikisi, jog apsiginti pavyks ir šįkart.

Autorės nuotr.

BALSAVIMAS: Dauguma kaimo bendruomenės „Aukštelkų alka“ narių buvo už tai, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

ŽINOJIMAS: Kaimo bendruomenės „Aukštoji alka“ pirmininkas Algirdas Petrauskas (kairėje) verslininką Sigitą Krivicką mėgino įtikinti, jog seniūnijos gyventojai nori žinoti specialistų išvadas, ar asfaltbetonio gamyba kaime nekenks jų sveikatai.

PLANAI: Gražionių kaime veikiančios „Fasmos“ elevatoriaus pašonėje ketinama gaminti bitumą, nors tai – nesuderinama veikla.

NUOMONĖ I: Aukštelkų kaimo senbuvis Stanislovas Gavėnas: „Netikiu, kad tokios lėšos būtų investuojamos dėl kelių mėnesių veiklos“.

NUOMONĖ II: Aukštelkų ūkininkas Kęstutis Savickas: „Neįsileiskim monstro į savo kaimą. Įsileisim, kentės mūsų vaikai ir anūkai“.