
Naujausios
Žemės vertė priklauso ir nuo kaimynų
Kelmės rajone, Šaukėnų seniūnijos Laikšių kaime, įsikūrusios UAB „Šilo Pavėžupis“ direktorius Arvydas Jucius nustebo, kai paaiškėjo, jog šiemet už valstybinės žemės, kuri yra po tvenkiniais, nuomą reikia sumokėti 37 754 eurus. Mokestis padidėjo daugiau kaip penkis kartus. Su panašia situacija susidūrė ir bendrovė „Tytuvėnų durpės“, kuriai valstybės žemės nuoma pabrango daugiau kaip dvigubai.
Taip atsitiko todėl, kad šiose vietovėse kažkas brangiai pardavė žemės sklypus. Remdamasi šiais sandoriais, valstybės įmonė Registrų centras padidino žemės vertę. Atitinkamai didėjo ir nuomos mokestis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tvenkiniuose javai neauga
Laikšių kaime įsikūrusi „Šilo Pavėžupio“ bendrovė iš valstybės nuomojasi 944 hektarus žemės. Ji išdėstyta trylikoje sklypų. Vienų nuoma 9–25 metams, kitų 4–3 metų laikotarpiui.
Šioje žemėje iškasti tvenkiniai, dalyje plotų stovi bendrovės pastatai. Anksčiau šioje vietoje buvo „Šilo Pavėžupio“ žuvininkystės ūkis. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tvenkiniai privatizuoti. Tačiau žemė po jais priklauso valstybei. Todėl bendrovė kasmet privalo sumokėti valstybės žemės nuomos mokestį.
„Ištiko šokas, kai sužinojau, jog šiemet už žemės nuomą reikės mokėti 37 754 eurus. Tai vidutinis bendrovės metų pelnas, – redakcijai pasakojo UAB „Šilo Pavėžupis“ direktorius Arvydas Jucius. – Anksčiau mokėdavome apie septynis tūkstančius. Nuoma pabrango daugiau kaip penkis kartus.“
Direktorius bandė aiškintis, kodėl taip smarkiai padidėjo žemės nuomos mokestis. Sužinojo, jog valstybės įmonė Registrų centras kas treji metai perskaičiuoja žemės vertę rinkos kainomis. Remiasi tose vietovėse įvykusiais sandoriais. Laikšėse, kur yra bendrovės „Šilo Pavėžupis“ tvenkiniai, kažkas labai brangiai pardavė žemės sklypus. Todėl ir valstybės žemės vertė gerokai šoktelėjo.
UAB „Šilo Pavėžupis“ direktorius stebisi, jog nustatant žemės vertę neatsižvelgiama nei į jos našumą, nei kas joje yra. „Bendrovės tvenkiniai iškasti durpynuose. Tvenkiniuose javai neauga. Mes nedeklaruojame pasėlių ir negauname išmokų.“
Panašias emocijas patyrė ir „Tytuvėnų durpių“ bendrovės direktorius Alfredas Asminavičius. Jau ir taip dėl lietingų orų durpių pramonei nepalankius metus vainikavo dvigubai padidėjęs valstybės žemės nuomos mokestis. Vietoj ankstesniais metais mokėtų nepilnų penkių tūkstančių eurų šiemet pareikalauta vienuolikos tūkstančių.
A. Juciaus nuomone, Registrų centras turėtų keisti žemės vertės nustatymo metodiką arba į kiekvieną sklypą pažvelgti atidžiau, pasigilinti, koks žemės našumo balas, kokia veikla joje vykdoma. Dirbama žemė nuolat brangsta. Anksčiau ūkininkai už hektarą mokėdavo 10 – 15 tūkstančių litų, dabar – po 5 – 6 tūkstančius eurų. Jeigu taip sparčiai kils ir žemės po tvenkiniais arba durpynų vertė, verslas gali žlugti.
Taryba sumažino mokestį
„Šilo Pavėžupio“ ir „Tytuvėnų durpių“ bendrovių direktoriai kreipėsi į Kelmės rajono tarybą, kad būtų sumažintas žemės nuomos mokestis. Tarybos nariai apie tai diskutavo komitetų posėdžiuose, netrūko diskusijų ir rajono Tarybos posėdyje. Nuomonės skyrėsi. Tačiau balsų dauguma UAB „Šilo Pavėžupis“ buvo pritaikyta 80 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio nuolaida. Mokesčio dydis paliktas toks pat, koks buvo pernai – 7 471,78 euro.
Dar septynių procentų nuolaida pritaikyta už tai, kad bendrovė remia sporto klubus. 2000 eurų parėmė tinklinio klubą „Rūta“ ir 4000 eurų Kelmės automobilių sporto klubą. Lengvatas už paramą sportui ir kultūrai 2014 metais nusprendė skirti rajono Taryba.
Taigi, vietoj 37 745 eurų „Šilo Pavėžupio“ bendrovei reikės mokėti 4908 eurus už valstybės žemės nuomą.
Dėl lengvatos suteikimo UAB „Tytuvėnų durpės“ buvo parengti du sprendimo projektai. Viename numatyta bendrovei taikyti 56 procentų žemės nuomos mokesčio lengvatą, kitame – visiškai atleisti nuo žemės nuomos mokesčio.
