Naujausios
Višinskių žemėje sirpsta avietės
Iš Šveicarijos su vyru Vahagnu sugrįžusi ir Kelmėje apsistojusi Audronė Ispiryan įkūrė ekologinį ūkį, nes Ušnėnuose susigrąžino 25 hektarus senelio žemės. Dalį jos apsodino javais, o keturis hektarus — rudeninėmis avietėmis. Dabar Audronė skina pirmąjį uogų derlių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Iš Lozanos universiteto į senelio ūkį
Kelmės „Kražantės“ pagrindinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja dirbanti Audronė Ispiryan Šveicarijoje, Lozanos universitete, studijavo kalbas. Jos vyras armėnas Vahagnas ten taip pat studijavo tarptautinę teisę. Audronė sako, jog Šveicarijoje jai nieko netrūko. Savaitgaliais dirbdama degalinės operatore ji uždirbdavo tiek, kad užtekdavo nuomotis butą Lozanos centre, sumokėti už mokslą universitete, maitintis ir rengtis, o laisvu laiku keliauti.
Tačiau Akmenės rajone gyvenanti Audronės mama paveldėjo 25 hektarus žemės Kelmės rajone, Ušnėnų kaime. Tai Višinskių žemė. Švietėjas, rašytojas ir publicistas Povilas Višinskis buvo Audronės senelio pusbrolis. Reikėjo kam nors tą žemę dirbti. Audronė ir jos vyras pasiryžo grįžti į Lietuvą ir įkurti ekologinį ūkį.
Keturi hektarai aviečių
Sugrįžusi į Lietuvą jauna šeima turėjo tik žemės. Jokios technikos. Jokios patirties. Audronė gavo darbo mokykloje. Jos vyras nemokėjo lietuvių kalbos, tad darbo negalėjo tikėtis. Pradėjo laužyti galvą, kaip išgyventi iš žemės. Labiausiai masino ekologinio ūkio idėja. Šveicarijoje Audronė matydavo, kokios aukštos ekologiškų produktų kainos.
„Lietuvoje taip pat sakoma, jog vienas hektaras uogynų prilygsta šimtui hektarų javų, — pasakoja Audronė. — Už uogas moka didesnes išmokas. Tačiau tuo metu serbentų augintojai jau buvo nusivylę. Nerado rinkos. Braškių augintojų Šiaulių apskrityje nestigo. Be to, kai prasideda uogos, turi samdyti talkininkus. Mums tai buvo nepriimtina. Nusprendėm sodinti rudenines avietes. Aviečių augintojų Šiaulių apskrityje labai nedaug. Pamanėm, kad jas augindami išsiversime be darbininkų.“
Už parsivežtas santaupas jauna šeima iš vieno avietes auginančio panevėžiečio nusipirko „Polka“ veislės rudeninių aviečių sodinukų. Jų reikėjo nemažai — hektarui šešių tūkstančių krūmelių. Vienas sodinukas — trys litai. Užsodino keturis hektarus. Rudenį pasodinus aviečių krūmelius, kitą rudenį apie 40 procentų krūmelių jau duoda derlių. Antraisias metais gaunamas visas derlius.
Pirmasis derlius
Šį rudenį Audronė ir Vahagnas Ispiryan nuima pirmąjį aviečių derlių. „Jeigu tręštume, iš hektaro gautume po dešimt tonų aviečių, — pasakoja Audronė. — Kadangi mūsų ūkis ekologinis, tręšti negalime. Krūmelius tik laistome. Iš hektaro tikimės gauti vieną — dvi tonas. Dalį uogų parduodame Budraičių kaimo bendruomenės mikroįmonei, perdirbančiai ekologiškus produktus. Dalį vežame į turgus. Už kilogramą (du litrus) uogų gauname po dešimt — dvylika litų. Žmonėms atrodo brangu, kol nepamato aviečių. Kai pamato, negaili pinigų, nes uogos kokybe visiškai nesiskiria nuo miško aviečių. Tik mūsiškės gerokai didesnės. Mūsų klientai gali pasiskinti uogų ir patys. Tada už kilogramą priklausomai nuo perkamo kiekio moka po šešis — aštuonis litus.“
Už ekologinio ūkio produkciją jauni ūkininkai gauna didesnes tiesiogines išmokas. Tai kompensuoja dalį praradimų dėl mažesnio derlingumo.
Dabar Audronė studijuoja ekonomiką Žemės ūkio universitete. Pati rašo projektus ir tikisi sulaukti paramos įveisti dar tris hektarus avietyno. Mat parduoti uogas nėra problemų. Labai daug jų išperka pažįstami iš Šiaulių ir kitų miestų. Be to, ateityje Audronė svajoja daryti aviečių vyną.
Nesėkmės ir pamokos
Pirmojo aviečių derliaus jauniems ūkininkams teko laukti ilgai. Pasodinus aviečių kerelius, pirmaisiais metais daugiau kaip pusė jų iššalo. Atsodino. Kitais metais atsodintus kerelius išdžiovino sausra. Teko įsirengti laistymo sistemą.
Vahagnas sėdėjo prie kompiuterio ir ieškojo informacijos apie laistymo sistemas. Sistema kainuoja apie penkiasdešimt tūkstančių. Labai brangus jos įrengimas. Už vieną darbo dieną tenka pakloti po šešis šimtus litų. Jauna šeima neturėjo tiek pinigų. Vyras išstudijavo laistymo sistemą ir pats ją įsirengė. Laistyti patogu, nes už šimto metrų teka Venta.
Avietynas reikalauja nemažai priežiūros. Vahagnas kasdien kaip į darbą važiuoja į avietyną ir išbūna tenai iki vakaro.
Audronės nuomone, Lietuvos žmonės galėtų auginti daugiau uogynų. Tačiau daugelis, matyt, pabūgsta darbo. Javus auginti — kur kas paprasčiau — visus darbus atlieka technika. Yra ir uogynų technikos, tačiau tada avietėmis tektų užsodinti didžiulius plotus. Apie kombainus ar kitą uogynų techniką Ispiryanų šeima dar negalvoja. Jie džiaugiasi, kad pavyko susikurti darbo vietą.
DERLIUS: Pirmasis Audronės Ispiryan ekologinio ūkio aviečių derlius. Savaitgalį uogas vežė į Rietavo turgų.
PLANTACIJOS: Visa avietynų plantacija šiemet žada apie septynias — aštuonias tonas uogų.
DYDIS: Didžiules uogas nuo aukštų kerelių nesunku skinti. Todėl jauna šeima kol kas išsiverčia be talikinkų.
Autorės nuotr.
SVAJONĖ: Ispiryanų šeima svajoja kada nors turėti uogų kombainą. Tačiau svajonė išsipildytų, jeigu avietėmis apsodintų visą turimą žemę.
Audronės ISPIRYAN albumo nuotr.