Naujausios
ŽALIOJI STATYBA 1
Priede „Keturi kampai“ pradedame straipsnių ciklą apie ekologinę (žaliąją) statybą. Skaitytojus supažindinsime su ekologinės statybos principais, idėjomis, pavyzdžiais.
Žalioji banga kyla per krizes
Šiaulietis Eduardas Kaltanas, Šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narys, pats statantis šiaudų namą, tvirtina, kad papratai prie žaliosios statybos grįžtama tam tikrų krizių (elektros, dujų, anglių, finansų) laikotarpiu. Būtent sunkmečiu žmonės pradeda galvoti, o kodėl visko nepadarius paprasčiau, kas patikrinta per tūktančius metų. Anot E. Kaltano, dabar vėl ateina nauja ekologinės statybos banga: ir Europoje (ypač Vokietijoje), ir Amerikoje, ir Lietuvoje.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kodėl?
„Todėl, kad elementaru, o visa, kas paprasta, yra genialu“, — teigia pašnekovas.
Po gigantomanijos (užmiršus, kad reikės šildyti meksikietiškų serialų dydžio namus), anot pono Eduardo, vėl grįžtama prie naturalių, patikrintų dalykų.
„Ekologinei statybai naudojamos natūralios medžiagos: medis, molis šiaudai. Nieko naujo nesugalvosi. Net šiuolaikniai betoniniai namai, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint pataisyti mikroklimatą, yra iš vidaus tinkuojami trijų centimetrų molio tinku. Molis sugeria drėgmę, jis yra antistatikas, tinka alergiškiems žmonėms“, — pasakoja E. Kaltanas. Pašnekovas pastebi, kad Vokietijoje labai išvystyta “molinė pramonė“, deja, pas mus molio negausi, nuvažiavęs į statybinę parduotuvę, lengvai nerasi ir meistrų, kurie mokėtų su juo dirbti.
Kokia yra ekologinė statyba?
Ekologinius namus, anot E. Kaltano, stengiamasi statyti tik natūraliom medžiagom (kiek tai įmanoma). Ekologinis namas taupo energiją. Žaliojoje statyboje viskas daroma iš atsinaujinančių statybinių medžiagų. „Mediena atauga, panaudotas molis gali būti perdirbamas, o šiaudiniai namai iš viso idealus variantas — statybinė medžiaga atsiranda kasmet, ir jos Lietuvoje yra daug“, — sako E. Kaltanas.
Statant ekologišką namą, pastatas orientuojamas pagal Saulės architektūros principus — taip galima labai nemažai sutaupyti.
Pastate būtinai turi būti termomasė — tai, kas sugeria saulės energiją ir ją vėliau gali atiduoti. Tai gali būt masyvios grindys (žiemą saulė krenta, jos įšyla, naktį atiduoda šilumą), molio ar plytų siena.
Labai svarbu — namo kraigo forma.
Tačiau visus šiuos smulkius principus vienija vadinamojo Gajos pastato koncepcija (Graikų žemės deivės Gajos vardu pavadinta hipotezė apie Žemę, kaip vientisą organizmą moksliškai buvo suformuota septinto XX amžiaus dešimtmečio pradžioje — red.past.).
Gajos pastato koncepcijoje iškelti pagrindiniai žmogaus ir gamtos kooperacijos teiginiai: harmonija su gamta, estetika, kūno sveikata.
Prieš metus įsikūrusi Šiaudinių namų statytojų asociacija, anot E.Kaltano, per gana trumpą laiką sugebėjo paskleisti nemažai informacijos apie žaliąją statybą, buvo sukurtas internetinis puslapis, išleista knyga apie šiaudinius namus lietuvių kalba.
Nuo šiaudų iki malkų
Prieš metus įsikūrusi Šiaudinių namų statytojų asociacija, anot E.Kaltano, per gana trumpą laiką sugebėjo paskleisti nemažai informacijos apie žaliąją statybą, buvo sukurtas internetinis puslapis, išleista knyga apie šiaudinius namus lietuvių kalba.
Beje, šiaudiniai namai, anot pašnekovo, Lietuvoje — nauja tradicija, atsiradusi palyginti neseniai — anksčiau Lietuvoje jie statomi nebuvo, mat nebuvo šiaudų ryšulių — pagrindinės statybinės medžiagos — rišimo technologijos.
Tačiau ekologinė statyba — ne tik šiaudinė. Galimas, pavyzdžiui, mūrijimas iš malkų. Lietuvoje E. Kaltanas kolkas žino pastatytą tokią pirtelę, o Amerikoje esą stovi didžiuliai namai malkų sienomis.
Nepelnytai, anot pašnekovo, pamirštos žeminės, statiniai su žemių, žoliniais stogais. „Kitose šalyse teko matyti didžiulius prabangius namus, įkastus į kalvos šlaitą, su į pietus orientuotais langais, o visą šilumę varžą sudaro gražiai apsodinta žemė“, — pasakoja E. Kaltanas.
Apie rąstinius, kaip ekologiškus namus, E. Kaltanas kalba atsargiai. „Šiuolaikinių rąstinių namų statyba truputį išsigimė. Vietoj tradicinių 40 centrimetrų storio rąstų (tokių medžių nėra daug, jie turi būti kertami tam tikru metu, be to, mediena brangi, išmanačių statybininkų taip pat nedaug) imta naudoti 20 centimetrų storio. Į tarpą dažnai dedama vata, plėvelė, naudojamas gipskartonis — ir tai vadinama rąstiniu namu“, — sako E. Kaltanas.
