Žemdirbiui labiausiai rūpi žemė

Žemdirbiui labiausiai rūpi žemė

Žemdirbiui labiausiai rūpi žemė

Šiaulių rajono savivaldybės salėje su žemdirbiais susitikusi žemės ūkio ministro Virgilijaus Juknos komanda atsakė į daugelį jų klausimų, paaiškino savo užmojus.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Pateikė įstatymo projektą

Daugelį jaudina tai, kad po ateinančių metų balandžio įstatymu leidžiama žemę pirkti užsieniečiams.

Susitikime su žemdirbiais Gintarė Tumalavičienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, teigė, kad dabar, nepažeidžiant įsipareigojimų, svarbu yra numatyti saugiklius ir šalies ūkininkams sudaryti prioritetus.

Ministerija yra už tai, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama būtent šalies žemdirbių ir – žemės ūkio veiklai.

Ministerija pateikė įstatymo projektą, reglamentuojantį naujas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo taisykles. G. Tumalavičienė mano, kad šis įstatymo projektas artimiausiomis savaitėms atsidurs Seime svarstyti.

Pirmiausiai stengiamasi, kad įstatymu leidžiamus 500 hektarų galėtų įsigyti asmenys ir su juo susijusios bendrovės, kuriose jis turi ne mažiau kaip 50 procentų akcijų, suteikiančių teisę priiminėti sprendimus.

Apleistų žemių Lietuvoje neturėtų likti.

Įsiklausydama į žemdirbių nuomonę, kad žemės vertė turėtų būti skaičiuojama ne nuo rinkos vertės, bet nuo našumo balo, ministerijoje sudaryta darbo grupė, tai apsvarsčiusi, šią nuomonę perdavė Vyriausybei ir Seimui.

Reikia kitokios nuostatos

O ko tikėtis trijų hektarų žemės savininkams? To G. Tumalavičienės paklausė Vitoldas Pranas Zovė, Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas.

G. Tumalavičienė susirinkusiesiems priminė, kad trijų hektarų parama buvo suteikiama asmeniškai naudoti tiems žmonėms, kurie atitiko tam tikrus reikalavimus.

Ši asmeninio ūkio žemė gali būti mažesne kaina išnuomojama arba parduodama tam asmeniui, kuriam ji buvo suteikta. Jeigu ji nėra naudojama, Nacionalinės žemės tarnybos pareiga tai patikrinti ir imtis priemonių, kad žemės naudojimo sutartis būtų nutraukta. Tik tai atlikus, naudojimo sutartys gali būti sudaromos su ūkininkais ar kitais žmonėmis, kurie galėtų deklaruoti tą žemę.

Arūnas Grubliauskis, Ginkūnų agrofirmos vadovas, priekaištavo, kad agrofirma jau trejus metus negali nusipirkti prie fermos esančios žemės, nors sklypas suformuotas. Jos hektaras kainuojąs apie 25 tūkstančius litų. Ši kaina – lengvatinėmis sąlygomis.

A. Grubliauskio nuomone, dėl žemės prie fermų turėtų būti kitokia tvarka.

Dėmesys gyvulininkystei

Saulius Jasius,  ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius, kalbėjęs apie melioraciją, siūlė iškylančias problemas spręsti drauge su kaimynystėje esančios žemės savininkais.

Yra sutinkama su ūkininkų siūlymu skirti ilgesnį terminą melioracijos grioviams šienauti – nuo birželio 20-osios iki spalio 20 dienos. S. Jasius tikino, kad sudarant naują programinį laikotarpį, ši pastaba tikrai bus įvertinta. Bet šiuos metus dar teks išgyventi įprastai, nes senasis terminas yra patvirtintas Europos Sąjungos kaimo plėtros plane.

Siekiama, kad daugiau būtų investuojama į gyvulininkystę, patiems apsirūpinant mėsos produktais. Ir Vyriausybėje, ir Seime artėjant Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos svarstymui, siūloma, kad, statant fermas, detaliųjų planų visai nebereikėtų. Pakaktų supaprastinto plano, kurio pagrindu statinys būtų „pririšamas“ prie tos žemės.

Susirinkime minėta, kad dyzelino be akcizo ypač trūksta gyvulininkystės ūkiams. Ir ministerijos klerkai mano, kad jiems šio dyzelino turi būti pridėta papildomai. Jo kiekis turėtų priklausyti ir nuo gyvulių skaičiaus. Dėl to taip pat dirbama, bet kol įveikiamas biurokratinis Briuselio mechanizmas, praeina beveik pusantrų metų.

Ministro V. Juknos nuomone, Šiaulių rajonas iš kitų rajonų išsiskiria tuo, kad gyvulininkystė čia plėtojama neblogai, karvių keliais procentais net padaugėjo. Bet tai esą tik simbolinis padidėjimas.

Atsakyta ir į kitus žemdirbių klausimus.

Ne visada susikalbama

Ministro V. Juknos teigimu, jo komanda, tiesiogiai bendraudama su žemdirbiais, jiems gali pateikti aktualiausią informaciją ir kartu iš jų išgirsti svarbiausias problemas, kurias reikia spręsti.

Pasak Raimundo Juknevičiaus, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, tokiuose susitikimuose geriau įsiklausoma į žemdirbių problemas. Žemdirbys jas mato vienu kampu, o tie, kurie sėdi kabinetuose – „truputį kitaip“. Todėl dažniausiai ir nesusikalbama.

R. Juknevičius mano, kad geriau neturėti jokio įstatymo, negu tokį, kuriame daug landų, nes dažniausiai nukenčia sąžiningi žmonės.

Autoriaus nuotr.

DĖMESYS: Žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna buvo kalbinamas ir pasibaigus susirinkimui.

SUSITIKIMAS: Žemdirbiai svečiams turėjo daug klausimų.

NUOSTATA: Žemės ūkio ministerijos Žemės teisės skyriaus vedėjos Gintarės Tumalavičienės teigimu, siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama šalies žemdirbių.

PROBLEMA: Kužių agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis susirinkime išsakė problemas, kurios jį jaudina ne pirmi metai.