Naujausios
Žemdirbiai draudžia vos penktadalį pasėlių
Vienintelis Lietuvoje daržoves draudęs Girnikų kaimo (Užvenčio seniūnija, Kelmės rajonas) ūkininkas Algimantas Vaupšas šiemet turi pasikliauti dangaus malone – daržovių, kaip ir sodų bei uogynų draudimo paslauga nebeteikiama.
Kelmiškiai žemdirbiai kitų pasėlių drausti neskuba, nors pastarųjų metų gamtos išdaigos ir pridarė nemažai nuostolių.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Daržovių nebedraudžia
Ūkininkas Algimantas Vaupšas šiemet pirmąsyk nebeapdraudė daržovių. Ne todėl, kad būtų nusprendęs atsisakyti draudimo paslaugos. Nuo šių metų vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios įmonės „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“ nebedraudžia nei daržovių, nei sodų, nei uogynų.
„Ūkininkai galimybe apsidrausti savo daržoves, išskyrus poną Algimantą, nepasinaudojo. Mūsų įmonė neapdrausdavo daržovių tiek, kad galėtų išlaikyti dirbančiuosius, ekspertus ir panašiai. Bet ateityje, jei atsirastų daugiau daržovių augintojų, kurie norėtų daržoves apsidrausti, vėl būtų svarstoma tokio draudimo galimybė“, – aiškino įmonės Šiaulių regiono draudimo vadovas Martynas Rusteika.
Ūkininkas Algimantas Vaupšas apgailestavo, kad Lietuvoje taip ir neatsirado daugiau daržininkų, draudusių daržoves. „Iš pradžių šiek tiek dar draudėsi vienas ūkininkas, bet vėliau atsisakė. Matyt, ir kiti ūkininkai nesidraudė dėl nepigių draudimo įmokų. Bet visai nesigailiu, kad draudžiausi“, – pasakojo A. Vaupšas. Pirmaisiais metais, kai tik ūkininkas apdraudė daržoves, nuskendo jo bulvės. Į laukus atvažiavo vokiečių draudimo ekspertai, įvertino nuostolius.
„Negalėjau patikėti, kad po mėnesio jau gavau draudimo išmokas“, – sakė.
Ūkininkas draudžia ir kitas kultūras. Šiemet iššalo apie šimtas hektarų javų, jau gavo draudimo išmokas už patirtus nuostolius.
Ne draudimo bendrovė, o savidraudos fondas
Algimantas Navickas, įmonės „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas, įmonę vadina savidraudos fondu. Šis fondas vienintelis Lietuvoje draudžia pasėlius.
„Mūsų savininkai – apsidraudę žemdirbiai iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Danijos, Olandijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vokietijos, Lietuvos. 70 procentų apsidraudusiųjų – fondo nariai. Esame stiprūs, jokie išmokėjimai mums nėra baisūs“, – tvirtino A. Navickas.
Vadovas teigė, jog praėjusi žiema šalies žemdirbiams pasitaikė sunki. Iššalo labai daug javų, rapsų, ypač Šiaurės Lietuvoje.
„Kviečiu drausti pasėlius, nes nėra kito būdo, kaip pasėlius ir investicijas apsaugoti nuo gamtos pavojų. Galima pasidžiaugti, jog Lietuvos žemdirbių sąmoningumas auga, tačiau nepakankamai. Lietuviai apdraudžia apie 15-20 procentų javų ir rapsų, vokiečiai – apie 70 procentų“, – sakė A. Navickas.
Martynas Rusteika, „VH Lietuva“ Šiaulių regiono draudimo vadovas, sakė, jog Kelmės rajone ankstesniais metais pasėlius drausdavo apie 30 ūkininkų ir bendrovių. Pavyzdžiui, septintus metus pasėlius draudžia Kerkasių žemės ūkio bendrovė, ilgametis savidraudos fondo dalyvis – ūkininkas Algimantas Vaupšas iš Girnikų kaimo.
Pasirinkimo galimybės
Žemdirbiams siūlomi trys draudimo paketai. Vasarą pasėliai draudžiami nuo krušos, liūties ir audros, rudenį – dar ir nuo iššalimo. Visas paketas – su draudimu ir nuo krušos. Šiųmetė naujiena – galimybė drausti pasėlius tik nuo krušos (nuo sėjos iki derliaus nuėmimo). Žiemą draudžiami nuostoliai, vasarą – prarastas derlius. Mažiausias draudžiamas plotas – pusė hektaro.
„Džiugu, kad valstybė mato pasėlių draudimo naudą, kompensuoja pusę žemdirbių draudimo įmokų“, – sakė M. Rusteika.
Pagrindinė rizika – iššalimas. Šiaulių regione trejus metus iš penkerių dėl pasėlių iššalimo ūkininkai patiria didžiulių nuostolių. Vien Joniškio rajone šiemet iššalo 17 tūkstančių hektarų žieminių javų. Kelmės rajono grūdinių kultūrų, rapsų augintojai nukentėjo mažiau.
Autorės nuotr.
DRAUDIMAS: Ūkininkas iš Girnikų kaimo Algimantas Vaupšas draudžia visus pasėlius, tačiau šiemet nebegali apsidrausti daržovių.