Gruntinė statyba
Pats populiariausias pasaulyje statybos būdas, kuriam virš 10 000 metų, yra gruntinė statyba. Tokiuose būstuose įsikūrę pusę planetos gyventojų. Gruntinės statybos variacijų pasaulyje yra labai daug, tačiau šis būdas, anot E. Kaltano, labiau tinkamas šiltesniam klimatui.
Gruntinės statybos pavyzdžiai Lietuvoje — vadinamoji grubioji gruntinė drėbtinė statyba — dar kai kur išlikę drėbto molio tvartai. O Vokietijoje, Austrijoje, Klaipėdos krašte, namų, kai medinė konstrukcija užpildoma moliu, išlikę daug, jie ir dabar statomi (vadinamoji fachvercho tradicija).
Gruntinės statybos minusas, anot E. Kaltano: pirma, iki šalnų turi spėti išdžiūti sienos, antra, pakankamai nedidelė šiluminė varža (norint turėti šiltą namą, reikėtų ne plonesnių nei pusmetrinių sienų), trečia, labai daug darbo maišant ir sutempiant molį. Iš kur? „Gruntinės statybos pliusas — statybinė medžiaga po kojom“, — sako pašnekovas.
Nors pats sau molinio namo nestatytų, pašnekovas gruntinės statybos lietuviams patartų neužmiršti.
Tokie namai gali būti populiarūs ekologinio turizmo tikslais, moliniame name sudaromas nuostabus mikroklimatas, išlaikomos visos gerosios molio savybės sugerti ir atiduoti drėgmę„, — pastebi E. Kaltanas. Tačiau mūsų klimato sąlygomis esą geriau molinius statyti negyvenamus pastatus — pirtis, vasaros namelius, ledaines.
Entuziastai, tikina E. Kaltanas, Lietuvoje ir dabar statosi gruntinius namus, molį maišo su šiaudais ar spaliais.
Ar žali namai — tik entuziastų darbas?
Lietuvoje šiaudinių namų judėjimas prasidėjo 1996 metais, kai architektas Petras Devižis, pamatęs laukuose šiaudinį ryšulį (dar buvo nieko negirdėjęs apie pasaulinę šiaudinių namų statybos praktiką) pasistatė pirmąjį šiaudinį plaustą.
Šiuo metu visoje Lietuvoje, E. Kaltano skaičiavimu, pastatyta ar statoma apie 20 šiaudinių namų, tačiau beveik visi neišbaigti, mat namo pastatymas yra viena, įrengimas — kita.
„Tačiau niša jau atsirado. Norinčiųjų statytis žaliuosius namus yra daugiau, negu galinčiųjų tai padaryti“, — sako E. Kaltanas. Žaliosios statybos entuziastų vizija — kad kuo daugiau profesionalių statybininių tuo užsiimtų ir suprastų, jog iš to galima uždirbti.
Nusimanančių meistrų trūkumas, anot E. Kaltano, ko gero, ir yra šiuo metu didžiausia problema, trukdanti sparčiau plėtoti ekologinę statybą. Tačiau džiugu, kad jau atsiranda savo darbą išmanančių šiaudinių namų architektų.
Žalioji statyba, anot pašnekovo, labai geras variantas tiems, kas turi žemės ir nori turėti „nestandartą“. “Su žoliniais stogais, o jei dar prie ežero, gražioje vietoje — tokie namai tarsi išdygę iš gamtos. O dabar aplink Šiaulius yra gražių vietų, bet šiuolaikinis modernus pastatas visai nesižiūri“, — sako E. Kaltanas.
Pradėkite nuo lauko tualeto
O jei žmogus užsigeistų statyti ekologišką, žalią namą? Nuo ko reikėtų pradėti?
Pirmiausiai E. Kaltanas patartų susisiekti su Šiaudinių namų statytojų asociacija, konsultuotis, naršyti internete, dalyvauti praktiniuose seminaruose (jie rengiami ir Lietuvoje, ir užsienyje).
Bene svarbiausias patarimas visiems potencialiems statytojams ir statybininkams — su šeimos nariais ar draugais pirmiausia sau pasistatyti mažiukus pastatus — lauko tualetą, pirtelę. Kaip atrakciją, kad suprastų, kas tai yra, kad prisipratintų.
MOLIS: Šis Medaus namelis (JAV) — maišinės gruntinės statybos pavyzdys. Jis pastatytas iš moliu pripildytų maišų. gruntine statyba
E. Kaltano archyvo nuotr.
PASIRINKIMAS: Eduardas Kaltanas, dekoratorius, teigia savo namui rinkęsis įvairius žaliosios statybos variantus, tačiau galutinai užsikrėtė šiaudiniu namu. „Manau, tai vienintelė statyba, kur mažiausiai niokojama gamta, panaudojamas gatavas miręs produktas, kurio Lietuvoje yra daug, ir molis. Nieko geriau kolkas nerandu“, — sako jis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GALIMYBĖS: Tokį neįprastą Girios namelį pasistatė jauna amerikiečių Simono ir Jasmin Deilų šeima, neturėjusi jokios statybos patirties, tik didelį norą gyventi netradiciniame, ekologiškame name. Statybai naudojo nenužievinto ąžuolų medienos karkasą ir šiaudų ryšulius.
Knygos „Šiaudiniai namai“ iliustracija ir informacija.