Žaislai, kuriais žaidė mūsų senoliai

Žaislai, kuriais žaidė mūsų senoliai

Žaislai, kuriais žaidė mūsų senoliai

Praėjusią savaitę į Šiaulių „Saulėtekio“ gimnaziją suvažiavo būrys moksleivių iš Šiaulių miesto bei Šiaulių, Pakruojo, Biržų, Radviliškio, Kelmės, Telšių rajonų — vyko baigiamasis nacionalinio lygmens projekto “Paveldas-pilietis-tauta“ renginys, kurio metu apdovanoti 2 respublikinių mokinių konkursų nugalėtojai ir nominantai.

Visose projekto veiklose dalyvavo 230 moksleivių. Projekto metu vasarą moksleiviai gamino senolių žaislus, konkurse „Lietuvio namai“ piešė senas sodybas, namus.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

„Sužinojome, kad galima patiems pasidaryti labai labai gražių žaislų ir nereikia išleisti daug pinigų parduotuvėse. Čia yra paprasti šiaudai, bet pažiūrėkite, kaip atrodo“, — rodė moksleivių pagamintus žaislus biržietė abiturientė Reda Marinskaitė.

„Pasiimi saują šiaudų, pasidarai formą, apvynioji siūlus, tada pasidarai visas detales ir susiūni. Jei nori nosį, akis padaryti, paprasčiausiai sagas prisiuvi“, — paaiškino, kaip pagaminti šiaudinį arkliuką šiaulietė septintokė Rūta Stankutė.

„Lovoje gal nelabai su tokiu pagulėsi, pribirs šiaudų, bet jei šiaudinis čiužinys — kodėl gi ne“, — juokėsi mergaitės.

Dabartinis Šiaulių universiteto studentas Darius Derbutas pasakojo siuvęs arkliuką: paprasčiausiai susiuvęs du iškirptus gabalus ir formą prikimšęs šiaudų.

Moksleiviai tikino: žaislus senoliai droždavo ne tik iš medžio, bet ir pjaustinėjo iš pašarinio buroko — labai ekologiška.

Projekto metu mokytasi ne tik gaminti, reikėję surinkti kuo daugiau informacijos, išklausinėti, kaip senovėje žaidė vaikai, kas darė žaislus, kaip darė ir viską aprašyti.

Irma pasakojo sužinojusi, kad seniau iš karvės plaukų nuveldavo kamuoliukus, kurie šokinėdavo ne prasčiau, nei tikri, pirktiniai.

„Radome vieną močiutę, tai tokių zbitkų pripasakojo — visko prisigalvodavo, ne taip, kaip dabar vaikai: aj, buvau prie kompiuterio arba “Akropolyje“. Na rask dabar vaiką, kuris iš šiaudų sau sugalvotų pasidaryti tokį meškiną“, — stebėjosi Reda.

Rūtos senelis papasakojęs tokia „zbitką“: pasiimdavo mažą pagaliuką, įtempdavo virvutę ir įsukdavo į mergaičių plaukus — plaukai susiveldavo, o gumutės negalėjai išimti, vadindavosi, kad žvirblis į plaukus įsivėlė. Moksleiviai teigė per projektą savo senelius pamatę, kaip labai išmintingus, pažinojusius visai kitokį pasaulį, negu mes dabar pažįstame,žaidusius daug įdomesnius žaidimus. Vaikai dalyvavo ir kitoje projekto veikloje: važinėjo po savo rajono

kaimus,ieškojo senų sodybų, jas fotografavo, klausinėjo, po to piešė. Jei sodybos buvo gyvenamos, užeidavo į vidų, išklausinėdavo, kas ir kada statė, kiek šeimos kartų gyventa, ir viską aprašydavo. „Kartais jaunimas sako: “aj ta Lietuva — sumauta šalis“, bet pažiūrėkime, kokie išmintingi buvo mūsų senoliai, kokius mes turime įdomius ir nebanalius, prasmingus papročius, tereikia juo puoselėti“, — kalbėjo moksleiviai.

Citata: '

„Kokie išmintingi buvo mūsų senoliai, kokius mes turime įdomius ir nebanalius, prasmingus papročius, tereikia juo puoselėti“.

BUROKAI: Su tokiais „baibokais“ iš burokų žaisdavo mūsų senoliai vaikystėje.

ŽAISLAI: Šiauliečiai (iš kairės) Rūta, Dainius ir biržietės Irma bei Reda su moksleivių gamintais senoviniais žaislais. Senoves amatai

 

GALVOSŪKIS: Štai tokius medinius „Rubiko kubus“ sugalvodavo mūsų meistrai.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.