Kadangi posėdyje dalyvavo pats bendrovės direktorius A. Asminavičius, jis paaiškino situaciją bendrovėje. Dėl lietingų orų durpes rinkti buvo įmanoma tik porą mėnesių. Žaliavos užteks tik iki Naujųjų metų. Bendrovė jau dabar turi 55 tūkstančius eurų nuostolio. Iki metų pabaigos nuostolis dar padidės.
Tarybos nariai balsavo už tai, kad bendrovė būtų atleista nuo mokesčio už žemės nuomą.
Priimdami sprendimus dėl šių bendrovių Tarybos nariai paskaičiavo, jog savivaldybės biudžetas dėl to labai nenukentės, nes pajamos iš valstybinės žemės nuomos ir buvo planuotos tokios pat kaip pernai. Be to, pajamų, gaunamų iš valstybės žemės nuomos, planas jau įvykdytas. O žemės mokesčio planas šiemet viršytas.
Tačiau dėl žemės vertės nustatymo kazusų nuspręsta kreiptis į Seimą. Žemės vertės skaičiavimo metodika turėtų būti pakeista.
Žemės vertinimas – masinis
VĮ Registrų centro atstovės spaudai Kristinos PETROŠIENĖS komentaras:
Žemės vidutinės rinkos vertės (toliau – VRV), naudojamos žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, nustatomos vadovaujantis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės. Tokias nuomos sutartis tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius savo įsakymu.
VRV apskaičiuojamos pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu (pavyzdžiui, imant 1-3 metus) parduotų žemės sklypų kainas, naudojant duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, ir viešai skelbiamus pagalbinius duomenis (pvz., elektros linijų apsaugos zonos, užstatymo intensyvumas ir pan.).
Taigi, žemė yra įvertinama pagal notariškai patvirtintų žemės pirkimo–pardavimo rinkos sandorių, įvykusių tam tikroje vertinamoje teritorijoje, kainas, ir atliekant žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę.
Registrų centro sukurta metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais, taikant vieningas ir kompiuterizuotas statistinės analizės bei vertinimo procedūras įvertinti didelį kiekį turto objektų. Dėl šių savybių, taip pat nedidelių kaštų ir atitikimo bendriesiems socialinio teisingumo, skaidrumo bei gero administravimo principams, masinio vertinimo būdas taikomas mokesčiams nustatyti ir kitoms valstybės reikmėms daugelyje valstybių. Lietuvoje Registrų centras masinį vertinimą atlieka jau daugiau kaip dešimtmetį.
Laisvos pasiūlos ir paklausos sąlygomis žemės pardavimo kainos rodo parduodančiosios pusės sutikimą už sutartą kainą parduoti, o perkančiosios pusės sutikimą mokėti tokią kainą prie esamų žemės rinkos aplinkybių, individualių sklypo charakteristikų, vietos sąlygų, todėl maksimaliai išreiškia objektyvų turto vertingumą.
Kasmet atliekant masinį žemės vertinimą, tokiai analizei naudojami naujausi (aktualūs) žemės rinkos duomenys, kai gali būti fiksuojamas rinkos kainų augimas, ir tuomet, suprantama, nustatomos aukštesnės žemės VRV.
Nustatant žemės vertes, egzistuoja ir tam tikri ypatumai. Pavyzdžiui, panaikinus žemės naudojimo tvenkinių žuvininkystės ūkiams pobūdį, nebeliko galimybės šios grupės žemės vertinti pagal atskirą vertinimo modelį, todėl 2015 metais buvo nustatytos ženkliai didesnės tokios žemės vidutinės rinkos vertės.
Peržiūrėjus Kelmės rajono atitinkamos verčių zonos žemės ūkio paskirties žemės vieno hektaro vidutines rinkos vertes, per praėjusius trejus metus (t.y. 2015-2017 m.), matomas vertės augimas nuo 1124 eurų už hektarą 2015 metų pradžioje, 1485 eurų už hektarą 2016 metų pradžioje iki 1728 eurų už hektarą kaina 2017 metų pradžioje.
Bendra išvada – nuo 2015 iki 2017 m. Registrų centras fiksuoja nuoseklų, padėtį žemės rinkoje atitinkantį žemės vertės didėjimą. Dėl to, tikėtina, galėjo išaugti ir nuomos mokesčio dydis.
Autorės nuotr.
„Tytuvėnų durpių“ bendrovės direktorius Alfredas Asminavičius džiaugiasi, kad rajono Taryba šiemet atleido nuo žemės nuomos mokesčio. Tačiau nežinia, kas bus kitąmet.
Žemė po „Šilo Pavėžupio“ bendrovės tvenkiniais – valstybinė. Penkis kartus padidėjusi jos nuomos kaina neramina bendrovės savininkus. Šiemet padaryta nuolaida. Kitąmet žemės vertė nebus sumažinta. Tad ir nuomos mokestis vėl bus didelis. Nuolaida priklausys nuo valdžios malonės.