Naujausios
Žaidimai su plastiku sukuria naujas gyvybės formas
Gyvūnėliai ir vabalai iš plastikinių daiktų – Šiaulių dailės mokyklos jaunųjų menininkų skulptūros. Įsižiūrėjus įdėmiau, jose galima užčiuopti filosofinę potekstę. Kūrybinis procesas vaikams padėjo išlaisvinti vaizduotę iš kompiuterinių žaidimų ir informacijos srautų internete suformuotų stereotipų.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Filosofinės potekstės
Šiaulių dailės mokyklos moksleiviai daugiausia dirba su moliu, nes ši medžiaga – pigiausia. Tereikia kūrinį išdegti keramikos degimo krosnyje.
Skulptūros mokytojas Vilius Šliuželis sako, jog plastikas pasirinktas dėl įvairovės, kad mokiniai neįprastų vien prie molio. Dailės mokyklos pirmokams duota užduotis sukurti gyvūnėlį iš plastikinių daiktų: vienkartinių šaukštų, stiklinių, šiaudelių, butelių, kamštelių, žaislų.
Detalės sutvirtintos ir sujungtos naudojant karštus klijus.
„Pirmai klasei visada duodu medžiagą, kurią jie galėtų įveikti savo jėgomis: kirpti, lankstyti, klijuoti. Vaikams aiškinu apie komponavimą, kūrimo taisykles. Taip po truputį juos vedame link aukštesnės išraiškos, kada darbas įgauna filosofinių prasmių. Iš pradžių nebūna jokios filosofijos, daugiausia – žaidimas“, – komentavo mokytojas.
Plastikinius gyvūnus planuojama eksponuoti parodoje. Darbams ieškoma kamerinės aplinkos. Vėliau kūriniai bus atiduoti jų autoriams.
Detalės sukuria gyvybės formą
V. Šliuželis pripažįsta: kai kurie darbai – net makabriški. Pavyzdžiui, širšė su lėlės Barbės galva. Siekdamas padaryti širšę kuo piktesnę, autorius lėlei sukūrė juodą „makiažą“. Tai suteikė darbui aštrumo, žiaurumo įspūdį.
Šuniukas balionais klapsinčiomis ausimis atrodo purvinas, bet yra meilus, savas, artimas. Šimtakojis pagamintas iš elementariausių daiktų: lėlės galva, kojos iš gėrimų šiaudelių, kūnas dekoruotas sagomis.
„Kai mokinys dirba, jį reikia nuteikti kūrybai, įkvėpti. Išaiškinti, kad, tarkim, žirafa yra aukšta, todėl ją reikia dar labiau ištempti“, – kalbėjo V. Šliuželis.
Skulptūros mokytojo teigimu, darbai nepretenduoja į aukščiausią meną – svarbiausia yra žaidimas su medžiaga, plastiko panaudojimas antrą kartą. Galima įžvelgti ir ekologinių idėjų sklaidą.
Mokytojas svarsto, jog antrą kartą panaudoti plastiką galima ir namuose: pasigaminti kalėdinių eglučių dekoracijų, panaudoti kuriant interjerą. Pasak jo, rutinoje įsisukęs žmogus per kūrybą gali stabtelėti, parodyti jausmus.
„Svarbu pamatyti, kad iš bet ko galima padaryti įspūdingą dalyką. Jei sudėtų daiktų neįmanoma suvokti, dar nereiškia, kad tai yra blogai. Reikia tik įsigilinti, ką tuo norėta pasakyti. Tuomet pamatai paslėptų prasmių, atsiranda kitokia medžiagų interpretacija“, – žvilgsnį į dailės kūrinį aiškino V. Šliuželis.
Derinant daiktus, sudedant šalia, atrodo, nereikšmingas detales, sukuriama nauja gyvybės forma.
Kompiuteris suformuoja stereotipus
V. Šliuželio manymu, labai svarbus tėvams ir vaikams bendraujant nenustoti žaisti.
Pedagogas pastebi neigiamą kompiuterio poveikį dabartinei vaikų kartai. Dėl gausybės informacijos jų mintyse jau susiformavę stereotipai – negali daikto vaizduoti kitaip, negu kažkur jau matė. Daliai mokinių sunku atsiriboti nuo animacinių filmukų personažų vaizdo.
Vaikai nebemoka kitaip pažvelgti į daiktą, todėl mokytojams tenka išlaisvinti jų vaizduotę, mokyti išlaikyti savastį.
Mokosi įveikti medžiagą
Vyresnėse klasėse mokiniai taip pat gamina skulptūras iš atliekų. Jungia dujų silikatą su plastilinu, čiaupo detalėmis ir pagamina drugelį.
„Nė viena medžiaga nėra paprasta, kol jos neperpranti. Pratiname mokinius įveikti medžiagą, pamatyti jos grožį, galimybes“, – pasakojo mokytojas.
Iš molio ketvirtokai lipdo tarsi žvynuotas vazas, skulptūras. Išdegti darbai bus glazūruojami. Solidūs kūriniai iš lakštelių galės puošti namų interjerą.
Mokytojas aiškina: norint technologiškai atlikti darbą, reikia kantrybės, išmanymo. Būtina išlaukti, kol molis apdžius, kad būtų galima lipdyti kitą sluoksnį.
Vienodos, bet tuo pačiu skirtingos ant palangės surikiuotos pėdos – su individualiu charakteriu. Tai – moksleivių užduotis nulipdyti žmogaus kūno detalę. Aiškinamasi, kokia kojos konstrukcija, kokie pėdų sąnariai. Kartais mokiniai užduotį pasunkina – vietoje kairės pėdos nulipdo dešinę.
V. Šliuželis rodo baigiamąjį mokinio darbą – skulptūroje vaizduojamas katino kūnas žmogaus galva. Žmogus, kaip katinas, o gal katinas, kaip žmogus? Pasak jo, pamokose išbandę įvairių medžiagų, ilgainiui jaunieji kūrėjai atranda savo variacijas, gimsta brandūs darbai
Jono TAMULIO nuotr.
SKULPTŪROS: Šiaulių dailės mokyklos skulptūros mokytojo Viliaus Šliuželio vadovaujami mokiniai lipdo solidžius darbus iš molio. Jiems sukurti reikia ne tik kūrybiškumo, bet ir kruopštumo, technologinių žinių.
ŽAIDIMAS: Šiaulių dailės mokyklos I kurso mokinių darbai iš plastiko. Žaisdami su įvairiomis medžiagomis mokiniai išmoksta jas perprasti, pamatyti grožį.